){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Skydliaukės hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3) iš esmės yra dvi to paties hormono formos ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Vaikystėje skydliaukė itin svarbi ir proto raidai bei augimui. Trečiasis hormonas – kalcitoninas – reguliuoja kalcio apykaitą. Reguliuodami medžiagų apykaitą, T3 ir T4 veikia praktiškai visų organų funkciją ir apskritai savijautą. Todėl skydliaukė dažnai vadinama „grožio liauka“, „intelekto liauka“, taip pat sėkmingai ją galima pavadinti „sėkmingo darbo“, „gero miego“ ar „lengvo bendravimo“ liauka. Taigi kartais, kai jaučiatės pavargę, vysta grožis, verta ne ragauti visus papildus iš eilės, pirkti vis brangesnius kremus ir šampūnus ar eiti pas psichiatrą, o tiesiog surasti priežastį. Ir ją pašalinti.
Negydant hipertiroidizmo gali ištikti tirotoksinė krizė, be to, ji gali sukelti prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą, osteoporozę.
Negydant hipotirozės išsivysto struma. Hipotiroidizmas didina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, kartu ir koronarinės širdies ligos riziką, gali sukelti širdies nepakankamumą, komą.
Diagnozuojama paėmus kraujo ir nustačius tam tikrų hormonų kiekį. Jo kitimas priklauso nuo skydliaukės veiklos. Hipertiroidizmo ir hipotiroidizmo atvejais hormonų santykis pakinta skirtingai.
Kitas etapas – tikslinama ligos priežastis. Jei įtariama autoimuninė liga, tiriami antikūnai kraujyje. Atliekamas radioizotopinis skydliaukės skenavimas: duodama išgerti specialių jodo ar technecio izotopų, kurie kaupiasi skydliaukėje, ypač jos vietose, aktyviai gaminančiose hormonus. Nuotrauka parodo, ar visa skydliaukė, ar tik jos dalis gamina per daug hormono.
Kartais reikia ir daugiau sudėtingesnių tyrimų.
Hipertiroidizmas gydomas radioaktyviuoju jodu, antitiroidiniais vaistais, kartais – operacija. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos, amžiaus, ligos trukmės ir kt.
Išgertas radioaktyvusis jodas kaupiasi skydliaukėje ir sunaikina jos dalį. Neretai hipertiroidizmui pagydyti užtenka vienos dozės, tačiau gali išsivystyti hipotiroidizmas, ir tuomet teks visą gyvenimą vartoti skydliaukės hormonų.
Antitiroidiniai vaistai skydliaukės nenaikina, tačiau gerti reikia ne mažiau nei metus, baigus – galimi recidyvai.
Kartais skiriama pagalbinių vaistų, kad geriau pasijustumėte. β blokatoriai mažina dažną širdies plakimą, nervingumą, prakaitavimą, rankų drebėjimą. Jų gali visiškai užtekti, jei hipertiroidizmo priežastis laikina – tiroiditas. Graves’o ligos atveju skiriami akių lašai mažina akių sausumą, kortikosteroidai – skydliaukės patinimą, skausmą.
Hipotiroidizmo gydymas kur kas paprastesnis – visą gyvenimą tenka gerti skydliaukės hormonų. Gerai parinkus vaisto dozę, šalutinių poveikių praktiškai nėra.
„Natūralių“ skydliaukės hormonų geriau vengti, nes dažnai neaišku, kiek hormono ten yra. Tinkama hormono dozė labai svarbi, nes organizmui kenkia ir per mažas, ir per didelis skydliaukės hormonų kiekis kraujyje.
Po gydymo būtina reguliariai tikrinti hormonų kiekį kraują, norint įsitikinti, ar gydymas buvo efektyvus ir ar po gydymo radioaktyviuoju jodu neatsirado hipotiroidizmo.
Hipotiroidizmas – tai būklė, priešinga hipertiroidizmui, tačiau kenkianti toms pačioms sveikatos ir gyvenimo sferoms. Ligonis skundžiasi:
• silpnumu, greitu nuovargiu,
• susilpnėjusia atmintimi, mieguistumu, depresija, apatija, pasikeitusiu charakteriu, mažėjančiu darbo našumu,
• raumenų silpnumu, šalčio baime,
• vidurių užkietėjimu, kraujavimu iš dantenų, sumažėjusiu apetitu, bet augančia kūno mase,
• tuo, kad jaučiasi negražus: balsas storas; oda sausa, šalta, blyški, stora, pleiskanoja, plaukai sausi, lūžinėja, slenka; veidas pabrinkęs, atsiranda „gūžys“,
• mėnesinės tampa nereguliarios arba gausios, skausmingos, sunku pastoti,
• sumažėja lytinis potraukis.
Dažnas žmogus, varginamas šių simptomų, net neįtaria, kad serga.
Jei hipotiroidizmas pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje, atsilieka augimas, jei ankstyvoje vaikystėje, – ir proto raida.
Hipertiroidizmas, arba tirotoksikozė, – tai tokia būklė, kai skydliaukė į kraują išskiria per daug hormonų. Kurį laiką žmogus gali net neįtarti, kad serga.
Sergančiojo žmogaus požymiai:
• suirzęs arba pervargęs, bet užmiega blogai, dreba rankos, skauda galvą, kankina nerimas,
• vargina dažnas širdies plakimas,
• akys blizga, oda šilta ir prakaituota, kartais niežti, plaukai švelnūs ir lygūs, slenka,
• apetitas žvėriškas, bet svoris gali net mažėti, kartais pykina ar viduriuoja.
Kai hipertiroidizmas ypač sunkus, vargina dažnas kvėpavimas, išsekimas, raumenų nuovargis.
Moterims mėnesinės tampa nereguliarios arba išvis išnyksta, sunku pastoti, vyrams auga krūtys.
Ne visi išvardintieji simptomai būna kiekvienam sergančiajam. Jie priklauso nuo ligos trukmės, amžiaus. Vyresniems žmonėms daugelio simptomų nebūna, dažniausiai jie netenka svorio, sunkiai orientuojasi, apima depresija, todėl hipertiroidizmas klaidingai palaikomas Alzheimerio liga. Hipertiroidizmas gali pasireikšti ir kaip panikos priepuolis ar priminti potrauminio streso sindromą. Kita vertus, simptomų gali ir nebūti.
Skydliaukės ligomis dažniau serga moterys. Kai kurios ligos paveldimos. Svarbus gaunamo su vandeniu ir maistu jodo kiekis.
• Graves’o liga. Tai autoimuninė liga. Tai reiškia, kad paties organizmo imuninė sistema „puola“ skydliaukę. Dažnai prasideda po patirto streso. Graves’o ligai, be minėtų hipertiroidizmo simptomų, būdinga padidėjusi skydliaukė, „didelės akys“, dermopatija.
• Skydliaukės mazgai, išskiriantys daug hormonų („karšti“ mazgai).
• Tiroiditas – skydliaukės uždegimas, kuris pradžioje pasireiškia hiper-, o, išsekus skydliaukei, – hipotiroidizmo požymiais. Skydliaukė būna karšta ir skausminga, nors gana nereta liga – pogimdyminis tiroiditas – neskausmingas.
• Labai retai – gaunant per daug jodo su maistu ar papildais, dažniau – per didelių levotiroksino dozių vartojimas.
Hipotiroidizmą dažniausiai sukelia
• Hašimoto tiroiditas – autoimuninė liga, tik rezultatas – priešingas Graves’o ligai.
• Virusinis ar bakterinis skydliaukės uždegimas.
• Hipertiroidizmo gydymo (operacijos, gydymo radioaktyviuoju jodu) pasekmė.
• Kartais išsivysto nėštumo metu ar po jo.
• Įgimtas hipotiroidizmas. Laimei, dabar Lietuvoje kiekvienas naujagimis tiriamas, ar neserga šia liga, o, tinkamai gydant, vaikas užauga visiškai sveikas.
• Lietuvoje trūksta jodo. Jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Organizmas stengiasi prisitaikyti „augindamas“ skydliaukę, kad ir bado sąlygomis ji gamintų kuo daugiau hormonų. Todėl pirmiausia jodo trūkumas pasireiškia struma, „gūžiu“ bei ne itin ryškiais hipotiroidizmo simptomais. Vartoti joduotą druską, bent kartais valgyti jūros kopūstų visiems lietuviams tiesiog būtina. Ypač pavojingas jodo trūkumas nėščiosioms, vaikams. Tiesa, kai didelė, intensyviai dirbanti skydliaukė staiga gauna daug jodo, gali atsirasti hipertiroidizmo simptomų, todėl gerti gausiai jodo turinčių papildų ir gydytis be gydytojo priežiūros nepatartina.
Kaip kiekvienas iš mūsų galime padėti sau ir savo skydliaukei
• Susitaikykite su tuo, kad daugeliu atvejų gydant skydliaukę teks periodiškai lankytis pas gydytoją, o vaistų gerti kasdien tuo pačiu metu.
• Hipertiroidizmo gydymą labai palengvinsite, jei išmoksite atsikratyti streso, t.y. rasite laiko sau. Stresą mažina fizinis darbas, sportas, relaksuojamoji muzika, joga, autogeninė treniruotė, masažas ar tiesiog bendravimas su draugais.
• Venkite kavos ir kitų produktų, kuriuose yra daug kofeino, pvz., energinių gėrimų ar net žaliosios arbatos. Kofeinas gali pabloginti ir hipertiroidizmu, ir hipotiroidizmu sergančiųjų savijautą.
• Meskite rūkyti, jei rūkote.
• Sergant hipertiroidizmu sveika valgyti brokolių, ropių, kriaušių, o hipotiroidizmu – kokosų aliejaus ir, be abejo, jūros kopūstų.
• Nepamirškite vartoti joduotos druskos. Laikykite ją uždarytame inde, o produktus sūdykite tik baigdami kepti, virti, troškinti.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę