Visus praėjusius metus rašėme aplinkosaugos, „žalio“ gyvenimo temomis, todėl, atėjus 2013- iesiems, norime pažvelgti į savo kiemą ir įvertinti tiek jau esamas, tiek naujai kylančias problemas. Apie Lietuvos aplinkosaugos problemas, ateinančių metų iššūkius ir jų sprendimus kalbamės su Andrejum Gaidamavičiumi, Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nariu.
Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės šiandienos aplinkosaugos problemos Lietuvoje?
Nežinau nė vienos aplinkosaugos problemos, kuri būtų nesvarbi, nepagrindinė. Visos jos yra bendros tiek Lietuvai, tiek bet kuriai kitai valstybei, nes visos jos kyla dėl vienintelės priežasties – vartojimo. Nuo vartojimo masto, atsakingumo priklauso, kiek mes turėsime švaraus oro, vandens, dirvožemio, kokios būklės bus natūrali aplinka ir visos gyvosios būtybės, kurios nuo tos aplinkos irgi yra priklausomos.
Kasmet prisideda ir naujų problemų, tokių kaip genetiškai modifikuoti organizmai, keturračiai motociklai rezervatuose, komercinės medžioklės, radioaktyvios atliekos ir t.t. Kai nuolat kartojama „skatinkim vartojimą“, taip ir girdžiu potekstėje: skatinkime miškų kirtimą, dirvožemio chemizavimą, gamtos išteklių eksploatavimą, klimato destrukciją. Visa mūsų gerovė priklauso nuo gamtos, net jei to ir nematome akivaizdžiai. Ne sėdėjimas prie kompiuterių, knygų rašymas ar pinigų skaičiavimas užaugina maistą, kurio mums visiems kasdien reikia, pagamina daiktus, be kurių neįsivaizduojame savo buities, užtikrina pastogę ir jaukią šilumą – visam tam naudojami gamtos ištekliai. Jie yra pirminis kiekvienos valstybės ir kiekvieno piliečio gerovės šaltinis. Todėl šių pirminių išteklių apsauga vardan ateities yra pagrindinė aplinkosaugos užduotis. Dažnai sakome: sveika aplinka – sveikas žmogus. O jei aplinką teršiame, niokojame – tai ir savo gyvenimo sąlygas padarome nebepakenčiamas.
Kokių priemonių joms spręsti, Jūsų nuomone, reikėtų imtis?
Daug problemų sukuria energetikos sektorius: atominę energetiką keikiame dėl neišsprendžiamos radioaktyvių atliekų tvarkymo problemos, dėl šiluminės energetikos žmonija jau praktiškai paaukojo klimatą, hidroenergetika nieko neteršia, bet griauna ekologinę pusiausvyrą, užtvindo milžiniškus plotus, kuriuos galima būtų panaudoti racionaliau. „Žalioji energetika“ irgi nėra šventa, nes netinkamoje vietoje pastatytas vėjo jėgainių parkas virsta migruojančių paukščių mėsmale, kenkia aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybei. Biokuro pramonė pasiruošusi iššluoti visas miško kirtimo atliekas, bet tai pakenks pačių miškų biologinei įvairovei ir miško dirvožemiui.
Ką daryti? Atsakymas slypi dvejuose žodžiuose: įvairovė ir decentralizacija. Kuo įvairesnius išteklius naudosime ir kuo mažiau koncentruosime jų eksploatavimą, tuo mažiau ir gamtai, ir visuomenei padarysime žalos. Dabar koncentruojamės ties 2–3 energijos ištekliais, todėl kyla grėsmė juos pereikvoti, kai kiti (pvz., geoterminė energija, biodujos) lieka visai nepanaudoti.
Kokių dar pavyzdžių galėtumėte pateikti?
Brakonieriavimas Lietuvoje yra įsivešėjusi problema, ypač tarp turtingų medžiotojų, kurie mano, kad jiems viskas leistina, juos nubausti nėra taip paprasta. Be to, iki ateinant į valdžią naujam Aplinkos ministrui, šioje ministerijoje medžioklės interesai buvo visada aukščiau biologinės įvairovės išsaugojimo. Nevyriausybininkai ir dabar bylinėjasi teismuose su šia ministerija dėl vilkų, kurių mūsų šalyje liko tik pora šimtų, medžioklės. Baudos už nelegalų sumedžiojimą iki šiol buvo juokingos: pvz., už vilką iki 2009 metų bauda buvo 64,50 Lt, o nuo 2009 metų padidintos iki 300 litų, kai užsieniečiai vien tik už galimybę mūsų komerciniuose medžioklės plotuose sumedžioti vilką sumoka 1750 Lt, nekalbant apie paties trofėjaus vertę. Todėl labai sveikintina naujo ministro iniciatyva baudas už visų gyvūnų nelegalų sumedžiojimą padidinti 10 kartų. Bent dalį numatytos baudos reikėtų skirti kaip premiją pranešusiems apie brakonieriavimo faktą, tada ir brakonieriavimo mastai stipriai sumažėtų.
Kokie didžiausi iššūkiai laukia Lietuvos aplinkosaugos 2013-aisiais?
Nuo šių metų liepos mėnesio Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Tai unikali proga pralaužti tuos ES barjerus, kuriais esame supančioti norėdami spręsti, pvz., genetiškai modifikuotų produktų problemą. Tačiau labai gaila, kad mūsų šalies darbotvarkėje tarp prioritetų nėra nei aplinkosaugos, nei sveiko maisto politikos, nei žemės ūkio. O juk iš tiesų, jei savo šalies žemės ūkį pertvarkytume taip, kad augintume tik sveiką maistą, t.y. be genetiškai modifikuotų pašarų, taptume išskirtiniai Europos Sąjungoje, konkurencingi, antroji Šveicarija. Kol kas tai lieka tik pavienių entuziastų siekiamybe, bet tikiu, kad situacija pasikeis ir savo pirmininkavimą Europos Sąjungai išnaudosime ir vardan aplinkosaugos. Naujasis aplinkos ministras šiais metais yra pasakęs, kad pačios svarbiausios sritys šalyje yra energetika ir aplinkosauga. Dabar lauksime, kada žodžiai virs darbais.
Kaip tiems iššūkiams tinkamai pasiruošti, kas turėtų tuo rūpintis?
Spaudimas, žinoma, turi vykti iš apačios, t.y. paprastų vartotojų. Esame įpratę rengti peticijas valdžios institucijoms, tačiau pabandykime nors kartą tokiomis peticijomis užsipulti ne politikus, o didžiųjų įmonių akcininkus – verslininkai parduos bet ką, jeigu tik matys, kad bus tokių produktų paklausa. Jeigu visuomenė parodys norą pirkti tik tokią gyvulinę produkciją, kuri užauginta be genetiškai modifikuotų pašarų, tai greitai atsiras ir pirmosios tokių produktų linijos.
Palyginti daug galių turi savivaldybės, į kurių veiklą Europos Komisija neturi teisės kištis. Latvijoje visos savivaldybės parengė teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose nenumatė galimybės auginti genetiškai modifikuotus augalus ir, nors Europos Komisija buvo tuo labai nepatenkina ir siuntinėjo įvairiausius raštus su grasinimais, teisiškai nieko padaryti negalėjo. „Laisvos nuo GMO“ savivaldybės kuriasi ir Lietuvoje. Pirmoji tokia ketina tapti Kupiškio rajono savivaldybė.
Tokiu pat principu galima spręsti ir visas kitas aplinkosaugos problemas.
Kaip vertinate Lietuvos gyventojų skiriamą dėmesį aplinkosaugai, ekologijai? Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad lietuviai – vieni mažiausiai besidominčiųjų aplinkosaugos problemomis ES.
Apklausų rezultatai yra tokie, kokie yra klausimai. Aplinkosaugos terminas apskritai yra naujas, ir ne visi žmonės supranta, ką jis reiškia ir kuo jis skiriasi nuo gamtosaugos. Gamta yra visur, mes esame gamtos dalis, todėl ir gamtosaugos problemos turėtų būti tapačios „aplinkosaugos“. Jeigu pabandytumėt apklausti žmones užduodami konkrečius klausimus, kaip, pvz., nuomonė apie GMO, miškų kirtimą, dirvožemio cheminę taršą ir pan., tai pamatytumėt, kad abejingų žmonių nėra tiek jau daug.
Pavyzdžiui, 2011 metais atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad lietuviai GMO tema yra labiausiai susirūpinę pasaulyje, nors mūsų šalyje tikrai ne pati blogiausia padėtis šioje srityje. Lietuviams galbūt mažiau suprantamos tokios problemos, kaip klimato kaita, juolab kad visuomet atsiranda tokių „gudručių“ (net tarp mokslininkų), kurie ima garsiai šaukti, kad klimato kaitos problemos nėra, kad žmogaus veikla čia niekuo dėta ir kad apskritai klimato kaitos problemos iškėlimas tėra būdas kai kam pasipelnyti. Aišku, jie tokiais pareiškimais pasirodo esą originalūs, atkreipia į save dėmesį, bet žmonės pasimeta.
Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima paskatinti žmones ne tik domėtis, bet ir patiems imtis priemonių, kad ir nedidelių, siekiant apsaugoti mūsų šalies aplinką?
Manau, žmonės turi kritiškiau priimti visą informaciją apie aplinkosaugą ir patys daugiau domėtis kuo įvairesniais šaltiniais, kad susiformuotų savo pasaulėžiūrą. Ypač linkiu studentams: neturėkite jokių autoritetų, netgi tarp dėstytojų, mąstykite patys. Laikai keičiasi, keičiasi ir požiūris į daugelį dalykų. Viskas, kas anksčiau atrodė utopija, dabar gali virsti realybe, reikia tik išmesti iš galvos tuos kompleksus, kad mes maži ir nieko negalime.
Mano aplinkosaugos darbo praktikoje pasitaikė tokių žmonių, kurie, net ir būdami vieni, pasiekė labai daug. Neseniai mirė garbingo amžiaus aplinkosaugos aktyvistė mokytoja Genovaitė Valčiukienė iš Rozalimo. Tai jos dėka sustabdyta daniškų kiaulių kompleksų invazija į Lietuvą, o vienintelis Pakruojo rajono pušynas paskelbtas miško parku ir išsaugotas nuo kirtimo. Tokie žmonės įkvepia. Juos reikia palaikyti, o, atėjus laikui, perimti iš jų tą pilietiškumą ir pareigą rūpintis savo šalimi, mylėti ją.
Galbūt galėtumėte paminėti keletą paprastų būdų ar duoti patarimų, kaip kiekvienas žmogus galėtų prisidėti prie aplinkos saugojimo?
Pats paprasčiausias būdas rūpintis aplinkosauga – tai galvojimas. Galvokite kiekvieną kartą prieš atverdami savo piniginę, nes pinigai yra jūsų balsavimo biuleteniai. Jeigu perkate kiaušinius, užaugintus ankštuose paukštynuose, kur vištos lesinamos vien tik genetiškai modifikuotais pašarais, tai balsuojate už gyvūnų kankinimą ir Amazonės miškų kirtimą, kurių vietoje auginama genetiškai modifikuota soja. Tai ir yra „ekologinis pėdsakas“, kurį paliekame nuolat, kiekvieną dieną, vos tik kažką perkame.
Pavyzdžiui, aš stengiuosi pirkti tik lietuviškus vaisius ir daržoves. O jeigu tokių nėra, tada galvoju, ar tikrai negaliu apsieiti be to olandiško kopūsto, palauksiu, kol atsiras lietuviškas. Juk, vežant tuos kopūstus iš Olandijos, reikia sudeginti toną dyzelio vieno reiso metu. Argi nebūtų veidmainystė kalbėti apie klimato kaitą, šiltnamio efektą atmosferoje ir tuo pačiu metu valgyti atvežtinius kopūstus?
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę