){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vaikai dažnai savo tėvus įvaro į kampą – jie sukelia vis naujų nenumatytų problemų. Vaikų augimas aplenkia tėvų prisitaikymą prie pokyčių nuo pat mažų vaikų, o ką jau kalbėti apie paauglius... Taigi neretai tėvai ima jaustis nekompetentingi...
Jūsų klausime jau yra nemaža dalis atsakymo. Man patinka posakis, kad buvimas tėvu – sunkiausia profesija, tačiau juo tapti nereikia baigti jokių mokslų. Vis dėlto iš savo patirties žinau, kad net jei esi nemažai krimtęs mokslų, vis tiek kiekvienas vaikas yra tiek unikalus, ir neįmanoma pritaikyti standartinių taisyklių, numatyti visų įmanomų variantų. Išgyvenamas nekompetentingumo jausmas skatina mus domėtis, skaityti. Svarbu, kad nekompetentingumo jausmas nesukeltų tėvams visiškos nevilties, neslopintų noro domėtis, imtis iniciatyvos.
Jei galima taip pasakyti, „lėtinis“ kaltės jausmas dažnai nepadeda – tėvai arba visiškai numoja į auklėjimą ranka, arba ima per daug uoliai tą daryti...
Pirmiausia reiktų atskirti kaltės išgyvenimus. Kartais kaltės išgyvenimas yra svarbus ir naudingas – pavyzdžiui, tuomet, kai suduodate vaikui ar kai skiriate tikrai per mažai dėmesio, – toks kaltės išgyvenimas skatina keisti savo elgesį. Tačiau neretai tėvai kalba apie griaužiantį, nuolatinį kaltės jausmą – kad šiek tiek per mažai skiriu laiko vaikui, gal kiek per mažai jį lavinu ar pan. Tai nieko gera neatneša nei tėvams, kurie, kad ir kaip stengtųsi, vis tiek dažniausiai randa dėl ko graužtis, nei vaikui, kuris nuolat mato savimi nepatenkintus, įsitempusius tėvus. Pastaruoju atveju tėvystė, deja, tampa šiek tiek tarsi našta, o ne gyvenimo džiaugsmas.
Tradicinėse visuomenėse taisyklės yra aiškios, šiandien tėvai bijo palaikyti drausmę, kaltės jausmas trukdo nubrėžti tam tikras ribas...
Taigi matome, kad taisyklės, elgesio būdai keičiasi ne tik augant vaikui, bet ir iš kartos į kartą. Ir turbūt ne veltui – anksčiau auklėti jau užaugę žmonės skundėsi šilumos trūkumu, pasirinkimų ribojimu. Dar neretas gali pasakyti, kad buvo auklėjamas diržu. Didžiulis iššūkis – dauguma senųjų auklėjimo būdų nebetinka, o naujų patikimumui patikrinti dar reikia laiko – dar mažai duomenų, kokią įtaką tai turi suaugusiam žmogui, kaip persiduoda kitoms kartoms.
Šiais laikais vaikas labiau vertinamas kaip asmenybė, nenuvertinamos jo emocijos, poreikiai, jam daug mažiau draudžiama. Tačiau ne mažiau svarbu, kad vaikas jaustų ribas – tai padeda jam jaustis saugesniam, stabilesniam, nes mažas vaikas pats dar nesugeba sau pasakyti, kad kažko „užteks“, ir toks persitempimas neigiamai veikia jo elgesio, charakterio formavimąsi. Galų gale jei vaikui viskas leidžiama ir lengvai prieinama, nesiformuoja tikslingumas, užsispyrimas, gebėjimas siekti tikslo, o šios savybės yra naudingos suaugus.
Kiek auklėjant padeda tėvų intuicija, o kada reikia profesionalų patarimų?
Šiais laikais specialistai tikrai nemažai kalba apie tėvų intuiciją ir būtinumą ja pasikliauti. Ypač kai vaikelis mažas, negali įvardinti savo poreikių, ir mama, remdamasi savo intuicija, gali nuspėti – alkanas jis, šalta jam ar kažkas dar ne taip. Tačiau svarbu, kad intuicijos neužgožtų mūsų kompleksai, kad pastarųjų nevertintume kaip intuicijos. Jei jums kyla impulsas gerai įkrėsti vaikui, ar tai reiškia, kad tai tinkamiausias jūsų vaiko auklėjimo būdas? O gal tai susiję su jūsų vidiniu bejėgiškumo jausmu, kai niekaip nesugebate susitvarkyti su vaiko elgesiu? O gal tai giliai užslėptas keršto jausmas, kad taip buvote auklėjami jūs patys?
Profesionalų patarimų paprastai prireikia tuomet, kai tėvai išgyvena intensyvius neigiamus jausmus, kurių negali įveikti kurį laiką (kaltės, pykčio, nevilties ar pan.), kai atsiranda probleminis vaiko elgesys ir, nepaisant įvairių jūsų pastangų, jis nesikeičia.
Didžioji kaltė – laiko vaikams trūkumas. Kiek jo reikia ir ką reiškia jį praleisti kokybiškai?
Kažin ar įmanoma įvardinti šį poreikį valandomis ar minutėmis. Tik gimęs vaikelis nori viso jūsų laiko, vėliau jis pamažu vis labiau gali pabūti vienas, užsiimti savimi.
Šiais intensyviais laikais, nepaisant gausybės buitinių palengvinimų, dažnai atrodo, kad nieko nespėji, nesugebi. Todėl nieko nebespėjančius tėvus gal šiek tiek guodžia sąvoka „kokybiškai praleistas laikas“. Net jei vaikui skiriate 10 minučių per dieną, tas laikas turi būti skirtas tik vaikui – ne viena ranka maišant puodą ar plepant telefonu. Vaikui labai svarbu gauti „gryno“, tik jam skirto dėmesio.
Britų vaikų psichoanalitikas Donald Winnicott pateikė sąvoką „pakankamai geros motinos“...
Tai tikrai dažnai vartojamas autoriaus terminas, manau, padedantis sau užsikrauti mažiau atsakomybių, kalčių. Pats terminas jau beveik viską pasako – neįmanoma ir nereikia būti idealiai, tobulai, kokiomis dažnai stengiasi tapti jaunos mamos. Motinos netobulumai leidžia vaikui ir pačiam klysti, būti netobulam, be to, skatina vystytis vidinius psichologinius mechanizmus, kurie užtikrina adaptaciją. Apskritai Winnicott knygos, nors ir parašytos senokai, manau, aktualios ir šiandien. Ten nemažai rašoma, kad nereikia „auginti“, „auklėti“, „formuoti“ vaiko – jis tam turi savo natūralias įgimtas tendencijas, tiesiog turime sudaryti vaikui palankias sąlygas.
Teko skaityti, kad svarbiausia normaliam vaiko vystymuisi yra laiminga mama. Kodėl tai svarbu?
Mažas vaikelis dar nesugeba pats reguliuoti savo emocijų. Jei mama, tėtis neigiamai nusiteikę, vaikas nesugeba nuo to atsiriboti. Tie neigiami jausmai visiškai užgožia mažo žmogučio vidinį pasaulį. Vaikelis dar nesugeba pats savęs nuraminti, todėl jei tik jaučiasi blogai, nesaugiai, bėga pas tėvus, prisiglausti, pajusti jų ramybę. Kai tėvai neigiamai nusiteikia, nėra kas nuramina, todėl vaikui tenka kęsti vidinį diskomfortą. Taigi, kuo dažniau jausitės atsipalaidavę, išgyvensite teigiamas emocijas, tuo dažniau šias emocijas išgyvens ir jūsų vaikai. Nereikia tikėtis, kad tai įmanoma nuolat – stresai, nerimai ir kitos neigiamos emocijos kartais neišvengiamos. Svarbu, jei bent vienas iš tėvų situacijoje gali likti ramesnis.
Kiek reikia jausti kaltę dėl savo trūkumų?
Kaltės dėl savo trūkumų jausti nereikia. Yra ir aspektų, kurių pakeisti neįmanoma. Pavyzdžiui, jei esate impulsyvus, ūmus, to nepakeisite, tačiau svarbu, kad tai būtų „pažabojama“, kad, kilus emocijoms, nedaužytumėte daiktų, nemuštumėte vaikų. O su jūsų charakterio impulsyvumu vaikui teks susitaikyti... Taip, kaip ir jums gali tekti priimti tai, kad vaikas visiškai kitokio būdo nei jūs.
Kaip rasti pusiausvyrą tarp savo ir vaiko poreikių?
Auksinės taisyklės čia kaip visada nėra. Reikia ieškoti. Jei visiškai atsisakysite savo poreikių, imsite darytis pikti, nelaimingi. Kartais atrodo, kad vaikelis dar mažas, kad turiu daug ko atsisakyti, kad esu didelis, galiu pakentėti, tačiau nereikia apgaudinėti savęs ir bandyti visiškai nuslopinti savo poreikių. Pusiausvyra bus tuomet, kai jausite vidinį komfortą.
„Aš pasiaukojau“ – tai dažnas priekaištas, bet ne vaikas kaltas, kad atėjo į šį pasaulį...
Rūpinimasis vaiku neturėtų būti „auka“. Jei jaučiatės, kad visiškai aukojatės, vadinasi, kad kažkas negerai – gal per daug tai darote, gal norite pateisinti savo neveiklumą, o gal tiesiog norite manipuliuoti vaiko elgesiu. Leisti ateiti vaikeliui į savo gyvenimą buvo jūsų sprendimas, vaikas dėl to netampa įsipareigojęs jums „išmokėti skolą“.
Kita vertus, dažnai vaikai kalba apie „sugadintą vaikystę“. Atrodytų, kad visą atsakomybę už jau suaugusio vaiko problemas turi prisiimti tėvai...
Būtų neteisinga atsakomybę už vaiko laimę priskirti vien tėvams. Vaiko laimei daro įtaką ir seneliai, darželis, kiti vaikai, galiausiai – įgimtos temperamento savybės. Kaip ir jūs visada turite dėl ko papriekaištauti savo tėvams, taip ir jūsų vaikai, deja, visada turės dėl ko papriekaištauti jums. Noriu tikėti, kad kiekvienas tėvas daro tai, kas jam tuo metu atrodo teisinga vaiko atžvilgiu, nors vėliau tai ir gali pasirodyti klaida.
Suaugus svarbu suvokti, kad tėvai nesistengė pakenkti, o elgėsi taip, kaip jiems atrodė teisinga ir tinkama.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę