„Išgyvenimus ir emocijas palikite namie, o darbe vadovaukitės tik loginiu mąstymu“, – ir taip pavaldiniams rekomenduoja vadovai. Pastaruoju metu požiūris kinta: sugebėjimas darbe panaudoti emocijas gali tapti efektyvesnio bendradarbiavimo, spartesnio problemų sprendimo ir net įtakos kitiems žmonėms instrumentu. Emocinis intelektas daugelyje sričių gerokai svarbesnis nei loginis mąstymas ar „įprastas“ intelektas, kurį suprantame kaip mąstymo, žinių ir pagrįstos nuomonės sintezę.
*
„Emocinis intelektas leidžia pirmiausia gilintis į save, patiems priimti sprendimus, laisvai pasirinkti, pažįstant savo emocijas, – paaiškina Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja ir vadovė, kompanijos „Femina Bona“ savininkė Rasa Balčiūnienė. –Tuomet patirsime, kad gyvenimas yra įstabių galimybių laukas.“
Kam, sudėtingai gyvenant, dar ir sudėtingai mąstyti?
Retas žmogus nejaučia rutinos. Ji, pasak p. Rasos Balčiūnienės, tikrai atsitraukia, kai savęs klausiame: kam gyvenu? kokia mano gyvenimo prasmė? ar darau tai, kas tikrai patinka man ir yra gera mano aplinkai? Neretai kalbėdami apie savo metus, užuot tarę „gyvenu“, sakome „praleidau“ – kaip praleidžiame laisvalaikį, savaitgalį... Ir visas gyvenimas, deja, gali būti tik praleidžiamas. Kitą požiūrį suponuoja humanistinė psichologija: atsakyk sau, kas esi, suvok savo talentus, gebėjimus ir maksimaliai juos realizuok. Tokį gyvenimą tikrai galėsi vadinti savo galimybių lauku. Beliks tik būti savo vietoje ir atsiskleisti. Tai bus spalvingas, darnus gyvenimas, jokiu būdu ne rutina. Jei norėsi pažvelgti plačiau, atsitraukti nuo įprastinių visuomenėje priimtų mąstymo standartų, reikės tam tikros drąsos, reikės atramos filosofinėje ir metafizinėje plotmėje.
Nėra gerai, nėra blogai
Vienas iš instrumentų, kuris gali padėti pažinti save, yra emocinis intelektas. Tai ir būdas (priemonė) valdyti save, daryti įtaką sau ar kitiems. Įtaką kitiems suprantame kaip gerą postūmį, bendravimą, kuris sudaro prielaidas atskleisti kitų žmonių galimybes ir talentus.
Kaip, kokiais būdais šeimose ir darbo kolektyvuose galėtume keliauti tokio bendravimo link ar net spartinti savo tobulėjimą?
Rasa Balčiūnienė: „Žmogui nereikia tobulėti jokiomis dirbtinėmis priemonėmis ar paskatomis. Žmogus iš prigimties unikalus ir tobulas. Esame kūrybingi ir tobuli, kaip tobula yra gamta. Bet jau savo vaikystėje patiriame aplinkos gniaužtus, kurie ir šiandien tebespaudžia. Reikia, kas svetima, nusimesti. Liks tai, kas tobula, ir tada skleisis mūsų prigimtinis kūrybiškumas.
Pasitenkinimas, ramybė, laimė yra teisingų mūsų pasirinkimų rezultatas, ir tai nesisieja su manymu, jog mūsų tikslas yra tik „pastatyti namą, pasodinti medį, užauginti sūnų“. Kai žmogus įvardija sau, koks jo gyvenimo tikslas, koks jo Kelias, išnyksta sąvokos gerai ir blogai; tampa daug aiškiau, nes belieka tinkamai pasirinkti, kas jo, ir kas – ne. „Aš ieškau to, kas tinka man, visa kita – nei gera, nei bloga. Visa kita – tiesiog yra.“
Kiekvienas mūsų gyventi ateiname su savo potencialu, su savo unikaliu talentu. Žinoma užsienio šokėja ir šokio pedagogė vaikystėje labai blogai mokėsi, jai buvo sunku bet ką įsiminti. Tėvai kreipėsi į vaikų psichiatrą. Pokalbį specialistė nutraukė, pasiūlydama mergaitei likti kabinete. Visi suaugusieji išėjo, tik specialistė įjungė muzikos grotuvą. Psichiatrė tėvus pakvietė slapta stebėti, ką gi dukra veiks – viena ji greičiausiai darys tai, kas jai artima, užsiims veikla, kuri ją paguostų. Mergaitė ėmė nuostabiai judėti ir šokti. Tai buvo raktas, tėvai nuvedė dukrą į šokio mokyklą.
Tylus žinojimas
Kiekvienas iš mūsų galime savyje rasti visus „kabliukus“, aplinkos primestas nuostatas, kurios mus stabdo, timpteli ar pešteli, kai veržiamės pirmyn; mes viduje žinome, kas mums netinka, kuo esame nepatenkinti. Bet nieko nekeičiame, nes „ką žmonės pasakys“, „taip niekas nedaro“, „iš manęs visi tikisi“!
Taigi elgiamės atitinkamai artimųjų ar ne tokios artimos aplinkos lūkesčiams. Įdomiausia, kad tiesiogiai žmonės, kuriems nejučia pataikaujame, mūsų to nė neprašė ir mūsų pastangų elgtis taip, kad „kitiems būtų gerai“, nė nepastebi. Ką daryti?
Pirmiausia, pataria Rasa Balčiūnienė, reikia labai aiškiai, raštu – kas neužrašyta, greičiau pamirštama – atsakyti sau į du klausimus: „Kas man mano gyvenime tikrai nepatinka?“ ir „Ką aš norėčiau veikti, kur, su kuo, kokiomis aplinkybėmis, kokia veikla noriu užsiimti ir kokių rezultatų pasiekti?“ Atsakyti turite labai aiškiai, stipriai, be „gal“ ar „jeigu“. Ir tada „susidėlioti“ kelią, kaip iš nenorimos situacijos pateksite į ateities norimą situaciją. Gali atsitikti, kad suprasime: reikia keisti tai, ką susikūrėme per daugelį metų. Ir tai normalu. Jei melavome sau visus tuos metus, išėjimas iš susikurtos situacijos bus ilgokas ir su kardinaliais pokyčiais. Tačiau, pradėjus daryti mažus žingsnelius, dideli pokyčiai įmanomi!
Emocinis intelektas leidžia mums pirmiausia gilintis į save, spręsti, ką pasirinkti, pažįstant savo emocijas. Juk vidutiniškai 90–95 proc. atvejų žmogus pasirenka ir apsisprendžia nesąmoningai, veikdamas refleksyviai. Kaip kitaip paaiškinti praktiką, kai jau nebeefektyvi veikla vis tiek tęsiama? Pasitelkęs emocinį intelektą, gali suprasti: ar sprendimus priimi atsižvelgdamas į savo prigimtį, ar tik elgdamasis „kaip visi“? Jeigu elgiesi „kaip visi“, vadinasi, esi pilnas svetimų, ne savų emocijų. Jų, kaip ir svetimų įtampų, tau nereikia.
Neužsikrėsti negatyvumu – tai jau šis tas
Emocijos – užkrečiamas dalykas. ...Į šventę atėjote be nuotaikos. Čia daug linksmų žmonių, ir jums tampa linksma. Susitikote su drauge. Jos nuotaika bloga, tad pasidalijo su jumis savo problemomis. Paguodėte, tačiau po valandos jaučiatės apsunkusi. Nors dar neseniai jautėtės puikiai, jūsų prisiminimams tapus aktyviems („oi, ir aš galiu patirti panašių problemų, kaip ir draugė“), gera nuotaika išgaravo; jau naktis, o vis dar kamuojatės dėl draugės išgyvenimų. Ar nuo to geriau draugei? Ar ji prašė tavęs liūdėti, abejoti, baimintis? Pasitelktas emocinis intelektas gali padėti suvokti, kas vyksta jūsų emocijų srityje, atpažinti savus jausmus ir neįsivelti į svetimus.
Tik kaip čia neperlenkus lazdos? Ėmęsi savęs ir tik savęs, juk galime pamiršti savo artimą, silpnesnįjį, stokojantįjį?
„Žmogus – tai pirmiausia veiksmas; ne kalbėjimas, ne galvojimas, o veikla, –atsako Rasa Balčiūnienė. – Užsisklendimas ar „pasikėlimas“ neugdo ir nieko netveria. Manyti, jog esi geresnis, vertesnis nei kiti, – tai greičiausiai pseudodvasingumas. Kai žmogus veikia vadovaudamasis aukštesne sąmone, keičiasi jo elgsena. Bet jis randa būdų, kaip daryti pokyčius savyje nežeidžiant kitų žmonių, jų įpročių, jų pasirinkimo. Kai kurios draugystės, tiesa, gali ir nutrūkti, tačiau tik tos, kurios nebuvo tikros arba kurios šiuo metu tapo nereikalingos abiem pusėms. Draugystė – tai bendri interesai; jų nėra – ir nieko neprarandame. Asmenybės augimą liudija ne kalbos (juolab – ne verkšlenimai), o darbai. Žmogus auga tik per veiksmą, o visa kita – iliuzijos.“
Liaukis atidėliojęs savo kelionę
Mūsų veiksmai, aiškina p. Rasa, turi atspindį, jie daro įtaką sistemos, kurios dalis esame, vystymuisi. Visiška savirealizacija yra neįmanoma be indėlio į progresą aplinkos, kurioje veiki. Toks yra ekosisteminis mąstymas. O galima pasakyti ir taip:
- Geriausias laikas gyventi yra šiandiena. Ką renkuosi šiuo metu, tai ir turėsiu rytoj. Todėl neatidedu svarbių sprendimų rytdienai.
- Džiaugiuosi, kad esu ir gyvenu. Juk galėjau ir negimti. Esu dėkingas už gyvenimą.
- Aš ne vien tik esu. Aš galiu mėgautis ir pažinti tai, ką sukūrė kiti.
- Aš galiu ir pats dalyvauti kūryboje, galiu prisidėti prie bendro aruodo, kurio reikės ateinančioms kartoms, ir jų gyvenimas bus kokybiškesnis.
- Geriausias ir svaigiausias gyvenimo kelias yra tas, kurį renkuosi aš. Neatidėlioju nuostabios kelionės ateičiai.
Apie emocinio intelekto „simptomus“
Žmogus, kuris vadovaujasi emociniu intelektu ir siekia gyvenimo kokybės, gali būti atpažįstamas pagal tam tikrus „simptomus“. Harmoningos asmenybės instituto vadovė Rasa Balčiūnienė nurodo šiuos:
- Toks žmogus žino, ko siekia, ko nori. Jis laisvai renkasi. Jo sprendimai dera su aplinka. Matydamas, kad sprendimas netiks esamomis aplinkybėmis, jis per jėgą ir iš esmės nekeičia aplinkos ar aplinkinių; pirmiausia jis pabando sukurti galimybes kitiems augti, vystytis ir jų pokyčiams; jei niekas nesikeičia, tada jis renkasi kitą aplinką.
- Labai gerai supranta, kas lemia jo emocijas, žino, dėl ko liūdi ir dėl ko šypsosi. Jis – savo būsenų seklys ir stebėtojas.
- Tokio žmogaus akys spindi. Jis gali būti žaismingas ir emocionalus, gali būti ramus ar atrodyti net pasyvokas, bet akys šviečia lyg vaiko.
- Jis jaučia pasitenkinimą gyvenimu ir laimę. Tai gero santykio su savimi išraiška.
- Jei randasi nepageidautinos būsenos, jis moka iš jų išeiti.
- Neužsibūna ten, kur jam neįdomu. Ieško naujų galimybių; drąsa ir pokyčiai – jo palydovai.
- Mėgsta grožį, estetiką, jo žvilgsnis į aplinką kūrybiškas.
- Domisi ir profesine veikla, ir kitomis sritimis, leidžiančiomis plėsti akiratį, pažinti pasaulio grynąsias tiesas, plečia savo visuminį mąstymą.
- Siekia prasmingos veiklos ir prasmingai gyventi.
Kaip toks žmogus atpažįstamas kolektyve ir viešumoje?
- Jo buvimas teikia harmonijos; kai jis ateina į besiginčijančių ir nesutariančių kolegų ratelį, atmosfera švelnėja; jo draugijoje žmonės nesąmoningai nori būti pozityvesni ir tolerantiškesni.
- Jaučia, ko reikia kitiems žmonėms, ir geba kurti tam palankią aplinką;
- Sugeba derinti skirtingų žmonių interesus ir paskatina juos bendradarbiauti.
- Jei jis vadovas – leidžia kolektyvo nariams augti. Jis nepataikauja aplinkai; jis skatina ne prisitaikyti prie aplinkos, o integruotis, įsilieti į ją. Jeigu toks vadovas taiko, reikalui esant, griežtas priemones, tai daro be pykčio.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę