){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tai ištrauka iš Eglės Mėlinauskienės fotografijų albumo ,,Diagnozė“.
Šis foto albumas, išleistas prieš dvejus metus, jau ne naujiena. Ir fotografijos parodos, kuriose Eglė dalyvauja, žvelgdama į gyvenimą per ligonio prizmę, taip pat kai kam ne naujiena. Gal net Eglės veikla prie A.Zuokienės projekto ,,Nedelsk“ jau yra girdėtas dalykas. Vis dėlto pabendrauti su šia gražia, dvasiškai stipria asmenybe, pirmąja moterimi, viešai prakalbusia apie savo onkologinę ligą, žurnalistui yra tarsi stiprybės mokykla. Savo įspūdį bandau perteikti jums…
Susitikome naujame Eglės bute, kuris, esu tikra, užburia kiekvieną, peržengusį jos namų slenkstį. Pro kiekvieną kambario langą – savo vandenis varanti Neris. Visai čia pat, tarsi namas stovėtų virš upės...
Kartais sėdžiu terasoj, matau visą tą grožį aplink ir pravirkstu... Kuždu: Dieve, tu išgirdai mane, aš visada troškau būti arti gamtos...
Kai stukteli liga, kitaip matai aplinką… Permąstai gyvenimą, atsiranda kitų jėgų, kitų prasmių, imi suprasti paprastą tiesą: jei pasveikai, vadinasi, Dievas tau davė dar vieną gyvenimą. Ir aš viena juo negaliu džiaugtis, turiu pasidalyti. Tiek daug sergančių, ir jiems klaiku. Pirmiausia, nuo nežinios, ką daryti… O aš, tai praėjusi, galiu padėti.
Iš pradžių mane nuo to bandė apsaugoti artimieji – vyras, dukra: kur lendi, kam tau to reikia, juk tikrai ne garbės…
Šis klausimas paliečia kiekvieną. Ypač, kai diagnozuoja vėžį jauname amžiuje... Kai mirtis pabeldžia į nugarą: ei, aš atėjau…
Kai atsigręžiu atgal, pirmiausia darnos trūko mano gyvenime. Tas beprotiškas lėkimas, kai nepalieki laiko pasikalbėti su savimi… Nors iš tiesų tas mūsų laiko neturėjimas yra savęs apgaudinėjimas. Pabūti su savimi, apmąstyti savo troškimus, suderinti juos su galimybėmis, įsisąmoninti, ar kryptingai einu tikslo link, atrasti darną tiesiog privalau lygiai taip pat, kaip numalšinti troškulį.
Be to, dirbau nemėgstamą darbą. Tai, ką studijavau, – inžineriją, tai nėra mano sritis. Keletą metų dirbau pagal specialybę, paskui griebiausi verslo – nekilnojamojo turto, čia ir vėl tikslieji mokslai...
Atliko pirmą operaciją, ir prognozė atrodė optimistiška. Tik staiga man paskambino ir pranešė išsamaus laboratorinio tyrimo išvadą: yra vėžinių ląstelių. Žemė ėmė slysti iš po kojų… Grįžau į ligoninę, ,,praėjau“ visą gydymo kursą, po to turėjau pasitikrinti po trijų mėnesių. Ir čia gydytoja manęs neišleido, sukvietė daugiau krūties specialistų. Vieni sakė TAIP, kiti – NE. Mamograma, kiti tyrimai nieko bloga nerodė. Bet štai vienas gydytojas adata pataikė įdurti labai giliai, į mažą cistą, panašią į grūdelį… Paimto skysčio tyrimas patvirtino – TAIP. Blogiausia, kad tokių grūdelių buvo ne vienas. Guodė, kad tai – nulinė stadija, kad vėžys, vaizdžiai kalbant, sėdėjo kapsulėj ir nebuvo iš jos išlipęs, bet tų kapsulyčių buvo daug, tad kaip jas išrankioti?
Taigi aš pati turėjau nuspręsti, kokio lygio operaciją daryt, – maksimalią ar ne… Jei išpjaus nedaug ir gražiai užsiūs, tai nežinia, kokią granatą krūtinėje nešiosiuosi ir kiek tai truks…
Apėmė toks noras gyventi… Nenusakomas. Suvokiau – antrąkart gyvenimo niekas nedovanos… Ir pasiryžau radikaliai operacijai.
Pooperacinis periodas – klaikus. Ir fiziškai, ir psichologiškai. Paskyrė ilgą hormoninį gydymą, ir niekam neįdomu, ar tu perneši jį ar ne. Tas hormonas provokavo priverstinį klimaksą. Jauname amžiuje! Organizmas priešinosi, – gulėjau leisgyvė lovoje, buvo silpna… Metus prakentėjau, tai veikė smegenis, ir aš suvokiau: geriau gyventi normaliai, kokybiškai, tegu ir trumpai, arba geriau negyventi išvis…
Pasitariau su gydytoja, ir mes nutraukėme gydymą… Likau laukti geriausio. Išgelbėjo tikėjimas ir pasitikėjimas. Liga neatsinaujino.
Ką tik, prieš keletą savaičių, aš atlaikiau dar vieną operaciją – ginekologinę. Ji laukė manęs seniai. Žinau, kad su cistomis gimdoj negalima žaisti, tačiau, atvirai sakau, bijojau, vis prisimenu, kaip sunkiai kilau po antrosios operacijos.
Bet stebuklas – po šios viskas gerai, po aštuonių valandų pati atsikėliau, o antrą dieną buvau išleista iš ligoninės. Mat prieš operaciją suvartojau visą maistinių papildų kursą. Taip sustiprinau savo imuninę sistemą, išsivaliau organizmą…
Jau dirbu ir beveik pamiršau operaciją. Svajoju apie Afriką, kurią draugai pažadėjo po operacijos…
Fotografija – tai prasiveržimas po ligos. Supratau, kad turiu daryti tai, ko iki šiol sau neleidau. Seniai žinojau, kad galiu fotografuoti, bet maniau esanti tik mėgėja. Ligoninės, ligonio tema iškilo savaime, staiga pajutau, kad per nuotrauką sveikiesiems galiu papasakoti apie ligonį. Palata – tai tokia intymi erdvė, ne kiekvienas, į ją įėjęs, prieis prie ligonio širdies. Ypač, jei neturi ką jam pasakyti. Man pačiai tas ėjimas buvo sunkus, bet tiesiog savaime suprantamas.
Pirmasis ciklas buvo kuriamas projektui ,,Nedelsk“. Išfotografuodavau tūkstančius kadrų, o atrinkdavau kelis…
Net devynis mėnesius fotografavau vėžiu sergančius vaikus. Su jais gera, bet kai jie vienas po kito ėmė išeiti… Devyni vaikai per devynis mėnesius. Kiekvieną išėjimą išgyvenau kaip savo vaiko. Tas paruošė ir užgrūdino. Dabar kitaip suvokiu mirtį. Kaip Jurga Ivanauskaitė rašė, jog mirčiai reikia subręsti, taip ir aš brendau…
Šito pasekmė – ne tik knyga ,,Diagnozė“, bet ir foto reportažas apie vieną berniuką. Drauge su juo tarsi nuėjau visą ligos istoriją…
Deja, kai šis foto reportažas buvo iškabintas parodoje, susilaukiau priekaištų. Supratau viena: mūsų žmonės dar nepasirengę priimti mirties kaip normalaus reiškinio, kaip gimimo. O su kokia ramybe vaikas išėjo… Jokios agonijos, tik atskiros frazės: ,,Mamyte, aš dar tau namo nepastačiau… O paskutinis žodis buvo ,,Myliu…“
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę