Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė: „Vaistinių rinkoje vyksta istoriniai pasikeitimai!“

Birželio pradžioje Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad, nesutarus su dalimi vaistų gamintojų dėl mažesnių vaistų kainų, kompensuojamųjų vaistų sąraše nuo liepos mėnesio nelieka 169 pavadinimų vaistų. Kartu pažadėta, kad pigs per 800 pavadinimų vaistų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tada pabrėžė, kad iš sąrašo neišbraukiama nė viena veiklioji medžiaga, todėl pacientai ir toliau galės įsigyti pigesnių reikiamų vaistų. Dar viena prasidėjus vasarai farmacijos specialistus nuliūdinusi naujovė – Seimo „palaiminimas“ vaistinėse nuo lapkričio 1 dienos vykdyti slaptus kontrolinius pirkimus. Apie šias ir kitas vaistinėms bei farmacijos specialistams aktualias problemas kalbamės su Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.  

Gerbiama Kristina, kokios išvados peršasi, sužinojus, kad Kompensuojamųjų vaistų sąrašas nuo liepos mėnesio gerokai keičiasi?  

Kaip jau žinoma, pagal naujuosius reikalavimus keturiems šimtams iki šiol kompensuojamų vaistų, kad jie išliktų Kompensuojamųjų vaistų kainyne, kainas reikėjo sumažinti daugiau nei perpus! Džiaugiamės, kad didžioji dalis vaistų gamintojų sumažino kainas ir gyventojams išlieka galimybė rinktis. Vis dėlto ne visi gamintojai su tokiu reikalavimu sutiko, todėl 169 vaistai iš Kompensuojamųjų vaistų sąrašo tiesiog bus išbraukti. Kyla didelis nerimas, jog šiuos vaistus vartojantiems pacientams teks gerokai patuštinti piniginę – turės juos pirkti daug brangiau. Kaip žinia, iki šiol Lietuvoje vaistų kompensavimo mechanizmas buvo toks: nesvarbu, kiek vaistų yra toje grupėje, valstybė visada kompensuodavo tą pačią pagal pigiausią grupėje vaistą nustatytą sumą, o likusią dalį apmokėdavo pacientas (jei jis nuspręsdavo pasirinkti kitą, brangesnį, vaistą). Pagal naująją tvarką, jeigu vaisto kaina neatitiks Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytų reikalavimų, pacientams valstybė jo nekompensuos. Tad jei pacientai rinksis iš sąrašo išbrauktus vaistus, teks už juos mokėti ne tik visą sumą, bet ir dar daugiau – padengti padidėjusį PVM! (5 proc. PVM yra taikomas kompensuojamiesiems vaistams, 21 proc. PVM – nekompensuojamiesiems).

Peršasi nuomonė, kad dėl valdžios patvirtintų naujų teisės aktų ir vaistų vartotojo nenaudai pasikeitusios situacijos visas „ietis“ dėl pabrangusių vaistų nepatenkinti pacientai nukreips būtent į vaistines ir vaistininkus?

Nuo liepos 3 dienos įsigaliojantis naujas kainynas atkeliaus su pozityvia žinute, tačiau jis labai laikinas, tai tėra tarpinė stotelė tam, ką iš tikrųjų šiuo metu ruošia ministerija. Iš savo patirties žinome, kad kai tik nauji teisės aktai ar kitokie pakeitimai kainyne įsigalioja, visi priekaištai pirmiausia išsakomi vaistininkams. Vaistinės jau seniai yra tarsi fronto linija – tenka išklausyti viską, kas žmonėms netinka ar nepatinka, nors vaistininkai čia niekuo dėti. Iš tiesų šiandien situacija yra dviprasmiška: mes, vaistinės, esame už tai, kad vaistų kainos būtų prieinamos pacientams ir nuolat mažėtų, kad pacientai turėtų galimybę rinktis. Ministerija įsitikinusi, kad gamintojai gali sumažinti vaistų kainas, tuo tarpu vaistų gamintojai tikina, kad nepajėgūs tiek sumažinti vaistų kainas, kiek reikalauja SAM. Ir jei SAM su gamintojais nesusitaria, akivaizdu, kad didelė vaistų dalis į kainyną nepatenka. Kaip minėjau, liepą klientai ras daugelį vaistų, kuriuos vartoja, tačiau pačios naujausios Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvos gali ne tik kad sumažinti vaistų asortimentą, bet net ir pati valstybės strategija gali būti tokia, kad visi gydytumėmės vienu vaistu. Gegužės mėnesį atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog net 91 proc. gyventojų, eidami į vaistinę, jau žino, kokį vaistą pirks. Kitaip sakant, jie ir toliau norės įsigyti tuos vaistus, kuriuos iki tol vartojo. Štai dar kita mūsų turima statistika: kas penktas žmogus, sergantis lėtine liga, tuos pačius vaistus vartoja dešimt metų, todėl tikėtina, kad tuos vaistus vartos ir toliau. O jei šie vaistai jau nebebus kompensuojami? Kai tvirtinama, kad bus sutaupyta apie 20 milijonų eurų pacientų lėšų, kurias jie išleido priemokoms, jau rudenį gali nutikti atvirkščiai – gyventojai vaistams išleis kur kas daugiau pinigų! Kyla abejonių dėl SAM teiginių, jog bus sutaupyta ir PSDF biudžeto lėšų, nes šis nutarimas liečia tik gyventojų mokamas priemokas, o ne valstybės kompensuojamą dalį. Nebent yra tikimasi, kad dalis žmonių ir toliau vartos savo vaistus, kurie nebebus kompensuojami. Tokiu atveju biudžetas tikrai bus taupomas, tačiau – pacientų sąskaita.  

Tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai tvirtina, kad, sumažėjus vaistų kainoms, gyventojai tik išloš!

  Numatytos naujovės – sudėtingos, todėl natūralu, kad daugelis nėra įsigilinę į tai, kas vyksta. Gyventojai nėra pakankamai informuoti apie būsimas galimybes iki tol vartotus vaistus pakeisti kitais. Vaistininkai turės kiekvienam vaistinės klientui aiškinti SAM nutarimą ir juo patvirtintus pasikeitimus. Mano nuomone, tokiems pokyčiams reikėjo kur kas geriau pasiruošti, kad visuomenė būtų visapusiškai apie tai informuota. Ką kalbėti apie visuomenės informavimą, jei net vaistinės dar daug ko nežino, kaip viskas bus. Todėl ir kamuoja baimės, kaip reikės dirbti.

Ar Lietuvos vaistinių asociacija neketina imtis kokių nors veiksmų, žengti tam tikrus žingsnius, kad to aiškumo padaugėtų?  

Derybos dėl vaistų kainų mažinimo, kaip ir pridera, vyko tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir vaistų gamintojų Kai sužinosime, koks bus naujasis kainynas, tinkamai paruošime vaistines ir galėsime tik informuoti klientus, kas pakito ir kokia yra nauja vaistų kaina. Informacinę skaidrumo kampaniją Lietuvos vaistinių asociacija vykdo dar nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio, manome, kad ją būtinai tęsime, nes klientams gali kilti daug klausimų.  

Dar viena šiandien turbūt aktuali problema – vaistai degalinėse. Kokia asociacijos pozicija šiuo klausimu?  

Mes kategoriškai prieš tokį sumanymą. Taip, tai išties svarbus klausimas. Jau ne vieną kartą liberalai tokį siūlymą teikė Seimui, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai buvo vieningi – visiems žmonėms turi būti suteikiama farmacinė paslauga, nes vaistai – ne saldainiai. Naujoji valdžia mažina alkoholio prieinamumą, deklaruodama, kad dėl šios priežasties mažės ir jo vartojimas. Tuo tarpu su vaistų vartojimu elgiamasi priešingai – vaistų prieinamumą siekiama didinti! O juk visada buvo akcentuojama, kad vaistus reikia vartoti kuo racionaliau! Todėl mes klausiame – koks tikslas keisti esamą tvarką? Ir girdime viešojoje erdvėje atsakymą, kad tai esą susiję su vaistų kainų mažinimu. Tačiau noriu pabrėžti, jog nė vienoje Europos Sąjungos šalyje, kuri palaimino vaistų prieinamumą mažmeninėje prekyboje, vaistai neatpigo! Atvirkščiai – kai kuriose šalyse jų kaina netgi išaugo! Ir aišku kodėl – jei dalis vaistinės prekių segmento iš vaistinių iškeliavo į kitas vietas, vadinasi, likę vaistinėse vaistai turėjo pabrangti, kad būtų galima išlaikyti vaistininkus, patalpas ir kita. Todėl, jei kalbama, kad mūsų šalyje trūksta vietų vaistams įsigyti, SAM atstovams tereiktų kreiptis į vaistines ir pasakyti, kad tokia problema yra. Vaistų prieinamumas Lietuvoje yra didelis, vaistinę galima rasti kiekviename miestelyje, be to, sėkmingai veikia nuotolinė prekyba nereceptiniais vaistais, jie gali būti pristatyti į nurodytą vietą. Net internetu perkant vaistus privaloma suteikti farmacinę paslaugą, nes tai, kaip minėjau, specifinė prekė, nesvarbu, kad ją įsigyjant žmonėms dažnai atrodo, jog viską apie tą preparatą žino. Farmacinės paslaugos teikimas reikalingas ir tam, kad nebūtų skatinama savigyda – kad žmogus ne kaimyno klaustų, ne socialiniuose tinkluose žiūrėtų ir nuspręstų, kokie vaistai jam tinka ir kaip juos vartoti, o kreiptųsi konsultacijos į šios srities į specialistus. Todėl, jei kalbama, kad prekybą vaistais siekiama plėtoti bandant spręsti vaistų prieinamumo problemas, tuomet reikia pasakyti ir tai, su kokiomis problemomis bus susidurta, kai vaistai atsidurs degalinėse, kioskuose, parduotuvėse. Mat, kaip rodo kitų šalių patirtis, tokiu atveju padidėja nereceptinių vaistų suvartojimas – parduotuvėje ar degalinėje prie kasos laukiantys žmonės, matydami prieš akis preparatus, nusprendžia jų įsigyti (o jei kada prireiks?), o vėliau arba juos suvartoja nesant reikalo, arba, pasibaigus galiojimui, išmeta. Dar viena bėda – išaugs apsinuodijimo tikimybė! Antai mūsų kaimynė Lenkija, kuri buvo leidusi vaistais prekiauti mažmeninės prekybos vietose, dabar kaip tik svarsto, ar nereikia to atšaukti, nes ženkliai padaugėjo apsinuodijimų vaistais ir net savižudybių, nusinuodijant vaistais! Be to, paaugliams tai puiki galimybė lengvai įsigyti svaiginimosi priemonių, mat jei vaistinėje perkant tokius preparatus specialistas pasiteirautų, kam jų prireikė, kas juos vartos ir panašiai, kitaip sakant, bus tam tikra kontrolė, tai parduotuvėje ar degalinėje tikrai niekam nerūpės, kam vaistai įsigyjami. Čia pardavėja ar degalinės operatorius tikrai nesuteiks ir farmacinės paslaugos.  

Bet turbūt ir vaistinėse gali visko pasitaikyti – farmacinės paslaugos suteikiamos tik to pageidaujantiems, nes, kaip teko girdėti, farmacijos specialisto atlyginimas priklauso nuo to, kiek suprekiauta, taigi jam reikia skubėti aptarnauti kuo daugiau vaistinės klientų?  

Atlikti tyrimai patvirtina, kad pati visuomenė labai skuba. Dažnas vaistinės klientas jaučiasi viską žinąs, skuba, nelinkęs išklausyti farmacijos specialistų patarimų, atsakyti į pateiktus klausimus. Šiuo metu vykdoma švietimo akcija, kurios metu aiškinama žmonėms, iš ko susideda vaisto kaina (kokia yra gamintojo dalis, kokia – didmenos, kokia – vaistinės, koks yra PVM, kokią vaisto kainos dalį kompensuoja valstybė), atkreipiant dėmesį, kad visada yra galimybė pasirinkti. O tinkamiausias pasirinkimas ir būtų, jei žmogus pasitartų su gydytoju arba vaistininku ir, įvertinęs savo finansines galimybes, iš plataus asortimento išsirinktų tinkamą preparatą. Be vykdomos edukacijos, švietimo, informacija teikiama ir vaistinės monitoriuje. Tačiau neretai žmogus nieko nenori girdėti, o juk vaistininkas tam ir yra, kad viską išaiškintų.  

Ar galite įvardyti, kokie yra vaistinės antkainiai, kokią gyventojui parduodamo kompensuojamo vaisto kainos dalį jie sudaro?  

Prieš kurį laiką Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atliko skaičiavimus ir nustatė, kad vaistų mažmeninė kaina vaistinėse yra beveik 19 proc. mažesnė, nei galėtų būti. Tai reiškia, kad vaistinės taiko mažesnį antkainį, nei galėtų taikyti. Visa tai sąlygoja didžiulė konkurencija. Kaip žinome, Lietuva yra maža šalis, o veikia 6 vaistinių tinklai, be to, dar yra apie 100 vaistinių, kurios turi po vieną ar kelis savo filialus, taigi tokio dydžio šaliai konkurencija iš tikrųjų yra milžiniška.

Farmacijos specialistų bendruomenę įskaudino ir papiktino valdžios sprendimas įteisinti slaptus pirkimus vaistinėse. Kokia būtų Jūsų, kaip Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės, nuomonė šiuo klausimu?  

Nėra Lietuvoje nė vienos profesijos, kurios atstovai būtų slaptai sekami ar stebimi. Lietuvoje veikiantis viešojo administravimo modelis yra toks: valstybė prižiūri, kaip verslas dirba, o jokio baudžiamojo aspekto nėra. Tuo tarpu vertinant slaptus pirkimus vaistinėse peršasi išvada, kad darbuotojai bus sekami ir net baudžiami. Paprastas pavyzdys – važiuoji automobiliu ir pastebi kelio ženklą, informuojantį apie greičio matuoklį. Taigi greičio matuoklio tikslas – ne nubausti viršijantį greitį vairuotoją, o vykdyti prevenciją. Vaistinių tikrinimų tikslas yra kur kas panašesnis į baudimą, o ne į prevenciją. Juk lygiai taip pat vaistininkus galima patikrinti ir dabar. Ir jie yra tikrinami: ar vaistus išdavė pagal receptą; ar pasiūlė pigiausią vaistą; ar paaiškino, kaip vartoti, ir t. t. Netoli prekystalio stabtelėjęs inspektorius gali puikiai girdėti ir matyti, kas žmogui pasiūloma, kaip su juo bendraujama. Dar noriu pasakyti, kad neįmanoma nuslėpti informacijos kompiuterio monitoriuje, nes visose vaistinėse taip suprogramuota, kad klientui turi būti pateikti visi vaistai, iš kurių jis rinksis tą, kurį pageidaus – pigesnį ar brangesnį. Beje, monitoriai, programinės įrangos diegimas  

šalies vaistinėms kainavo per 300 tūkst. eurų, tačiau vaistinės ir vėl liko kaltos, kad žmonės nesirenka pigiausių vaistų. O juk žmonės, kaip rodo ligonių kasų apklausos, linkę rinktis tą vaistą, kurį patarė vartoti gydytojas, nes gydytojas geriausiai žino paciento būklę, gretutines ligas, amžiaus ypatumus ir t. t. – vaistininkas nelabai turi tam įtakos. Vadinasi, monitorių informacija nepasiteisino – valdžia ieško kitų sprendimų. Ir viskas daroma vaistinių sąskaita! Dar grįžtant prie to, kad įteisinami vaistinėse slapti pirkimai. Juk jei pagal naujus teisės aktus kompensuojamųjų vaistų sąraše lieka tik po vieną-du vaistus, jei, daugėjant elektroninių receptų, mažės popierinių receptų ir jei visi receptiniai vaistai bus išduodami pagal e. receptą – kas bus tikrinama tais slaptais pirkimais, kokia bus jų prasmė? O gal tai tik pradžia – gal po vaistininkų bus patvirtintas ir gydytojų, mokytojų darbo slaptas sekimas? Sunku suprasti, ko siekiama, sėjant tokį nepasitikėjimą kvalifikuotais specialistais!  

O kokia yra Lietuvos vaistinių asociacijos misija, pagrindinė veikla?  

Lietuvos vaistinių asociacija susikūrė tam, kad vaistinės, kurios veikia Lietuvoje, būtų tokios pačios, kaip kitų Europos Sąjungos šalių vaistinės, kad mes neatsiliktume, teikdami aukščiausio lygio paslaugas pacientams, kad turėtume galimybę ir teisinę bazę užtikrinti visus žmonių poreikius. Pavyzdžiui, farmacinės rūpybos paslaugų teikimas, kuris Lietuvoje yra šiek tiek įstrigęs. Pasaulyje vaistinės šią sritį puikiai išnaudoja, vaistinės gali sėkmingai padėti žmonėms sveikti. Tuo tarpu Lietuvoje ta linkme judama dar labai mažais žingsneliais. Tarkime, vakcinacija vaistinėje, kraujo iš piršto paėmimas, cholesterolio nustatymas. Kitose valstybėse pacientams tokias paslaugas sėkmingai teikia Lietuvoje farmacijos mokslus baigę specialistai, o mūsų šalyje vaistinės tokių paslaugų teikti negali. Suprantama, kai bandoma pakeisti tai, kas metų metus nusistovėję, sulaukiama priešiškumo, bet, manau, mes tuos iššūkius ilgainiui įveiksime. Mūsų asociacijos siekis – kad farmacinės rūpybos modulių būtų daugiau, nes kol kas vaistinėse veikia tik astmos gydymo modulis. Farmacijos įstatyme yra įtvirtinta, kad farmacinės rūpybos paslaugas galima teikti, tačiau, kaip žinia, kiekvieną tokį veiksmą reikia suderinti su SAM, paruošti universitetinę programą, vaistininkus apmokyti, priimti teisės aktus, o tai – labai ilgas procesas… Dėl to, įgyvendindami kitus modulius, mes nuo Europos Sąjungos kol kas smarkiai atsiliekame.  

Jūsų įžvalgos – kokie sprendimai gali labiausiai pasitarnauti, siekiant vaistų kainų Lietuvoje realaus sumažėjimo?  

Pirmiausia SAM turi kalbėtis ir derėtis su gamintojais, kad jie mažintų vaistų kainą. Antra – įsigyjant vaistų, Lietuvai reikėtų kooperuotis su kitomis valstybėmis, nes Lietuvos rinka yra labai maža. Dar noriu pabrėžti, jog reikėtų pasiaiškinti, ar pagrįstos etinių vaistų kainos. Balandžio viduryje Lietuvos vaistinių asociacija ir Nacionalinė vaistų prekybos asociacija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Konkurencijos tarybą, Sveikatos apsaugos ministeriją ir kitas valstybines institucijas dėl vaistų kainų Lietuvoje reguliavimo priemonių, kurios užtikrintų kaip įmanoma mažiausias vaistų kainas ir efektyvų valstybės lėšų, skirtų vaistams kompensuoti, panaudojimą. Kreipimesi akcentavome, jog dažniausiai stengiamasi nukreipti dėmesį nuo didžiausio vaistų rinkos segmento – etinių (patentais apsaugotų) vaistų kainų reguliavimo priemonių, formuojant nuomonę, kad labiausiai reguliavimas reikalingas kitiems farmacijos rinkos segmentams, kaip antai generiniams vaistams ir vaistinėms, kuriose taip pat yra konkurencija dėl rinkos dalyvių kiekio. Kreipimesi pažymėjome, jog pritariame, kad generinių vaistų kainos ir vaistinių kainodara turi būti reguliuojama, tačiau manome, jog reguliavimas turi būti toks, kad užtikrintų galimybę Lietuvos pacientams patiems pasirinkti vaistą, neišstumtų iš Lietuvos rinkų atskirų vaistų gamintojų, nesumažintų konkurencijos bei užtikrintų farmacinės paslaugos teikimą visiems įsigyjantiems vaistus gyventojams. Taip pat atkreipėme dėmesį į tai, jog daugiau kaip 60 proc. PSDF biudžeto sudaro kompensacijos etiniams vaistams. Tokia situacija, mūsų nuomone, yra dėl to, kad etiniai vaistai išvengia konkurencijos (ir atitinkamai – pareigos konkuruoti geriausiu kainos pasiūlymu pirkėjui) su kitais etiniais ar generiniais vaistais, kadangi nuoseklių, pardavimus skatinančių veiksmų dėka yra formuojamos institucijų ir medikų nuomonės dėl šių vaistų unikalumo, nepakeičiamumo kitais vaistais. Trumpai tariant, pabrėžėme, jog etinius vaistus reikėtų pripažinti monopoliniais, o, kaip bet kuri monopolija, šių vaistų kainodara turėtų būti reguliuojama. Kreipimesi taip pat pažymėjome, jog etinių vaistų gamintojų elgesys rinkoje, kuriuo kryptingai ir nuosekliai yra saugomos monopolinės aukštos kainos pozicijos, yra patraukęs ir Europos Parlamento dėmesį, ir šiuo metu Europos Parlamentas aktyviai svarsto priemones, kaip mažinti etinių vaistų kainas. Siūloma reikalauti, kad vaistų gamintojai atskleistų vaistų sukūrimo ir gamybos kaštus, nes tik taip įmanoma įvertinti, ar reikalaujamas užmokestis yra teisingas.

Taigi šiuo Kreipimusi paprašėme nustatyti reguliavimą, kad vykdant derybas dėl etinio vaisto įtraukimo į PSDF biudžetą bei jo deklaruotos kainos nustatymo būtų deramasi su keliais analogiško ar panašaus veikimo vaistų gamintojais, o ne su vienu, arba sukurti tarpnacionalinę instituciją, galinčią derėtis dėl vaistų kainos kelioms šalims, tai yra didesnei rinkai. Taip pat paprašėme sudaryti geresnes sąlygas paraleliniam etinių vaistų importui bei nustatyti įpareigojimą, kad, rengiant ir taikant konkrečių ligų gydymo protokolus, gydymui naudojami vaistai būtų parenkami iš kelių tai pačiai ligai gydyti tinkamų vaistų. Tokiu būdu monopoliniai vaistai būtų grupuojami ne pagal kokius nors rinkodaros priemonėmis formuojamus išskirtinumus, o pagal realų ir objektyvų farmakoekonominį poveikį. Taigi šiuo Kreipimusi prašėme išanalizuoti pateiktus pasiūlymus ir imtis veiksmų bei priemonių ne tik vaistinių bei generinių, bet ir monopolinių vaistų rinkai reguliuoti, siekiant, kad būtų taupomas PSDF biudžetas bei didinamas vaistų prieinamumas pacientams.

Kalbėjosi V. Grigaliūnienė

Farmacija ir laikas, Nr.5, 2017m.