Šiame „Sveiko žmogaus“ numeryje tęsiame straipsnių apie asmenybių teorijas ciklą. Šį kartą gilinamės į Didžiojo penketo asmenybės dimensijos teoriją, arba kitaip – penkių faktorių modelį, kuris šiandienos psichologijoje yra vienas populiariausių būdų asmenybės bruožams tirti.
Apie šią teoriją kalbamės su psichologu Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Antanu Kairiu.Terminą „Didysis penketas“ (angl. Big Five) 1981-aisiais pasiūlė merikiečių psichologas Liuisas Goldbergas (Lewis Goldberg).
Kaip visada, norėdami geriau suprasti ir pradėdami gilintis į asmenybės teoriją, savo pašnekovo dr. A Kairio pirmiausia klausiame – kas gi yra ta Didžiojo penketo asmenybės teorija ir kuo ji remiasi? „Didžiojo penketo asmenybės teorija (dažnai dar vadinama penkių faktorių modeliu) teigia, kad žmogaus asmenybę galime nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu“, – pradeda pasakoti psichologas.
Jis toliau aiškina, kad šie didieji bruožai apima gausybę mažesnių, kaip jis teigia, „bruoželių“: pavyzdžiui, pomėgis bendrauti arba energingumas yra ekstravertiškumo aspektas ir t.t.
Tačiau turbūt daug kam iškilo klausimas – kodėl bruožų yra penki? Anot dr. A. Kairio, toks skaičius pasirodė optimalus analizuojant daugybę tyrimų rezultatų. „Tyrimai taip pat leidžia manyti, kad šie didieji bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti“, – prideda jis.
Penki didieji bruožai
Kadangi kalbame apie Didžiojo penketo teoriją, pašnekovo paprašėme apibūdinti šiuos penkis svarbiausius ir išskiriamus asmenybės bruožus. Juos savyje viename ar kitame lygmenyje atpažinti galime visi, tačiau jūsų ir, pavyzdžiui, šalia sėdinčio jūsų kolegos derinys ir kiekvieno bruožo „stiprumas“ tikriausiai bus skirtingi.
Ekstravertiškumas. Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, atkaklūs, aktyvūs ir kalbūs, jiems patinka jaudulys, jie linksmesni, energingi ir optimistiškesni. Priešingas polius, intravertiškumas, dažniausiai yra ekstravertiškų savybių nebuvimas, o ne priešingybė. Pavyzdžiui, intravertai yra labiau santūrūs nei nedraugiški ir pan. Jie nebūtinai drovūs ar baimingi – tai labiau priklauso nuo neurotiškumo.
Neurotiškumas. Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų – baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. – patyrimu. Didelis neurotiškumas taip pat siejasi su nerealių idėjų turėjimu, prastesniu atsparumu stresui ir pan.
Atvirumas patirčiai. Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan. Kitas bruožo polius – mažesnis naujovių pomėgis, didesnis konservatyvumas.
Sutarumas. Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti, jis bus linkęs mažiau kritikuoti, konkuruoti, būti priešiškas.
Sąmoningumas. Jis siejasi su gebėjimu planuoti, organizuoti, siekti tikslų, valdyti savo norus, taip pat apdairumu, tvarkingumu.
Įvairūs deriniai
Kaip ir visose asmenybės teorijose, apie kurias iki šiol kalbėjome mūsų straipsnių cikle, taip ir šios teorijos penki pagrindiniai bruožai neapima ir nepaaiškina viso žmogaus elgesio. Pasak psichologo, šalia šių bruožų egzistuoja ir vertybės, nuostatos, įgūdžiai ir pan. Pavyzdžiui, žmogus visą gyvenimą gali būti intravertas – mėgti mažiau bendrauti, būti ne toks energingas, dominuojantis, tačiau jis gali mokėti puikiai bendrauti, dėl ko daugeliui aplinkinių gali kilti įspūdis, kad šis žmogus – ekstravertas. Kaip taip gali būti? „Tokį pokytį nulėmė ne bruožo pokytis, o išmokti įgūdžiai“, – pabrėžia dr. A. Kairys.
Taip pat būtina pabrėžti, kad šiame modelyje visi bruožai yra vienodai svarbūs, ir manoma, kad jie santykinai nepriklauso vieni nuo kitų. „Kiekvienas bruožas gali būti skirtingo ryškumo, taigi galimas bet koks bruožų derinys. Pavyzdžiui, gali būti žmonių, kurių ekstravertiškumas didelis, o sąmoningumas mažas, gali būti tokių, kurių sąmoningumas didelis ir ekstravertiškumas didelis ir t.t.“, – teorijos subtilumus aiškina pašnekovas.
Kaip pritaikyti?
Visos teorijos turėtų daug mažiau naudos, jei jų nebūtų galima pritaikyti praktiškai. Psichologo klausiame, kaip ši bruožų teorija galėtų pasitarnauti kasdieniniame gyvenime. „Gausybė tyrimų rodo, kad bruožai siejasi su žmogaus elgesiu daugybėje sričių – tiek organizacijose, tiek tarpasmeninių santykių srityje, tiek sveikatos srityje ir kt.“, – sako dr. A. Kairys. Anot jo, informaciją apie žmonių bruožus galima naudoti prognozuojant įvairius kitus gyvenimo aspektus: pavyzdžiui, didelis sąmoningumas leidžia spėti geresnį produktyvumą darbe, o štai gydant pacientus didelis atvirumas patirčiai gali pasufleruoti, kad žmogus palankiai reaguos ir į ne tokias įprastas terapijos rūšis (pvz., smėlio terapiją ar kt.). Pašnekovas pabrėžia, kad reikia nepamiršti, jog svarbūs ne tik bruožai, bet ir vertybės, nuostatos, požiūriai, todėl pats žmogus, žinodamas arba nujausdamas, kokiais bruožais pasižymi, gali išmokti remtis savo stipriosiomis pusėmis, o silpnesniąsias – kompensuoti.
Didžiojo penketo asmenybės bruožų testas
Teiginį įvertinkite taškais nuo 1 iki 5, kai:
1 = nesutinku, 2 = iš dalies nesutinku, 3 = neutralu, 4 = iš dalies sutinku ir 5 = sutinku
Įvertinimas |
Teiginys |
Įvertinimas |
Teiginys |
|
1. Esu vakarėlio siela |
|
26. Beveik neturiu ką pasakyti |
|
2. Šiek tiek nerimauju dėl kitų |
|
27. Turiu jautrią širdį |
|
3. Esu visuomet pasiruošęs |
|
28. Dažnai pamirštu padėti daiktus į vietą |
|
4. Lengvai patiriu stresą |
|
29. Lengvai nusimenu |
|
5. Išraiškingai kalbu |
|
30. Neturiu geros vaizduotės |
|
6. Kalbu nedaug |
|
31. Susibūrimuose kalbuosi su daugeliu žmonių |
|
7. Domiuosi žmonėmis |
|
32. Manęs kiti žmonės nedomina |
|
8. Visur palieku savo daiktus |
|
33. Mėgstu tvarką |
|
9. Beveik visuomet esu atsipalaidavęs |
|
34. Mano nuotaika dažnai keičiasi |
|
10. Sunkiai suprantu abstrakčias idėjas |
|
35. Greitai suprantu įvairius dalykus |
|
11. Tarp žmonių jaučiuosi patogiai |
|
36. Nemėgstu į save pritraukti dėmesį |
|
12. Įžeidinėju žmones |
|
37. Atsiskiriu nuo žmonių |
|
13. Pastebiu smulkmenas |
|
38. Vengiu savo pareigų |
|
14. Nerimauju dėl įvairių dalykų |
|
39. Dažnai patiriu nuotaikų kaitą |
|
15. Turiu raiškią vaizduotę |
|
40. Kalbėdamas vartoju sudėtingus žodžius |
|
16. Laikausi nuošalyje |
|
41. Neturiu nieko prieš buvimą dėmesio centre |
|
17. Užjaučiu kitus |
|
42. Jaučiu kitų žmonių emocijas |
|
18. Sujaukiu daiktus |
|
43. Seku tvarkaraštį |
|
19. Retai jaučiuosi liūdnas |
|
44. Lengvai susierzinu |
|
20. Manęs nedomina abstrakčios idėjos |
|
45. Leidžiu laiką svarstydamas apie patirtus dalykus |
|
21. Pradedu pokalbius |
|
46. Tarp nepažįstamųjų esu tylus |
|
22. Manęs nedomina kitų problemos |
|
47. Su manimi žmonės jaučiasi atsipalaidavę |
|
23. Atlieku namų ruošos ir panašius darbus iškart |
|
48. Darbe esu sau griežtas |
|
24. Mane lengva sutrikdyti |
|
49. Dažnai esu nusiminęs |
|
25. Turiu puikių idėjų |
|
50. Turiu daugybę idėjų |
Ekstravertiškumas = 20 + (1) __– (6) __ + (11) __ – (16) __ + (21) __ – (26) __ + (31) __ – (36) __ + (41) __ – (46) __ = ____
Sutarumas = 14 – (2) __+ (7) __ – (12) __ + (17) __ – (22) __ + (27) __ – (32) __ + (37) __ + (42) __ + (47) __ = ____
Sąmoningumas = 14 + (3) __– (8) __ + (13) __ – (18) __ + (23) __ – (28) __ + (33) __ – (38) __ + (43) __ + (48) __ = ____
Neurotiškumas = 38 – (4) __+ (9) __ – (14) __ + (19) __ – (24) __ – (29) __ – (34) __ – (39) __ – (44) __ – (49) __ = ____
Atvirumas patirčiai = 8 + (5) __– (10) __ + (15) __ – (20) __ + (25) __ – (30) __ + (35) __ + (40) __ + (45) __ + (50) __ = ____
Gauti rezultatai turi būti nuo 0 iki 40, didžiausias rezultatas reiškia dominuojantį bruožą ir t.t.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę