Tėveliai paprastai labai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie vaiko augimą: kada kalasi dantys, kada turi pradėti vaikščioti, kalbėti ir pan., bet daugelis pamiršta emocinį vystymąsi. Kuo svarbi ši sfera? Ką vaikas išgyvena skirtingais savo gyvenimo tarpsniais ir koks tėvų vaidmuo? Šiais svarbiais visiems auginantiems vaikus klausimais kalbame su psichologe Jolanta Lazutkiene.
Pirmiausia – ką apima emocinis vystymasis ir kodėl jis toks svarbus?
Kalbant apie žmogus vystymąsi, kuris tęsiasi visą gyvenimą (nuo lytinės ląstelės apvaisinimo iki mirties), būtina atkreipti dėmesį ne tik į biologinių, bet ir į emocinių, pažintinių procesų vystymąsi, nes, vystantis kūnui, vyksta ir emocijų, mąstymo, elgesio bei santykių su kitais pokyčiai. Nuo emocinės būsenos (ir ne tik) labai priklauso pažintinių procesų raida. Emocinis vystymasis apima įvairių emocijų ir jausmų (meilės, saugumo, prisirišimo, pasitikėjimo) raidą. Šiai sferai taip pat labai svarbūs yra savęs suvokimas, stresas, savarankiškumas.
Kiekvieno amžiaus tarpsniu visa tai kinta skirtingai, nes kiekvieną iš mūsų veikia daug ir įvairiausių veiksnių bei sąlygų. Yra apytikslės amžiaus ribos, kai tam tikru vystymosi etapu galima išskirti dėsningus fiziologinius ir psichologinius pokyčius. Be to, tam tikri amžiaus tarpsniai yra palankiausi kokios nors emocinės, socialinės patirties įgijimui, įgūdžių ir charakterio bruožų susiformavimui. Neišnaudojus šių tarpsnių, vėliau gali būti netgi neįmanoma kažko išmokti ir susidaryti tam tikriems įgūdžiams. Kiekvienas amžiaus tarpsnis susijęs su kažko praradimu ir naujo atradimu, tačiau viso to proceso metu yra labai svarbus prisitaikymas ir emocinis stabilumas.
Nuo kada svarbu į jį atkreipti dėmesį, juk pirmiausia tėvai su nekantrumu laukia, kol vaikas žengs pirmuosius žingsniu ar ištars pirmą žodį ?
Pasak S. Freud‘o, asmenybės raidai pats svarbiausias amžiaus tarpsnis yra nuo gimimo iki penkerių metų. Nesėkminga adaptacija šiame amžiuje turės neigiamos įtakos vėliau. Nuo gimimo iki vienerių metų kūdikiui labai svarbu saugumas, pasitikėjimas. Kūdikystėje ir vaikystėje neužmezgę tinkamų emocinių ryšių su tėvais, tokie vaikai dažniau patiria neviltį ir atsiskyrimo nuo žmonių jausmą. Kūdikis siekia artimumo su tėvais ir tai išreiškia per pagrindines tuo metu emocijas: verkimą, šypsojimąsi. Tokio amžiaus vaikelis jautriai reaguoja į savo poreikių patenkinimą, kas padeda formuoti prieraišumą.
Gal pastebėjote, kokias klaidas daro tokio amžiaus vaikučių tėveliai?
Sukakus vieneriems metams iki trejų vaikas mokosi rūpintis savimi, tai yra po truputį ima tapti savarankiškas. Tenka susidurti, kai tėveliai, kad būtų greičiau, nes „spaudžia“ laikas, patys už vaiką atlieka tai, ką turėtų daryti jis (apsirengti, valgyti, padėti mamai ar tėčiui namų ruošoje ir pan.). Galima padėti savo vaikui, jei nesiseka, ar pataisyti tai, kas nėra visiškai pavykę, tačiau tegul savo veiklą vaikas atlieka pats. Žinoma, iš pradžių jis atliks visa tai labai lėtai ir ne taip gerai, kaip daro suaugusieji, tačiau kiekvieną kartą tai darys vis geriau ir greičiau. Pasitikėkime ir palaikykime savo vaiką. O už tėvelių kantrybę bus atsilyginta su kaupu. Minėtame amžiaus tarpsnyje labai svarbu, kad tėveliai nusistatytų protingas ribas ir jų nuosekliai laikytųsi. Jei to nėra, kaip neigiamą pasekmę galima įvardinti per didelį gėdos jausmą vietoj savarankiškumo.
Bet kartais tėveliai taip daro ne dėl laiko stokos, o tiesiog norėdami padėti, negi tai taip svarbu?
Vaikui, kurio tėveliai nepalaiko, kartais net stengiasi už jį viską atlikti, negali pakankamai vystytis kontrolė ir valia. Suaugusieji, manydami, kad siekia savo vaikui tik geriausio, kad taip palengvins gyvenimą, padaro meškos paslaugą. Vaikas neišmoksta savarankiškai įveikti sunkumų, rasti užgriuvusių problemų sprendimų, sukaupti ir panaudoti energiją sudėtingose situacijose. Jis visada laukia pagalbos iš šalies. Taip išsivysto neigiama savybė – išmoktas bejėgiškumas. Vaikui perkopus trečius metus, tėvai turėtų skatinti savo atžalos iniciatyvumą ir suteikti kuo įvairesnių veiklos galimybių.
Ką dar tėvai turėtų žinoti apie šį laikotarpį?
Kalbant apie šį amžiaus tarpsnį (nuo 3 iki 6 metų), būtina paminėti, kad trečiaisiais metais vaikai išgyvena krizę, kuri pirmiausia pasireiškia negatyvizmu. Tokį negatyvizmą suaugusieji dažnai painioja su neklausymu. Negatyvizmas – tai reakcija, kai vaiko elgesio motyvas nepriklauso nuo situacijos. Trečiųjų metų krizę išgyvenančiam vaikučiui dar būdingos tokios neigiamos savybės, kaip savivaliavimas, užsispyrimas, atžagarumas. Visa tai išreiškia vaiko norą tapti nepriklausomam. Tuo metu keičiasi jo požiūris į save. Būtent šiuo laikotarpiu tėvai turi būti supratingi ir neprarasti kantrybės. Vaikas nesąmoningai pagauna tėvų emocinius pasikeitimus, kaip atsakas į tai gali pasireikšti netinkamu vaiko elgesiu arba per sapnus.
Kaip keičiasi emocinė sfera vaikui augant?
Pradiniame mokykliniame amžiuje (6–11 metai) vaikui labai svarbu jaustis palaikomam, sugebančiam kažką padaryti. Minėtame amžiuje didelę įtaką vaikui daro ne tik tėvai, bet jau ir mokytojai bei bendraamžiai. Tuo metu pradeda formuotis kompetencijos jausmas, kuris pasiekiamas per atliekamoje veikloje patiriamą sėkmės pajautimą. Jei vaikas nepatiria malonaus sėkmės jausmo tiek namuose, tiek mokykloje, formuojasi menkavertiškumas. Tokie vaikai patiria ir adaptavimosi problemų. Tėvai turėtų leisti savo atžalai išbandyti ne vieną veiklą, o kelias, kurios padeda vystytis platesniems vaiko interesams. Emocinis vaiko vystymasis priklauso nuo jo patirties. Kai vaikui sekasi, jo savivertė yra aukštesnė, ir jis jaučiasi geriau.
Koks tėvų vaidmuo šiuo laikotarpiu?
Tėvai turi labai palaikyti vaiką. Neigiamas tėvų elgesys su vaiku šiame amžiaus tarpsnyje mažina jo savigarbą. Vaikas nesijaučia vertingas, sumanus. Jei tėvai neskiria dėmesio savo vaikui, nepagiria už sėkmingą veiklą, tai mažina jo savivertę. Šią situaciją sušvelnina geri vaiko pasiekimai moksle ar kitoje užklasinėje veikloje.
Tačiau neretai pasitaiko, kad tėveliai visur ir visada giria sūnų arba dukrą ir mano, kad taip skatina vaiko pasitikėjimą, norą užsiimti tam tikra veikla ir pan. Galiu nuliūdinti taip manančius tėvelius, nes per didelės ir nepelnytos pagyros skatina socialinį abejingumą ir savęs pervertinimą. Tik teisingai girdami savo atžalas formuojame teisingą vaiko savęs vertinimą.
Ką apie savo atžalų emocinę raidą svarbu žinoti paauglių tėvams?
Paauglystėje berniukai ir mergaitės skirtingai jaučia tas pačias emocijas. Tyrimais nustatyta, kad berniukai dažniau nei mergaitės išgyvena džiaugsmą, pasišlykštėjimą, nustebimą ir rečiau meilę, baimę, palaimą, liūdesį. Tačiau pyktį tiek berniukai, tiek mergaitės išgyvena panašiai dažnai. Apskritai paauglystėje dažniau nei vaikystėje išgyvenamos neigiamos emocijos: nerimas, baimė, liūdesys, nusivylimas, pyktis, pablogėjusi nuotaika, suicidiškumas (mintys apie savižudybę).
Kas tai lemia?
Sulaukus paauglystės, vaiko organizme vyksta įvairūs pokyčiai ir formuojasi paauglio tapatumas. Dauguma psichologinių sunkumų ir yra siejami su nesėkmingu tapatumo krizės įveikimu. Norėdami atsakyti į klausimą, o kas gi lemia tokių emocijų atsiradimą, pabandykime įsivaizduoti ir suprasti, kaip yra sunku jaunam žmogui, kuris jau nėra vaikas, bet dar ir nesuaugęs: kai nežinai kuo norėtum būti, koks esi aplinkinių akyse ir apskritai kas esi. Juk nežinomybė, nestabilumas, negalėjimas pasirinkti niekam neskatina teigiamų emocijų. Be to, paauglys susiduria su daugeliu įvairiausių užduočių, kurių neįveikimas sukelia jau minėtas neigiamas emocijas, o jei paauglys dar ir save vertina neigiamai, negauna emocinės tėvų paramos, nesiseka mokslai, tėvai spaudžia. Tai tik labiau padidina neigiamus išgyvenimus. Nevienoda branda taip pat sukelia įvairiausių psichologinių problemų.
Ką gali suaugusieji?
Suaugusieji, žinodami, kad tam tikru vaiko vystymosi metu būdingos neigiamos emocijos ir kokios jos, turėtų tinkamai sureaguoti ir padėti vaikui susitvarkyti, kad jos neturėtų neigiamų padarinių tolesniam vystymuisi.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę