Prieš 50 metų, kai Roma dar buvo smalsi, žvitri Šiaulių pedagoginio instituto studentė neakivaizdininkė, likimas ją ėmė bandyti. Laikydama žiemos sesiją, mergina labai smarkiai peršalo. Grįžo iš sesijos į Kauną tiesiog springdama kosuliu. Nuo tada ir prasidėjo jos “akistatos” su ligomis. Gydytojai pripažino Romai bronchinę astmą. Jaunai merginai teko gydytis hormonais ir mokytis “susidraugauti” su lėtine liga...
Kaip dabar ramiai pastebi Roma, lėtinė bronchinė astma per ilgą laiką, matyt, paveikė širdį. Ir, ko gero, ne tik ją. Nervų sistemą - taip pat. Ponia Roma (ji neseniai atšventė 70-metį) dabartinę savo situaciją apibūdina šmaikščiai: “Šiandien esu ligonė nuo galvos iki kojų nuospaudų”. Ir pradeda vardyti savo ligas, įvairius negalavimus (aukštas kraujospūdis, skaudantys sąnariai, sutrikęs širdies ritmas, kurį reguliuoja širdies stimuliatorius, pagaliau prieš metus patirtas insultas ir su juo susijusi komplikacija - šlapimo nelaikymas. O kur dar osteoporozė ir ją lydintys stuburo bei juosmens skausmai!?)…
Ar vis dėlto ne per didelį naštos kalną likimas sumanė užversti ant vieno žmogaus pečių? Tačiau yra taip, kaip yra.
Visas šis ligų “kraitis” (ir pirma invalidumo grupė!) netrukdo Romai kabintis į gyvenimą. Ji - stipri moteris ir moka džiaugtis kiekviena kasdienybės akimirka. Ko gero, taip lemta - kas neklumpa nuo sunkios naštos, tam likimas jos ir nešykšti.
Ponia Roma - tikra kaunietė. Kilusi iš Šančių (iš kariškio šeimos). Charakterį iš tėčio paveldėjo. Įsijautimą į kitų žmonių nelaimes bei norą jiems padėti - taip pat. Kaip, beje, tvirtą valią ir užsispyrimą. O jo dabartiniu metu sunkiai bepaeinančiai poniai Romai reikia nemažai. Mat ji iškėlė sau tikslą - kiekvieną dieną balkone apeiti dvidešimt nedidelių ratelių. Balkono ilgis nuo vieno galo iki kito - 5 metrai. Taigi vienas ratelis - 10 metrų. Per visą pasivaikščiojimą (20 ratelių) - 200 metrų. Daug tai ar mažai? Be abejo, daug, kai žinai, kad kiekvienas metras skausmingas - reikalauja didžiulių pastangų ir jėgų (beje, ponia Roma turi specialų korsetą, kurį dėvint truputį lengviau vaikščioti). Šie metrai - tai pergalės metrai. Nes tik taip - aktyviai judant - įmanoma varžytis su negalia ir... nevilties akimirkomis. O jų netolimoje praeityje būta. Ir nemažai - ponia Roma to visiškai neslepia.
Ji prisimena: “Buvo toks momentas, kai nenorėjau gyventi. Po insulto pasidariau tiesiog “kiauras ąsotis” - visiškai nebesulaikiau šlapimo. Man tai buvo tragedija. Visaip gelbėjausi- visiškai atsisakiau skysčių, mėgstamos kavos. Tačiau niekas nepadėjo ir nuo mano valios nepriklausė!
Kaip tik tuo metu Kaune nuo vieno aukšto senamiesčio įstaigos pastato stogo nušoko ir užsimušė jaunas vaikinas. Šis tragiškas įvykis mane sukrėtė. Į galvą ėmė lįsti paikos ir negeros mintys. Atrodė, kad pats velnias pakiša pragaištingų dvejonių: ”Kuris čia pastatas aukštesnis, kurio stogas tinkamesnis…”.
Nebegalėjau susitvarkyti su savimi, nors žinojau, kad šalia yra šeima. Ji mane remia, aukojasi ir man padeda. Ryžausi kreiptis į psichiatrą. Kai nuėjau, atvirai pasakiau, kad į galvą dažnai šauna minčių, jog neverta gyventi. Psichiatrė pirmiausia man davė užpildyti testą… Akimirksniu supratau, kad apsilankiau ne pas man skirtą gydytoją.
Tačiau likimas man buvo gailestingas. Nepraėjus nė porai dienų po vizito pas psichiatrę, išgirdau per televizijos laidą kalbant gydytoją R.Aniulienę. Ji ragino moteris: ”Mielosios, nekentėkite, jei nesulaikote šlapimo. Kreipkitės į gydytoją. Šią problemą įmanoma išspręsti”. Tiesa, apie poinsultinį, komplikacinį šlapimo nelaikymą R.Aniulienė nekalbėjo. Tačiau aš ryžausi pagalbos ieškoti pas ją.
Ir šiandien negaliu atsidžiaugti, kad šitaip apsisprendžiau. Nuo pat pirmų pažinties su gydytoja akimirkų ja patikėjau. Ir drąsiai ištariau, kad esu pasirengusi (nepaisant pačių liūdniausių prognozių) operacijai. Žinojau, kad su savo ligų kraitele (ir širdyje “susirangiusiu” stimuliatoriumi) esu rizikinga pacientė. Tačiau kitokios išeities nebeįžvelgiau.
Gydytoja neatsisakė manęs operuoti, tačiau pirmiausia ėmė kompleksiškai mane gydyti - pradėjo taikyti pakaitinių hormonų terapiją (reikėjo “tramdyti” osteoporozę) ir pasiūlė išmėginti driptaną. Sutikau. Ir…po kelių gydymosi mėnesių jau džiaugiausi gydymo rezultatais. Stebuklas - operacijos taip ir neprireikė! Mano rūpesčiai dėl šlapimo nelaikymo baigėsi. Iki šiol negaliu patikėti savo laime”.
Ponia Roma į save kaip pacientę žvelgia gana kritiškai. Mat ji gydytojams - tikrai ne dovanėlė. Iš prigimties būdama ypatinga švaruolė, į ligoninę visada gulasi tik… su savuoju basonu. Kaip šis “kaprizas” (bei kiti itin reiklūs ponios Romos higienos reikalavimai) patinka aptarnaujančiam personalui, nesunku suprasti. Tačiau šiuo faktu norisi pabrėžti ne Romos įnoringumą, o sugebėjimą linksmai ir ironiškai (pakritikuojant save) žvelgti į fiziologiškąją gyvenimo pusę.
Galbūt ponios Romos savikritiškumas bei nuoširdumas labiausiai ir traukia pažįstamus žmones. Mums besikalbant nuolat čirškė telefono skambutis. Supratau, kad vieniems reikėjo patarimo, kitiems - pagalbos, tretiems - gero žodžio.
Prieš daugelį metų ponia Roma, norėdama padėti savo artimai giminaitei, griebėsi net aktorystės - pusvalandžiui “tapo” korespondente. Nenorėdama, kad giminaitė darytų abortą, Roma įkalbinėjo ją ryžtis gimdyti. Ir dėjo visas pastangas, kad kūdikio tėvas vestų giminaitę. Taigi nuėjusi į jo darbovietę ir šnektelėjusi su kadrų skyriaus darbuotoja (moteriškas solidarumas vis dėlto šį tą reiškia), sumanė vyriškį šiek tiek “paauklėti”. Apsimetė korespondente (esą laikraštis gavo signalą, kad jis su mergina gyveno kaip sutuoktinių pora, yra šį faktą patvirtinančių liudininkų). Ir įvarė ne itin nuovokų ir sumanų vyrą į kampą - privertė jį “aiškintis”. Pasirodo, jis jau buvo kartą vedęs ir turėjo šeimą...
Nors ponios Romos pastangos nuėjo vėjais - vyriškis giminaitės taip ir nevedė, kūdikio gyvybė buvo išgelbėta. Giminaitė apsisprendė nebedaryti aborto.
Romai gležna gyvybė - brangiausias dalykas pasaulyje. Kai sovietiniais laikais savo darbovietėje buvo Moterų tarybos narė, padarė viską, kad po gimdymo neturėjusi kur gyventi kolegė - jaunutė vieniša motina - gautų bendrabutį. Roma (pačiu blogiausiu atveju) buvo nusiteikusi pasikviesti ją gyventi į savo šeimą - vietos visiems užteks...
Ponią Romą labai smagu kalbinti, nes ji kur buvusi, kur nebuvusi grakščiai pabėga nuo savosios negalios ir ima įdomiai pasakoti apie daugybę žavių dalykų - savo šeimą (puikų vyrą Vytą, dukrą, jos atžalėles), nuostabius gydytojus, padėjusius jai sunkią gyvenimo valandą. Geru žodžiu ji mini endokrinologę A.Krasauskienę, neurologę N.Žindžiuvienę, kardiologę R.Jonkaitienę, urologę R.Aniulienę, ortopedą Z.Katauską, kineziterapeutę M.Daugėlaitę ir dar daug kitų, baltus chalatus vilkinčių žmonių. Jiems Hipokrato priesaika - šventas dalykas. Ir ponia Roma tai jausdama jaučiasi laiminga. Laiminga, kad jai savo gyvenimo kelyje teko susitikti su šiais gydytojais. Beje, ne tik geri žmonės Romos gyvenimą nuskaidrino. Netikėti įvykiai - taip pat.
Štai pernai, žydint kaštonui, ji sumanė pakviesti keturių namų (jie visi juosia “įžymųjį” kiemo medį) gyventojus į vakaronę. Ponia Roma sako: “Kaime žmonės puikiai vienas kitą pažįsta. Ir kiekvieno gerumą - taip pat! Mieste tikriausiai gerų žmonių taip pat nemaža. Tik niekas čia nieko nepažįsta. Todėl ir paraginau gretimų namų kaimynus bendrai susėsti po kaštonu. Išnešėme didelį stalą, ant jo kiekviena šeimininkė padėjo, ką turėjo (kokių skanių sumuštinių buvo!). Ir šnektelėjome visi. Per daugelį metų dar nė karto nebuvome šitaip mintimis dalijęsi ir šauniai bendravę. Tai ir šįmet (kai “suku” savuosius ratukus balkone) kaimynai iš kiemo mane kalbina: “Ponia, kaštonas jau žiedus sukrovė, kada gi vakaronė?” Pažadėjau, kad bus. Reikės žodį tęsėti”.
Atsisveikinant su ponia Roma abejonių nebuvo - kaimynai labai greitai sulauks vakaronės. Kaštonas juk taip trumpai žydi!
Ir laimingi tie žmonės, kurie moka vienas kitu džiaugtis po jo žiedais.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę