Orų kaita ir psichinė sveikata

Orų įtaka žmogaus sveikatai nėra visiškai ištirta, tačiau tokiais tyrimais domisi ir užsiima ne tik medikai, bet ir biologai, meteorologai. Šie tyrimai yra sudėtingi, nes kiekvieną žmogų aplinka veikia labai skirtingai. Tačiau pastebėta, kad žmogaus sveikatą ir jo savijautą lemia oro temperatūra, slėgis, drėgnumas, debesuotumas, saulės šviesa, vėjo kryptis, stiprumas ir kt.
 

Apie orų poveikį sveikatai pasakoja pacientai


• Labai jaučiu, kai žemėja slėgis, tuomet pasidaro negera, dingsta nuotaika, apima tingumas, kartais net nesinori keltis iš lovos. Kai šviečia saulė, diena būna giedra, jaučiuosi darbingesnė.
• Sergu padidėjusio kraujospūdžio liga. Kartais jaučiu, kaip ima svaigti galva, tampu lyg prisnūdusi, mieguista, sunku susikoncentruoti, pradeda svyruoti nuotaika. Dažnai taip jaučiuosi, kai oras atvėsta, krenta slėgis.
• Sergu psichikos liga. Labai jautriai reaguoju į staigius temperatūros svyravimus, ilgai trunkantį lietų, pilnatį, tamsų metų laikotarpį. Ypač savijauta pablogėja rudens ir žiemos metu.
 

Nuo senų laikų domimasi, kaip orai veikia sveikatą


Garsusis Antikos gydytojas Hipokratas rašė apie įvairius oro pasikeitimų sukeliamus negalavimus. Jo užrašuose minima: „Jeigu daugelis žmonių vienu ir tuo pačiu metu suserga ta pačia liga, tai to priežasties reikia ieškoti ten, kas yra bendra visiems žmonėms ir kuo jie visi naudojasi. Vadinasi, kalbama apie įkvepiamą orą”. Vėliau daug dėmesio oro ir klimato tyrinėjimams skyrė graikai, romėnai, egiptiečiai, arabai ir kitos tautos. Šis susidomėjimas išliko ir iki mūsų dienų. Ne veltui liaudis yra sukūrusi ne vieną patarlę, pvz., „Šiluma kaulų nelaužo“, „Seni kaulai orus nuspėja“ ir kt.
 

Tai yra ištirta


Mokslininkai ir tyrinėtojai teigia, kad pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, kai staiga krinta arba kyla slėgis, pakyla smarkus vėjas, atsiranda didelis debesuotumas. Orai trukdo gerai jaustis mažiausiai pusei, o gal net 2/3 gyventojų.
Orai stipriau veikia sergančius žmones. Įrodyta, jog orų kitimas sukelia daugelio ligų paūmėjimą, veikia ligos eigą, nulemia baigtį. Laikoma, jog ypač meteolabilūs (priklausomi nuo orų) yra ligoniai, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nes iki 70 proc. šių ligonių reaguoja į daugelio meteorologinius kitimus. Sveikas organizmas į meteorologinius dirgiklius beveik nereaguoja.
Tyrimai rodo, kad su oru dažniausiai siejasi tokie negalavimai, kaip galvos skausmas, miego ir kraujotakos sutrikimai, reumatiniai skausmai ir kt. Dažniausiai nuo oro priklausomi simptomai yra varginantys, bet neskausmingi: nedarbingumas, dirglumas, bloga nuotaika. Tačiau tai ne negalavimai, o tik savijautos sutrikimai. Tiems simptomams priklauso dėmesio ir susikaupimo sutrikimai, padidėjęs užmaršumas ir nervingumas.
Tačiau iki šiol jautrumas orams nelaikomas liga. Tarp žmonių, jautrių orams, yra dalis, kurių meteorologinis dirglumas prilygsta ligai. Ekspertų nuomone, psichiniai sutrikimai ir psichinės ligos yra labai silpna oro poveikiui organizmo vieta. Šių pacientų negalavimai ryškesni ir įvairesni nei kliniškai sveikų žmonių. Ypač smarkiai į meteorologinius veiksnius reaguoja melancholikai. Šiems pacientams būdinga didelė orų nuojauta.
 

Amžius ir jautrumas orų permainoms


Klimato pokyčius sunkiausiai išgyvena vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vyresnieji todėl, kad dažniausiai serga įvairiomis ligomis, o vaikai dar neturi susiformavusio atsparumo. Senyvo amžiaus žmonės keičiantis orams dažnai būna išglebę, užmaršūs, išsekę, nervingi, blogos nuotaikos, anksti prabunda rytą, jiems mirga akyse, svaigsta galva, smarkiau plaka širdis, sutrinka kvėpavimas. Be to pastebėta, kad moterys ir merginos yra jautresnės orų svyravimams nei vyrai.
 

Organizmas reaguoja į metų laikų pasikeitimą


Yra teigiama, kad žiemą išsivysto melancholija, o pavasarį – tapusi priežodžiu – „pavasarinė karštligė“. Šie sutrikimai dažniausiai išsivysto šiauriausiai ir piečiausiai gyvenantiems žmonėms, be to, šiais sutrikimais ne visi žmonės serga vienodai, kai kurie dažnesni moterims.
Depresija dažniausiai pasikartoja kiekvieną žiemą ir gali reikštis atipiniais simptomais, tokiais kaip padidėjęs mieguistumas ir apetitas. Kartais gali pasireikšti dėmesio koncentracijos sutrikimai ir anhedonija (negalėjimas mėgautis, pajusti malonumą). Depresinė simptomatika išnyksta atėjus pavasariui.
Įvairių sezoninių ligų, pvz., tokių kaip depresija, manija, priklausomumą nuo metų laiko ir oro sąlygų nulemia hormonas melatoninas. Šis hormonas yra gaminamas galvos smegenyse miego metu. Ypač daug melatonino pasigamina tamsiuoju paros metu ir žiemą. Todėl mes dažnai jaučiamės mieguisti, nenorime bendrauti su kitais žmonėmis, būname apatiški. Tačiau natūrali ar dirbtinė saulės šviesa slopina melatonino gamybą, taip pagerėja mūsų psichinė savijauta.
Nutinka ir taip, kad nerimas ir depresijos požymiai dažnai pasireiškia pavasarį. Tai labiau būdinga vyrams. Nerimo ir depresijos požymių atsiradimą būtų galima paaiškinti gamtos prabudimu, jos ir visos gyvūnijos judrumu. O šiais laikais, kai daugelis neturi darbo, mielo širdžiai užsiėmimo ar tam realizuoti galimybių ir panašiai, tuomet pradedama blogai jaustis, tai dažnam iš mūsų kelia liūdesį.
 

Mėnulio fazių įtaka savijautai


Nors mėnulis nėra didelis, jo traukos jėga sukelia žemėje jūrų ir vandenynų potvynius. Apie 80 proc. žmogaus organizmo sudaro vanduo. Todėl jame vyksta panašūs reiškiniai.
Kaip teigia astrologai, nuo mėnulio fazės priklauso žmogaus vidinė būsena, savijauta, nuotaika. Per mėnulio jaunatį žmonės jaučiasi stiprūs, pajėgūs įveikti sunkumus. Per mėnulio priešpilnį žmonės jaučiasi puikiai: tampa aktyvūs, kupini emocijų. Pakanka jėgų nuveikti didelius darbus. Mėnulio pilnatis turi labai didelės įtakos žmogaus emocijoms bei nuotaikai. Susikaupusi energija dažnai pavirsta nervingumu. Dėl to dauguma žmonių kenčia nuo nemigos. Tuo metu namuose dažnai nepavyksta išvengti konfliktinių situacijų. Mėnulio delčia turi įtakos žmogaus fizinėms galioms. Dažniausiai jos labai sumažėja. Tarpusavio santykiuose tuo metu linkstama į kompromisus, susitaikymą.
Mokslininkai yra pastebėję, kad mėnulio įtakos stiprumas priklauso nuo asmenybės psichologinių savybių. Taip pat yra nustatyta, kad mėnulio fazės įtakoja gyvūnų elgesį. Tuomet galime daryti prielaidą, kad gali įtakoti ir žmones. Ši įtaka pasireiškia pykčiu ir agresija.
Kai kurie gydytojai yra pastebėję, kad per pilnatį daugėja iškvietimų į įvykių vietas, piliečių skundų. Prieš pilnatį padaugėja pacientų su nerimo sutrikimais, panikos atakomis, sustiprėja depresija. Kitiems nerimas sukelia hipertonines krizes, aukšto kraujospūdžio ligą.
 

Pabaigai


Kaip minėjome, vieni žmonės gerai jaučiasi ir yra darbingi esant bet kokioms orų sąlygoms, kiti sunkiai reaguoja į minimalius orų pasikeitimus. Šiuo metu dar negalima atsakyti į visus klausimus, kodėl taip yra. Tad belieka ir toliau stebėti klimato ir kitų reiškinių įtaką mūsų sveikatai.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai