Margas pasaulis – margos vestuvių tradicijos

Vasara – vestuvių metas. Labai tikėtina, kad ir jūs gavote pakvietimą dalyvauti bent vienoje ceremonijoje ar vakarėlyje. Lietuviškos tuoktuvės mums gerai pažįstamos: piršlio korimas, bulvės skutimas, balta mišrainė... Tačiau kaip tuokiasi žmonės kitose pasaulio šalyse? Kokių tradicijų laikosi? Kokios spalvos drabužius dėvi? „Sveikas žmogus“ kviečia pakeliauti po keletą šalių ir susipažinti su tenykštėmis meilės šventės tradicijomis.
 

Raudonspalvė Kinija


Kinijoje raudona – pagrindinė ir svarbiausia vestuvių spalva. Ji reiškia meilę, džiaugsmą ir gerovę. Ji vestuvėse dominuoja įvairiausiais aspektais. Labai dažnai raudona būna nuotakos suknelė, taip pat pakvietimai svečiams, dovanų dėžutės, netgi jaunųjų kambarys dekoruojamas raudonai.
Prieš vestuvių šventę nuotaka ir artimiausi draugai tradiciškai nusišalina nuo aplinkinių ir leidžia laiką vienumoje. Visa tai – nuotakos liūdesio, paliekant savo šeimą ir draugus, simbolis. Jaunikio šeima kurį laiką prieš vestuves raudonuose krepšiuose neša dovanas į nuotakos namus.
Vestuvių dieną Kinijoje atidžiai parenka astrologas. Šventės rytą jaunikį tradiciškai aprengia tėvai, pakeliui į ceremoniją jis atvyksta į jaunosios namus ir su savimi atsiveža grynų pinigų, suvyniotų į raudoną medžiagą. Tai – simboliška išpirka nuotakos artimiesiems. Kai kuriose šeimose pora klaupiasi prieš tėvus ir jiems pateikia arbatos, tarsi prašydami leidimo susituokti. Po to jaunikis ir jaunoji kartu išvyksta į vestuvių vietą.
Ceremonijoje paprastai dalyvauja tik artimiausi šeimos nariai, o po apeigų, prieš šventę, tradicijas gerbianti nuotaka uošviams surengia arbatos gėrimo ceremoniją. Tuomet pora vyksta fotografuotis ir tik tada į šventimo vietą.
Vestuves dažniausiai veda samdytas vedėjas, pagrindinis šventės akcentas – torto pjovimas. Torte daug sluoksnių, simbolizuojančių kopėčias, kuriomis jaunieji lips į sėkmę. Kartais sakomas tostas, svečiai kviečiami sveikinti jaunuosius ir tėvus, vėliau šokama. Prabangiausiose kinų vestuvėse gali būti patiekiama netgi iki 9–10 patiekalų. Nuotaka per šventę persirengia bent tris kartus.
 

Prancūziški tostai


Prancūzijoje pripažįstama tik civilinė santuoka, vykdoma miesto rotušėje, tad norintieji susituokti ir bažnyčioje dalyvauja dvejose ceremonijose.
Mažesniuose Prancūzijos miesteliuose jaunikis sužadėtinę sutinka jos namuose ir lydi iki bažnyčios. Porai einant vaikai per kelią ištempia baltas virves, ir nuotaka praeidama turi juos nukirpti.
Bažnyčioje jaunieji sėdi ant raudonų velveto kėdžių po šilkiniu baldakimu. Pasibaigus ceremonijai ir einant iš bažnyčios, sutuoktiniams ant tako kartais išbarstomi lauro lapai, o lauke mėtomos smulkios monetos, kurias vėliau susirenka vaikai.
Prasidėjus šventei, pora tradiciškai kelia tostą Coupe de Mariage. Šio tosto ištakos prasidėjo laikais, kai į poros vyną būdavo įmetamas mažas gabalėlis skrebučio, simbolizavusio sveiką gyvenimą.
Kai kurios poros vietoj vestuvinio torto pateikia croquembouche desertą – piramidę iš kremu pripildytų tešlos pagalvėlių, apšlakstytų karameliniu glajumi.
Triukšmingesnės vestuvės trunka per visą naktį. Svečiai vėliau susirenka prie jaunųjų langų, barškina puodais, keptuvėmis ir taip įsiprašo vidun. Viduje visi dar kartą pakelia taurę poros garbei, ir svečiai galiausiai palieka porą ramybėje praleisti vestuvių naktį.
Graikiškos linksmybės
Dvi ar trys dienos prieš vestuves pora savo naujuosiuose namuose organizuoja šventę Krevati (graik. „lova“). Šventės metu draugai ir giminės, porai linkėdami gerovės ir vaisingumo, ant lovos deda pinigus ir kitas dovanas. Vėliau vyksta vakarėlis, valgoma, geriama.
Vestuvių dieną, dažniausiai šeštadienį, bet kartais ir penktadienį ar sekmadienį, jaunikis nuotakos nemato iki pat ceremonijos. Dažniausiai jis pirmas atvyksta į bažnyčią ir laukia tradiciškai vėluojančios jaunosios. Jie pasikeičia gėlių puokštėmis, vyksta ceremonija, pora geria raudoną vyną iš tos pačios taurės. Vyno taurė simbolizuoja dalijimąsi gyvenimo taure. Pabrolys ant jaunikio ir jaunosios galvų uždeda šilko juosta sujungtas karūnas. Ceremonijos pabaigoje naujai sutuokta pora išeina iš bažnyčios, svečiai, linkėdami vaisingumo ir laimės, po kojomis jiems meta ryžius ir gėles. Ypatingieji svečiai, šeima iš poros gauna cukrumi padengtų migdolų.
Po ceremonijos vyksta didžiulis vakarėlis iki ryto su daug maisto, gėrimų, muzikos ir šokių. Šventimo vietoje pasirodžiusi pora sušoka šokį, suvalgo gabalėlį vestuvinio torto. Vėliau jaunikis šoka tradicinį zeibekiko šokį, o jaunoji – ciftetelli.
Tipiškose graikiškose vestuvėse dalyvauja apie 200–250 svečių, pradedant draugais, šeima, dėdėmis, tetomis, pusbroliais, kolegomis, kaimynais. Graikijoje visiškai normalu jauniesiems savo vestuvėse kai kuriuos žmones matyti pirmą kartą gyvenime, nes svečių sąrašą dažniausiai sudaro tėvai.
Daugelyje Graikijos vietų per vestuves valgomas tik tradicinis maistas ir groja tik tradicinė muzika. Pvz., Kikladų salyne valgomas tradicinis pasteli – kietas medus su sezamu, o Kretos saloje gaminama ožka su ryžiais. Dažnai kepamos ir avys, kiaulės.
Viena iš garsių graikiškų vestuvių tradicijų – pinigų segimas prie jaunosios suknelės. Šis paprotys kilo viename regione, taip norint apsieiti be dovanų, tačiau dabar jis paplitęs visur.
 

Itališkos serenados


Kai kuriose Italijos vietose prieš vestuves prie jaunosios namų jaunikis rengia vakarėlį, pavadinimu Serenada. Čia susirenka jo šeima, draugai ir linksmindamiesi laukia, kol pasirodys jaunoji. Kai jaunoji pasirodo, jaunasis ją viliodamas dainuoja.
Italijoje paplitusi tradicija jaunikio šeimai jaunajai parūpinti kraitį bei sužadėtuvių žiedą, o jaunosios šeima yra atsakinga priimti svečius savo namuose po vestuvių ceremonijos.
Itališkose vestuvėse labai svarbi žalia spalva, nešanti laimę susituokusiai porai. Nuometas ir pamergės taip pat labai svarbios: ši tradicija prasidėjo Senovės Romoje, kai nuometas slėpdavo nuotaką nuo piktų dvasių, o pamergės dėvėjo panašius rūbus, kad jas suklaidintų. Tais laikas jos taip pat mėtydavo riešutus į buvusius jaunosios garbintojus.
Po ceremonijos italai vyksta švęsti, valgomas desertas, dovanojamos dovanos.
Pietų Italijoje išeidami svečiai duoda jaunavedžiams vokus su pinigais, o jie atsilygindami dovanoja kokią smulkmeną, pvz., saldainių dėžutę.
 

Indiškas margumynas


Indiškos vestuvės trunka kelias dienas. Kadangi Indijos kultūra labai įvairi, atsižvelgiant į regioną bei religiją skiriasi ir vestuvės, jų ritualai. Indijos krikščionys seka panašiomis į vakarietiškas tradicijomis, o induizmą, islamą, džainizmą išpažįstantieji, taip pat sikhai, turi savąsias.
Vestuvių dieną Indijoje įprasta jaunajai rankas ir pėdas išpaišyti ornamentais chna dažais. Jaunoji dažniausiai dėvi raudonus drabužius, kadangi balta spalva Indijoje simbolizuoja našlystę. Pietų ir rytų valstijose tai dažniausiai saris, o šiaurinėse ir centrinėse – dekoruotas sijonas-palaidinė ir nuometas pavadinimu lehenga.
Vestuvių dieną jaunieji nieko nevalgo. Jie, draugai, šeima dainuodami ir šokdami atvyksta į vestuvių vietą, kur vyksta ceremonija, ji priklauso nuo religijos.
Skausmingas jaunosios tėvams yra jaunosios išvykimas su jaunuoju, nes taip ji tarsi nutraukia ryšius su kraujo šeima ir prisijungia prie vyro šeimos. Vestuvių vakarėlis dažnai vyksta jaunikio tėvų namuose.
 

Savaitė Maroke


Marokiečiai dažniausiai tuokiasi sekmadieniais, rudenį, per derlių, kadangi tuomet yra daugiausia maisto. Maroke vestuvės labai spalvingos, dažniausiai dėvimi geltonos ir žalios spalvos drabužiai. Geltona atbaido blogą akį, o žalia atneša sėkmę. Čia, kaip ir Indijoje, chna dažais išpaišomos rankos ir pėdos. Prieš vestuves jaunoji masažuojama ir maudoma pieno vonioje, kad pasiruoštų didelei šventei.
Marokietiškos vestuvės gali tęstis net septynias dienas. Pirmosios trys praleidžiamos ruošiantis ir švenčiant. Ketvirtąją pora sujungiama. Penktą ir šeštąją vėl švenčiama, o septintają nuotaka iš šeimos ir draugų atiduodama jaunikiui į rankas. Šis ritualas reiškia ceremonijos pabaigą. Pora išvyksta namo razinų ir figų „lietuje“, o atvykusi jaunoji turi atlikti dar vieną ritualą: apeiti namą tris kartus ir taip patvirtinti nuosavybę.
Vestuvių šventėje dažniausiai valgoma žuvis, vištiena – vaisingumo simboliai. Populiarus vištienos troškinys su migdolais, abrikosais, svogūnais, prieskoniais. Svečius linksmina pilvo šokėjos, būgnai, tamburinai, styginis instrumentas zither.
Pastaba. Straipsnyje aprašytos tik kai kurių paminėtų šalių vietų tradicijos, skirtinguose regionuose jos gali skirtis. Taip pat šiais laikais kai kurių papročių dažnai nebesilaikoma.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai