){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Genuose neužkoduota
Sutuoktinių neištikimybė – viena labiausiai mitais apaugusių temų. Kad suvoktume, kas mylimuosius taip traukia į svetimą glėbį, pirmiausia verta paneigti plačiai įsigaliojusius ir sustabarėjusius pasakymus.
Vienas jų, kad vyrų genuose užprogramuota turėti kuo daugiau moterų. Jie esą medžiotojai ir visą laiką turi pasitikrinti, ar gali ką nors suvedžioti. Gal ir taip, bet tai nepateisina neištikimybės, juolab kad kiekvienas ant pečių galvą nešiojantis vyras gali susilaikyti. Tiesa, moterys irgi ieškotų naujo partnerio ne rečiau, kaip ir stiprioji lytis (ypač ovuliacijos metu), tik jas nuo šio žingsnio sulaiko visuomenėje įsigaliojęs laisvo elgesio merginas smerkiantis požiūris.
Kitas mitas, kad polinkis į neištikimybę – charakterio bruožas. Tai informacija iš fantastikos srities, juk žmogaus charakterį dažniausiai formuoja genai, aplinka. Dar svarbesnė yra šeima, kurioje buvo auklėjamas vaikas, būsimasis sutuoktinis. Pastebėta, kad vienas kitam ištikimų tėvų vaikai užaugę rečiau leidžiasi į įvairius seksualinius nuotykius, o neištikimų tėvų vaikai perima tokį šeimos modelį. Patarimas – nesiaiškinkite neištikimybės aplinkybių girdint bet kokio amžiaus vaikams.
Nereikia atskirti fizinės ir moralinės neištikimybės, nes kažin, ar kas užsiima seksu, nepajutęs susižavėjimo ar bent jau simpatijos... Nuomonė, kad vyro neištikimybė yra tik seksas, taip pat neteisinga. Daugelis tvirtina, kad galėtų atleisti seksualinę, bet ne moralinę neištikimybę. Tačiau tai tik saviapgaulė: abiem atvejais skauda vienodai.
Neištikimybės nepaslėpsi
Dar vienas mitas – svetimoteriavimas gydo, leidžia pailsėti po įtemptos darbo dienos ar savaitės. Tačiau iš tiesų tai yra irgi saviapgaulė – tokie santykiai sukelia kaltės jausmą ir dar labiau vargina. Be to, neištikimybės objekto paieškos dažniausiai reiškia, kad poros santykiuose atsirado plyšelių (jei nieko nedarysite, jie gilės ir šeima sugrius).
Kai kas naiviai mano, kad neištikimybę galima paslėpti. Banalu, nes ši paslaptis anksčiau ar vėliau išaiškės: kartais ji išlenda pačiu netikėčiausiu momentu tarsi yla iš maišo. Tuomet šeimoje ima tvyroti tyli įtampa, kuri graužia abu: tiek neištikimąjį, tiek išduotąjį. Be to, atsiradus menkiausiai progai nusikaltusi pusė gali sulaukti nemalonių priekaištų ne pačiu geriausiu momentu, pavyzdžiui, prie šventinio stalo girdint dešimčiai giminaičių.
Šeimoje gyventi sveikiau
O gal būti neištikimu madinga? Kai kuriems vyrams brangus automobilis, žinomos kompanijos laikrodis, žmona su trimis vaikais ir meilužė yra „vyriškumo“ įrodymas. Tačiau kur kas sveikiau ir naudingiau turėti tvirtą šeimą.
Nuolatinė baimė ir kaltės jausmas sukelia stresą, o stabili santuoka ilgina gyvenimą. Dar daugiau – mėgstantys lakstyti kairėn rizikuoja susirgti cukriniu diabetu (tai nustatyta atlikus tyrimą Europoje). Vyrams, pasirodo, daug sveikiau gyventi tvirtoje šeimoje: jie geriau maitinasi, dažniau klauso žmonos patarimų, kaip išsaugoti sveikatą, tad santuoka jiems daug naudingesnė nei moterims.
Pakarti negalima pasigailėti
Pagal Napoleono kodeksą, kuris buvo priimtas 1804 m. Prancūzijoje, vyro neištikimybė neleido porai išsiskirti. Tačiau moters nuklydimai suteikė galimybę šeimą išskirti iškart, net nepaklausus jos nuomonės. Šiandien panašios taisyklės galioja arabų šalyse.
Vakaruose vyrai ir moterys yra lygiateisiai, abiejų lyčių atžvilgiu neištikimybė vertinama vienodai. Italijoje moterys yra ypač saugios – sužinojusios apie vyro neištikimybę, jos turi teisę brangiausiąjį išmesti į gatvę, pasilikti sau namą, automobilį, šeimos verslą ir visas brangenybes. Tiesa, jei prieš tai buvo sudaryta santuokos sutartis.
Nepaisant šalies ir jos tradicijų, įgyto turto, neištikimybė laužo gyvenimus, skaudina sielas ir gadina sveikatą. Retas, sužinojęs apie partnerio neištikimybę, numoja ranka – dažniau prireikia psichologo ar net psichiatro pagalbos.
Psichologai pataria: neištikimajam reikia atleisti. Ilgai nešiojamas pyktis gali sukelti daugybę ligų: nuo peršalimo iki ginekologinių ar vėžio. Tačiau ar verta toliau gyventi su neištikimu partneriu, ar skirtis ir gyvenimą pradėti iš naujo, – kiekvienam spręsti teks pačiam. Kol nuspręsite psichologai pataria kartoti mantrą: „aš galiu atleisti“ vietoj pasakymo „aš niekada neatleisiu“. Pasak statistikos, 65 proc. porų vis dėl to išsiskiria, kai vienas partnerių sužino apie kito neištikimybę.
Įspėjamieji ženklai
Teigiama, kad 85 proc. moterų, įtarinėjančių savo partnerį neištikimybe, neklysta. Kadangi vyrų intuicija kiek silpnesnė, jų spėjimai dėl apgavystės pasitvirtina tik apie 50 proc. atvejų.
Jei kyla įtarimų dėl partnerio neištikimybės, pabandykite kuo objektyviau atsakyti, ar pastebite šiuos neištikimybei būdingus ženklus:
• Sutuoktinis netikėtai ima rodyti kur kas daugiau dėmesio – tokiu būdu jis bando nuraminti kaltės jausmą.
• Vyras ar žmona vakarais vis ilgiau negrįžta namo, nes sakosi turį labai daug reikalų, tačiau atsisako juos tvarkyti drauge.
• Sumažėja seksualinio gyvenimo intensyvumas. Meilės žaidimuose atsiranda naujų ir keistų pageidavimų.
• Partneris labiau ima rūpintis savo išvaizda: perka naujus drabužius, brangią kosmetiką, kvepalus, vaikšto pas grožio specialistus, kitaip gražina kūną.
Specialistės komentaras
Psichologė Laura Bratikaitė
Neištikimybė – vienas sunkiausių išbandymų poros gyvenime. Paprastai skausmo „dydis“ priklauso nuo to, kokioje santuokos stadijoje tai įvyko (jauna šeima neištikimybę išgyvena sunkiau, brandi – lengviau); tai išskirtinai seksualinis ar emocinis ryšys; tai vienkartinis ar ilgai trunkantis ryšys. Dažniausiai neištikimybės pasitaiko santuokinių krizių metu: 3-7 santuokos metais ir 17-24 metais. Pablogėja santykiai ir žmogus bėga nuo problemų šeimoje, tačiau išaiškėjusi neištikimybė visada pridaro dar daugiau bėdų...
Ne mažiau svarbu, kaip elgiasi neištikimasis ir kokia yra apgautojo asmenybė. Kad ir kaip būtų, išaiškėjus neištikimybei, beveik visuomet išduotasis išgyvena stiprias emocijas, kurios netgi prilyginamos reakcijai į žinią apie artimo žmogaus mirtį. Todėl ir „gedėjimo“ periodas užtrunka ne vieną mėnesį ir pareikalauja didelės abiejų partnerių kantrybės.
Sužinojus apie neištikimybę, atsiranda didžiulis poreikis viską išsiaiškinti: kada, kaip ir kur prasidėjo santykiai. Dažna klaida – neištikimo partnerio atsitvėrimas tylos siena. Neištikimasis turėtų visada stengtis atsakyti į užduodamus klausimus, nepykti, kad partneris vis grįžta prie šios temos ir klausia tų pačių dalykų. Ilgainiui panašaus pobūdžio pokalbių turėtų mažėti. Jeigu ne, galima įtarti, kad pora „užstrigo“ spręsdama problemą.
Antra taisyklė – jokių skubotų sprendimų. Nors dažnai norisi „pabėgti“, to daryti nereikia, tačiau patartina šiek tiek atsitraukti, kol nuslūgs emocijos ir bus galima viską ramiai apsvarstyti.
Trečia, suteikti galimybę emocijoms „išeiti“, nelaikyti savyje: išsipasakoti artimam žmogui, rašyti dienoraštį, piešti jausmus ir pan. Užgniaužtos emocijos ir jausmai vis vien ieško išeities ir daug blogiau, jei tokią išeitį suras fizinės ligos pavidalu.
Neištikimybė visada naikina pasitikėjimą, todėl natūralu, kad partneris gali darytis įtaresnis, pavydesnis. Tad rekomenduojama šiek tiek išplėsti kontrolės ribas (atsiliepti į skambučius, pranešti apie tai, kad užtrunka ir pan.). Nepriklausomybės sumažėjimas „paslydusiajam“ – neištikimybės kaina. Tačiau tai būtina, siekiant santykių atitaisymo.
Ir svarbiausia taisyklė – vaikų neliečiamumas! Vaikai neturėtų tapti barnių liudininkais ar skubotų sprendimų aukomis.
Partnerio neištikimybei vienodai jautrūs tiek vyrai, tiek moterys. Tiesiog moterys linkusios kreiptis į psichologą intensyviuoju emocijų periodu, o vyrai kreipiasi tada, kad laikas niekaip neužgydo žaizdų.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę