){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Namų dulkės. Tai sudėtinis alergenas. Jose yra žmogaus ir naminių gyvūnų odos pleiskanų, plaukų dalelių, išdžiūvusių seilių, pagalvių pūkų, bakterijų, mikroskopinių grybelių sporų, erkučių ar jų išdžiūvusių išskyrų.
Erkutės. Tai paprasta akimi nematomi 0,3 mm ilgio voragyviai. Erkutė gyvena 2–3 mėnesius. Viena patelė gali padėti 25–50 kiaušinėlių, iš kurių naujos erkutės atsiranda per tris savaites. Dulkių erkes 1964 m. atrado Olandijos ir Japonijos mokslininkai.
Pagrindinis erkučių maistas – suragėjęs paviršinis žmogaus odos sluoksnis, gausiai nusilupantis ir liekantis patalynėje. Žmogus per parą vidutiniškai išbarsto apie 0,5–1 g pleiskanų. Kadangi pataluose nuo žmogaus prakaito šilta ir šiek tiek drėgna, susidaro labai palankios sąlygos erkutėms veistis. Viename grame patalynės dulkių yra nuo 2000 iki 15 000 erkučių, kurios minta pagalvių pūkais, mikroskopiniais grybeliais.
Daugiausia erkių – senuose kaimiškuose pataluose.
Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje gyvų erkių dulkių mėginiuose randama visais metų laikais. Mūrinių ir blokinių namų dulkėse gyvų erkių rudenį ir žiemą būna mažai, pavasarį – dar mažiau, o medinių namų dulkėse gyvų erkių gausu visais metų laikais.
Grybeliai. Tai mikroskopiniai pelėsiai, mielės, turinčios stiprų fermentinį poveikį. Grybeliai augina sporas. Jų yra lauke ir namuose, o ypač – drėgnuose butuose. Alergiškam žmogui pakanka 50–2000 sporų /1 m3, kad atsirastų ligos požymių.
Didžiausias sporų kiekis ore – vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį. Daug jų drėgnose, pelkėtose vietovėse, ant pūvančių augalų, sugrėbtų į krūvas lapų, grūdinių kultūrų, valgomųjų grybų, taip pat dirvožemyje, šiltnamiuose, menkai vėdinamuose ir apšildomuose vasarnamiuose.
Kenksmingiausi yra naminiai grybeliai, kurie gali sukelti net grybelines plaučių ligas. Tai:
• pelėjūnas (Penicillium); auga sugedusiame maiste (vaisiuose, daržovėse, fermentiniuose sūriuose, ant grybų). Gali apsigyventi net kvėpavimo takuose ir sukelti kryžminę alergiją penicilinui;
• galvenis (Aspergillus); auga sugedusiame maiste, organinėse atliekose, grūduose. Manoma, kad jo išskiriamos nuodingosios medžiagos kenkia nervų sistemai, kepenims, gali skatinti net kepenų vėžį.
Lauke besiveisiančių grybelių sporos į gyvenamas patalpas patenka su oru ir dulkėmis. Tai:
• juodgrybis (Cladosporium); auga kompostinėje žemėje, pūvančiuose augaluose; žalsvai juodos spalvos;
• sausgrybis (Alternaria); auga ant lauko ir dekoratyvinių namų augalų lapų, grūdinių kultūrų, kukurūzų, ant drėgnų sienų; juosvos spalvos.
Šių keturių grybelių sporos dažniausiai sukelia alergiją, todėl jie vadinami „didžiąja ketveriuke“.
Bakterijos Dar vienas itin kenksmingas alergenas, neretai sukeliantis įvairias ligas yra bakterijos. Pavyzdžiui, per mažai valomas ir prižiūrimas klozetas gali sukelti šlapimo takų infekciją. Taigi, rekomenduojame rinktis kokybiškus unitazus, kuriuos nesudėtinga valyti. Tai reikėtų daryti mažiausiai kartą per savaitę su itin kokybiškomis priemonėmis.
..
Alerginių ligų skaičiaus didėjimas, deja, yra susijęs ir su tuo, kad vis dažniau gyvūnai laikomi mažuose butuose.
Katės – labiausiai alergiją keliantys gyvūnai, tikri alergenų (seilių) purškėjai. Be to, katė laižo ir lygina savo kailį, tad alergenų atsiranda ir ant jo. Kačių alergenas – labai lakus, net ir pašalinus gyvūną, patalpoje išlieka daugiau nei 2 metus.
Šunys – dar vieni alergenų (plaukų, epidermio) nešiotojai. Žmonės, alergiški šunims, paprastai yra alergiški ir ilgaplaukiams, ir trumpaplaukiams, tik pastarųjų plaukus sunkiau pašalinti nuo kilimų, minkštų baldų ir kt.
Alergiją gali sukelti ir jūrų kiaulytės, žiurkėnai, šinšilos, triušiai.
Diagnozavus alergiją gyvūnui, augintinio namuose laikyti negalima, antraip galima susirgti alerginėmis ligomis – astma, alerginiu rinitu, dermatitu ir pan.
Bendrosios praktikos gydytojas ar alergologas pacientams turėtų pabrėžti, kad, jeigu nors vienas šeimos narys serga alergine liga, gyvūnų namuose laikyti negalima.
Kaip sutvarkyti namus, norint iki minimumo sumažinti alergiją sukeliančius veiksnius
• Kasdien vėdinti patalpas, ypač miegamąjį. Oras turi būti sausas ir vėsus. Atsisakyti ant radiatorių kabinamų oro drėkintuvų.
• Pasirūpinti gera ventiliacija, ypač vonios ir virtuvės (geriausios sąlygos erkutėms veistis – santykinė oro drėgmė 75–80 proc., temperatūra +25o C).
• Grindys turi būti be kiliminės dangos, patogios valyti. Rekomenduojamos sintetinės grindys ar parketas be plyšių, taip pat akmens ar kamščio plokštės. Valyti drėgnai 1–2 kartus per dieną, siurbliu – bent du kartus per savaitę.
• Laikyti mažiau žydinčių augalų. Dulkes nuo jų valyti drėgnai arba nupurkšti vandeniu. Nelaistyti augalų vakare, tai geriau daryti prieš kur nors išeinant. Pakeisti vazonų žemę, jei atsirado balkšvų ar oranžinių apnašų, naudoti fungicidus.
• Nelaikyti namuose kailių, iškamšų, verbų, senų laikraščių, žurnalų.
• Dažnai skalbti lovatieses, užuolaidas; jas rinktis lengvas, medvilnines, sintetines.
• Sienas dažyti lygiais, plaunamais dažais.
• Jei įmanoma, vengti šildymo dujomis; geriau, jei šildymas centrinis ar elektrinis.
• Dulkes valyti drėgnai, užsidėjus kaukę (Lietuvoje tai neįprasta, tačiau Japonijoje bei Taivane augalų žydėjimo metu žmonės su jomis vaikšto gatvėse, darbininkai dirba ryžių laukuose ir pan.).
• Alergiškam žmogui geriausia nebūti namuose, kai būstas tvarkomas. Patartina sugrįžti praėjus dviem valandoms.
• Siurbiant siurbliu geriausia dulkes susiurbti į vandenį, arba dulkių siurblyje turi būti specialūs filtrai.
• Nelaikyti purvinų batų ir dulkinų drabužių gyvenamajame kambaryje.
• Nelaikyti virtuvėje jokio suplėkusio, supelijusio maisto (pvz., vienas apimtas pelėsio apelsinas išskiria į orą 15 milijardų grybelio sporų)
• Nelaikyti minkštų žaislų miegamajame. Juos nuolat plauti, kartais palaikyti šaldiklyje.
• Čiužinys ir pagalvių užvalkalai turi būti iš nepralaidžių alergenams medžiagų.
• Iš prosenelių paveldėtos senos patalynės geriau nenaudoti ir nelaikyti namuose.
• Pūkines pagalves, vilnones ir dygsniuotas pūkines antklodes pakeisti sintetinėmis (poliesterio, dakrono ir kt.), iš alergijos nesukeliančių medžiagų.
• Pagalves, lovą, čiužinį kelis kartus per savaitę kruopščiai valyti dulkių siurbliu.
• Vasarą patalynę kartais palaikyti saulėje (erkutės bijo aukštos temperatūros, saulės šviesos ir žūsta per dvi valandas), o žiemą – šaltyje. Kai 18o–20o C temperatūra žemiau nulio, erkutės žūsta per parą.
• Čiužinius kas 8–10 metų keisti naujais.
Naikinti erkes daugeliu iš cheminių priemonių netikslinga dėl trumpalaikio jų poveikio. Be to, jos neigiamai veikia žmogaus kvėpavimo takus, odą. Reiktų pasirinkti tokią priemonę, kurios poveikis ilgalaikis ir kuri yra mažai toksiška. Viena iš tokių – naujasis purškalas Milbiol®, veiksmingai naikinantis namų dulkių erkes. Tai augalinės kilmės preparatas, gaminamas iš Indijoje augančio medžio Azadirachata indica sėklų aliejaus. Šio preparato veiklioji medžiaga apnuodija erkes, jos liaujasi maitintis, augti bei vystytis.
Preparatu rekomenduojama išpurkšti patalynę, čiužinius, minkštus baldus, žaislus, užuolaidas. Beje, Milbiol®, skirtingai negu kiti preparatai, nepalieka dėmių. Išskirtinė jo savybė, kad po erkių išnaikinimo beveik 10 mėnesių užkertamas kelias naujų erkių atsiradimui. Daugelio šalių tyrimai įrodė, kad šis preparatas yra veiksmingas ir saugus žmogaus sveikatai, todėl alergiški žmonės gali jį drąsiai naudoti namų švarai palaikyti.
Net kai namai kruopščiai tvarkomi, alergija vis tiek gali pasireikšti. Tuomet šeimos gydytojas, alergologas-pulmonologas turėtų nustatyti alergijos priežastį ir, atlikęs tyrimus bei įvertinęs alergijos išraišką, parinkti pacientui tinkamą vaistą nuo alergijos, odos priežiūros priemones bei dietą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę