){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mamos ir vaiko kampelis
Per pastarąjį šimtmetį moteris išmoko puikiai išsiversti šeimoje be vyro (tai lėmė ir šeimos maitintojų netekimas karų metu, pagaliau ir moterų bei vyrų lygybės klausimas, leidžiantis moterims tapti savarankiškesnėmis). O išmoko to pakankamai, bet jau visiems tapo aišku, kad moteris pati viena geriau ar blogiau, bet išlaikyti savo atžalas ir netgi išleisti į mokslus gali.
O kaip šeima? Be abejo, kaip ir anksčiau, šeimos vertybės liko neginčijamos. Tik požiūris, kas tai yra šeima, vis kinta. Pasirodo, kad nemažai daliai šeima nėra „ jis ir ji“ – daug tvirtesnis saitas yra mama ir vaikas. Ir tas derinys mama ir vaikas tapo priimtinas kaip normalus šeimos variantas. Ir netgi visomis išgalėmis stengiamasi palaikyti šiuos santykius kuo stipresnius.
Kas tada nutinka?
Paklausta, kas tokiais atvejais nutinka, vaikų psichologė Elena Mickevičienė pirmiausia pastebi, kad yra daugelis veiksnių, kodėl motinos nori kuo ilgiau išlaikyti savo vaiką šalia. Jos prisiriša prie vaikų ir jų nepaleidžia, nes taip joms pačioms yra saugiau (nelieka vienišos, vyro juk nėra), mano, kad būdamos šalia padeda vaikams finansiškai (tačiau taip vaikai tik tampa finansiškai priklausomi ir nesavarankiški). Pasitaiko atvejų, kad motinos savo tuštumą dėl prarastų dvasinių ir tradicinių vertybių bando užpildyti įvairaus pobūdžio vartojimu ir netiesiogiai vaikui skleidžia baimę tapti savarankiškam. Pasitaiko atvejų, kad motinos, būdamos labai veiklios ir atsakingos, per daug prisiima atsakomybės, neleidžia vaikui pasirinkti pačiam, nuolat stengiasi vaiką apsaugoti nuo neigiamų patyrimų, klaidų ir praradimų. Žinoma, toks vaikas taps savimi nepasitikintis, galbūt net demotyvuotas kažką gyvenime pačiam siekti. O kam? Juk pas mamą daug saugiau ir viskuo pasirūpinta...
Atsiskyrimas
Turbūt pats paradoksaliausias jausmas tėvams, kai tai, kas buvo kaip ir tavo (pagaliau – tavo kūno) dalis, atsiskiria ir tampa savarankiškas. Tas vaiko savarankiškumo vystymosi procesas vadinamas atsiskyrimu (separacija). Beje, tai įvyksta ne tada, kai vaikas gauna pasą ar pirmąjį atlyginimą (kaip, deja, atrodo daugeliui tėvų), o nuolat – vos ne nuo gimimo. Vaikas mokosi judėti, vaikščioti, apsieiti be mamos, bendrauti su kitais, atsiranda jo asmeniniai poreikiai ir interesai – visa tai jau yra separacija – sugebėjimas būti atskiru, pačiu savimi. O visa tai tėvelius verčia sunerimti, ypač to nenori mamos.
„Tai vadinama hipergloba. Motinos, kurios sunkiai psichologiškai atsiskiria nuo vaiko, dažniausiai nėra pačios savarankiškos, savimi pasitikinčios, galbūt nerealizuoja savęs kitoje veikloje, – sako psichologė. – Mano manymu, turi būti pusiausvyra tarp hiperglobos ir nepriežiūros. Tėvai turi skatinti vaikų atsakomybę už savo veiksmus, kelti pasitikėjimą savimi, drąsinti dėl savarankiškų pasirinkimų.“
Mamos, kurios nenori atsiskyrimo
Paprasčiausiai tokių mamų elgesį galima būtų apibūdinti viena fraze: jos nenori matyti, kad vaikas taip pat yra žmogus, kuris jaučia, mąsto ir elgiasi. Jos tiesiog nesugeba bendrauti su savo vaiku kaip su lygiu. Tai lemia kelios priežastys, viena jų – per didelis jaudinimasis. „Dažnai tai pasitaiko nerimastingoms motinoms. Jos stengiasi apsaugoti vaikui nuo bet kokių nemalonių jausmų, skausmo ir klaidų, o iš tiesų padaro tik meškos paslaugą – vaikas tampa pasyvus, nieko nesiekiantis, bijantis suklysti“, – aiškina psichologė.
Kitos moterys mano, kad būti mama – labai sunkus darbas. Joms nuolat kyla daugybė klausimų: ar gerai pasielgiau? ką dabar turėčiau sakyti ir ką daryti? ar aš tikrai gera mama? Tokios mamos nepasitiki savo instinktais, jos laukia sutikimo, pagyrimo ar netgi instrukcijos iš išorės. Dažnai taip atsitinka dėl to, kad motinos stengiasi būti labai geros, literatūros gausa jas suklaidina, ir jos tiesiog tampa nejautrios savo kaip motinos intuicijai.
Bandymas realizuoti save per savo atžalą – dar viena priežastis. Mamos kadaise nepriėmė į baleto mokyklą? Prastai susiklostė romanas, ir ji nusprendė pagimdyti sau? Vaikui teks ištverti visą nerealizuotų ambicijų naštą. Kadangi nuo šio momento jis – mamos moralinės savirealizacijos instrumentas, o ne atskira asmenybė.
Kaip tapti suaugusiam?
Separacija apima ne tik augimą, bet ir ypatingą pajautimą, būdingą savarankiškam žmogui. Psichologė E.Mickevičienė sako, kad, norint tapti brandžia asmenybe, „sveiku“ suaugusiu, reikia atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
• kuo anksčiau, bet ne anksčiau nei 18 metų, pradėti savarankišką gyvenimą;
• tapti finansiškai nepriklausomam;
• tapti emociškai nepriklausomam;
• nebūti savanaudžiui, galvoti ir apie aplinkinius;
• mokėti pakovoti už save;
• suvokti, kad gyvenimas ne visada yra teisingas, jis gali nuvilti;
• sakyti, ką galvoji, bet būtinai galvoti, ką sakai
• labai svarbu jausti pagarbą aplinkiniams, turėti autoritetų;
• prisiimti atsakomybę už save ir savo veiksmus;
• nebijoti gyvenimo iššūkių, krizių;
• mokėti kurti ir palaikyti santykius ir nebijoti nusivylimų;
• o visų svarbiausia – nepamiršti savo tėvų ir pagalvoti apie jų senatvę.
Jei vaikai neišgyvena atsiskyrimo
Atsiskyrimo proceso sudėtingumas yra tas, kad šis procesas yra nuolatinis. Ir kai vaikas pradeda vaikščioti, o jam be perstojo sakoma: „neik ten – nukrisi, skaudės“, ir kai neleidžia pačiam užsirišti batelių, nes bijo pavėluoti į darželį, ir kai vaikas susipažįsta su kuo nors, tėvų nuomone, netinkamu. Įdiegti vaikui suvokimą, kad jis nėra savarankiškas, nemoka prisitaikyti gyvenime, – geriausias būdas sulėtinti separacijos procesą. Bet problemų, su kuriomis susidurs gyvenime toks vaikas, išties nemažai. Vieni jų niekaip „savęs neranda“, ieško pačių neperspektyviausių profesijų – nuo boso gitaristo iki scenos darbuotojo. Jie keičia veiklą, niekaip negali atsistoti ant kojų. Beje, nelabai ir stengiasi: tėvai vis tiek nepriims nei jo pasiekimų, nei savarankiškumo.
Tokie paaugliai ar net suaugusieji gali girtuokliauti, šėlti, įsipainioti į įvairiausias istorijas, žodžiu, visa savo biografija rodyti: štai koks aš nesavarankiškas ir silpnas.
Dažnai vaikai, kuriems ankstyvame amžiuje buvo įdiegta, kad išorinis pasaulis (kurį tada sudarė smėlio dėžė darželis ir mokykla) nepataisomai pavojingas, gali kentėti nuo sociofobijos, jiems bus sunku surasti kontaktą su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, kils bendravimo sunkumų.
Laikas atsiskirti?
Kad įvyktų atsiskyrimas, turi būti pasirengusios abi pusės – tiek vaikas, tiek ir tėveliai. Kai kuriems beįrodinėjant, besistengiant įtikinti savo mamą, kad „vaikas taip pat yra žmogus“, praeina daug metų ar net dešimtmečių. Kai kurie pasirenka veikti per atstumą – jie palieka tėvų namus ir beveik nutraukia santykius. Kai kurie, bendraudami su savo tėvais, treniruoja geležinę valią ar humorą. Dar kiti taip ir nesiryžta spręsti atsiskyrimo problemų, tada tos pačios problemos jau laukia jų vaikų.
Kas gali padėti?
Vaikystė yra nuostabus metas, kai vaiko asmenybė bręsta ir kaip kempinė viską sutraukia į save. Iš prigimties vaikai tiki viskuo, ką tėvai daro, elgiasi, – sako psichologė E.Mickevičienė. – Jei vaikas nuolat susidurs su tėvų keliama baime dėl saugumo, ateities, patirs per didelę priežiūrą arba nuolatinę vienatvę, jis įtikės, kad taip ir turi būti. Vėliau jis stengsis žūtbūt taip jaustis, stengsis gyventi taip, kaip susiformavo gyvenimo suvokimas ankstyvoje vaikystėje. Pavyzdžiui, jei tėvai nuolat pabrėždavo vaiko nesugebėjimą pasirūpinti savimi ir nuolat globodavo, tai ir suaugęs jis to nuolat sieks. Jei ankstyvojoje vaikystėje nebus patyręs meilės, šilumos ir saugumo, netikės, kad tai įmanoma ir vėliau patirti su kitais, todėl vengs bet kokio suartėjimo. Labai svarbu išlaikyti sveikus santykius, skatinti vaikams patiems pažinti pasaulį ir kuo ilgiau, bent jau iki 5 metų, vaikas turi jaustis saugus, laimingas ir mylimas, tada jis tikės, kad viskas įmanoma, jeigu tik to panorės. (Aišku, tėvai neturi vergauti vaikams, vaikai turi žinoti savo leistino elgesio ribas.)
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę