Bėdų daug, kaltininkas – vienas

Serotoninas – biologiškai veikli medžiaga, centrinėje nervų sistemoje atliekanti svarbų vaidmenį, reguliuodama psichinius procesus: nuotaiką, miegą, seksualumą, apetitą ir t. t. Su serotonino koncentracijos organizme pokyčiais susijusios tokios ligos, kaip depresija, migrena, nemiga, šizofrenija, nerimo sutrikimai. Paskutinių tyrimų duomenimis, serotoninas taip pat susijęs su kepenų ląstelių regeneracija ir veikia kaip mitogenas (skatina ląstelių dalijimąsi), tiriamos ir kitos serotonino koncentracijos pokyčių pasekmės.

Alkis ir agresija: kaltas serotoninas

Tai, kad alkani žmonės būna agresyvūs, pasirodo, nulemia serotonino trūkumas. Žinoma, kad sumažėjusi serotonino koncentracija yra tokių ligų, kaip depresija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas, nerimas, rizikos veiksnys. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad jo stoka gali paskatinti ir agresijos pasireiškimą. Aminorūgštis triptofanas, reikalinga serotoninui pasigaminti, gaunama su maistu. Taigi, kaip pastebi mokslininkai, kai žmogus nevalgęs, serotonino kiekis yra sumažėjęs. Serotonino kiekį smegenyse nulemia ne tik mityba, bet ir daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, genetika, lėtinės somatinės ligos ir patiriamo streso lygis. Be to, tyrimo autoriai priėjo prie dar vienos išvados: ligos, kurioms būdingas mažas serotonino kiekis, gali būti susijusios ir su socialiniais sunkumais, kurie gali paskatinti šių ligų išsivystymą.
Tyrimą atlikęs mokslininkas Molly Crockett pažymėjo, kad serotonino stoka, kuri skatina agresijos pasireiškimą, vaidina svarbų vaidmenį priimant socialinius sprendimus. Kadangi mitybos pokyčiai ir stresas gali nulemti serotonino kiekio svyravimus, todėl svarbu suprasti, kaip tai gali paveikti kasdieninius sprendimus.

Slopinantys serotoniną vaistai – nuo osteoporozės

Tiriamieji vaistai, slopinantys serotonino sintezę žarnyne, duoti kartą per parą pelėms ir žiurkėms, veiksmingai išgydė osteoporozę. Taip pranešė tyrimą atlikusi tarptautinė komanda, vadovaujama mokslininkų iš Kolumbijos universiteto medicinos centro.
Žmogaus kauluose visą laiką vyksta pokyčiai: rezorbcija (irimas) ir naujo kaulinio audinio formavimasis. Vaikystėje ir jaunystėje formavimosi procesai aktyvesni nei irimo. Vyresniame amžiuje rezorbcija spartesnė nei atsinaujinimas, todėl prarandama dalis kaulinės masės ir gali prasidėti osteoporozė.
Dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo šios ligos, kuri skatina kaulinio audinio netekimą. Taigi būtini nauji gydymo būdai, kurie ne tik sustabdytų kaulų tankio mažėjimą, bet ir kurtų naują kaulą.
Iki šio atradimo serotoninas pirmiausia buvo žinomas kaip neurotransmiteris, veikiantis smegenyse. Tačiau 95 proc. serotonino randama žarnyne, jį gamina žarnyno ląstelės. Viena iš pagrindinių serotonino funkcijų organizme yra kaulinio audinio gamybos slopinimas. Šis serotoninas negali patekti į smegenis dėl kraujo-smegenų (hematoencefalinio) barjero.
Dauguma vaistų nuo osteoporozės, įskaitant tuos, kurie šiuo metu yra klinikinių tyrimų stadijos, nekuria naujo kaulinio audinio, bet neleidžia kaulams toliau retėti.

Serotonino perteklius nulemia antidepresantų neveiksmingumą

Kolumbijos universiteto medicinos centro mokslininkai, atlikę tyrimą su pelėmis, priėjo prie išvados, kodėl atsakas į gydymą antidepresantais gali būti nepakankamas.
Daugelis antidepresantų, pagal tyrimo autorių Rene Hen, Farmakologijos profesorių iš Psichiatrijos ir neurologijos departamento prie Kolumbijos universiteto, didina serotonino gamybą neuronuose giliosiose smegenų struktūrose. Tačiau, jei tuose neuronuose per daug yra 1A receptorių, vyksta neigiamas grįžtamasis ryšys, ir serotonino gamyba sumažėja. Taigi, nors antidepresantai turi padidinti serotonino kiekį, Hen nuomone, faktiškai galiausiai serotonino kiekis nebūtinai padidės. Taigi, kaip teigia profesorius Rene Hen, reikėtų pasistengti pagaminti tokius vaistus, kurie slopintų šių receptorių veiklą.

Mokslininkai rado kūdikių staigios mirties priežastį

Mokslininkai nustatė priežastį, kodėl išsivysto kūdikių staigios mirties sindromas (KSMS), nuo kurio vien JAV kasmet miršta 2300 kūdikių iki pirmojo gimtadienio. Kaip rodo tyrimai, staigi kūdikių mirtis išsivysto dėl mažo serotonino kiekio smegenyse. Jis reguliuoja miego ciklą, kvėpavimą ir širdies ritmą, kurie ypač gali sutrikti stresinėse situacijose, pavyzdžiui, kai kūdikiai miega veidu žemyn ir kvėpuoja oru, kuriame per daug anglies dioksido. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of the American Medical Association“.
Dr Hannah Kinney iš Harvardo medicinos mokyklos ir vaikų ligoninės Bostone ir jos kolegos išnagrinėjo smegenų audinius kūdikių, kurie mirė nuo šio sindromo ir kitų priežasčių. Dr. Kinney komanda nustatė, kad serotonino kiekis buvo 26 procentais mažesnis smegenų audinyje tų kūdikių, kurie mirė nuo kūdikių staigios mirties sindromo nei tų, kurie mirė dėl kitų priežasčių.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad kai kuriems kūdikiams yra padidėjusi mirties nuo SKMS rizika. Jis gali greičiau ištikti, kai prisideda tokie papildomą išorinį stresą sukeliantys veiksniai, kaip miegojimas veidu žemyn, kada kūdikis negali gauti pakankamai deguonies. Ypač didelis šio sindromo pavojus yra per pirmuosius gyvenimo metus. Kūdikiai, kurių galvos smegenų žievė normali, paprastai tokiu stresiniu atveju pabunda, bet kūdikis, kuriam būdinga anomalija, negali tinkamai reaguoti į stresines aplinkybes.
Mokslininkų komanda tikisi, kad tyrimas duos akstiną tirti serotonino kiekį kūdikiams, kad būtų galima nustatyti, kuriems iš jų gresia didžiausias staigios kūdikių mirties sindromo pavojus.
Staigios kūdikių mirties sindromo skaičiai sumažėjo tose šalyse, kur sveikatos apsaugos darbuotojai patarė tėvams ir globėjams kūdikius guldyti miegoti ant nugaros, kad būtų išvengta stresinių sąlygų kvėpuoti, taip pat reguliuoti temperatūrą kambaryje, kuriame kūdikis miega.

Serotoninas ir krūties vėžys

Mokslininkai iš Cincinačio universiteto užfiksavo, kad krūties vėžio atveju serotoninas veikia neįprastai. Horsemanas su bendraautoriais jau anksčiau nustatė, kad serotoninas pieno liaukose veikia kaip fiziologinis laktacijos reguliatorius. Turėdami tai omenyje, mokslininkai aiškinosi, ar serotoninas turi vaidmenį krūties vėžio atveju.
Paaiškėjo, kad pirmiausia nenormaliai pakinta kiekis serotonino, kurį sintetina krūties vėžio ląstelės, ,” antra, krūties vėžio ląstelės turi serotonino receptorius, kurie skiriasi nuo normalių krūtų ląstelės, todėl gauna serotonino signalą skirtingu būdu, ir tai prisideda prie nenormalaus augimo.
Horseman pabrėžia, kad selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip prozakas, zoloftas ir paksilis, reguliuoja serotonino gamybą. Tolimesni tyrimai turėtų nagrinėti, ar jie turi naudą krūties vėžio atvejais.

Serotonino kiekiai augaluose

Serotonino aptinkama daugelyje grybų, vaisių ir daržovių. Didžiausi kiekiai, t.y. 25–400 mg / kg, buvo rasta riešutuose, ypač graikiniuose. Serotonino koncentracijos 3–30 mg / kg, buvo nustatytos ananasuose, bananuose, kivių vaisiuose, slyvose ir pomidoruose. Vidutiniai kiekiai, t.y. 0,1–3 mg / kg, buvo aptikta daugelyje įvairių daržovių. Reikėtų pažymėti, kad serotoninas augaluose, skirtingai nuo savo pirmtakų 5-HTP ir triptofano, nepraeina kraujo ir smegenų barjero, tai reiškia, kad su maistu gaunamas serotoninas neturi įtakos serotonino kiekiui smegenyse.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau