Žvėriui ir žmogui vienu takeliu geriau nevaikščioti

Kas yra aptvaruose, voljeruose, rezervatuose laikomi ir žmonių šeriami žvėrys? Pamažu prisijaukinami žmogaus draugai ar pavojingi laukiniai žvėrys? Šis klausimas tapo ypač aktualus po garsaus kardiochirurgo, širdies ir plaučių transplantologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovo, atlikusio ne vieną unikalią širdies operaciją, biomedicinos mokslų daktaro profesoriaus Rimanto Benečio sužalojimo, kurį jis patyrė savo sodyboje greta Kauno laikomame laukinių žvėrių aptvare. Jame garsus kardiochirurgas, kuris yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, laiko elnius, muflonus, danielius. Mediką sužalojo, stipriai subadė, aptvare laikomas elnias, šiaip labai taikios gyvūnų rūšies atstovas.

Iškvietimas – žmogų bado elnias!
Praėjusių metų gruodžio mėnesio viduryje Kauno rajono greitosios medikai sulaukė, ko gero, šalyje dar niekada negirdėto iškvietimo – elnias bado žmogų. Sužeistasis nuvežtas į Kauno klinikas. Šios gydymo įstaigos medikai kolegą profesorių operavo apie septynias valandas, o po operacijos buvo pranešta, kad garsiojo šalies kardiochirurgo būklė yra stabili.
Patyrę medžiotojai, gamtos žinovai neatsistebi, kad žmogų puolė elnias – labai taikiu, geru laikomas gyvūnas. Kodėl galėjo pulti elnias? „Tai gali lemti kažkokia liga, sužeidimas, genetika, konkurencijos jautimas. Agresyvesni elniai būna per rują, tačiau šis rugpjūtį prasidėjęs periodas jau pasibaigęs. Jeigu elnias nesirgo, nebuvo sužeistas, jam nieko neskaudėjo – neturėjo pulti, –svarstė Pajūrio regioniniame parke laukinių žvėrių rezervatą turintis verslininkas Antanas Bosas. – Kai išgirdau apie nelaimę, buvau padaręs prielaidą, gal pasiutusi lapė krimstelėjo elniui ir šis galėjo sirgti. Kai sužinojau, kad tyrimai to nepatvirtino, atkrito visos pateisinamos priežastys. Šį įvykį galima paaiškinti nebent taip, kad kiekvienoje populiacijoje tarp milijono individų pasitaiko ir vienas nesveikos psichikos, padidėjusio agresyvumo. Tik tarp žmonių žmogžudžių pasitaiko daug daugiau negu tarp elnių“.
Ar negalėjo elnias draugiškai kepštelėti ir, neapskaičiavęs savo jėgų ir ragų aštrumo, „žaisti“ su šeimininku? „Jie kartais žaidžia, bet labai švelniai. Kaip meškos, kurios šiaip yra agresyvesnės – pasistumdo be jėgos, be agresijos. Pakaunėje buvo ne žaidimas. Be to, puolė ne taurusis, o dėmėtasis elnias – jis yra smulkesnis, ne toks stiprus, kad žaisdamas stipriai sužeistų“, – dėstė mintis verslininkas.
Apie stereotipus
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys pirmiausia atkreipė dėmesį, kad elniai yra laikomi labai taikiais gyvūnais. Tokie jie ir yra. Tad gamtos žinovus labai nustebino stiprus profesoriaus sužalojimas. Tačiau pašnekovas pastebėjo, kad dėmėtojo elnio ragai yra kiek kitos formos negu danieliaus ar tauriojo elnio – aštresni, neturi mentės, panašesni į iešmus, todėl jų bakstelėjimas gali lengvai atnešti skaudžių pasekmių.
Kokie Lietuvoje gyvenantys žvėrys pavojingiausi? To pasiteirautas L.Budrys prabilo apie susiformavusius stereotipus. Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad vilkas – baisus žvėris. Juk visi nuo mažens įsidėmėjome patarlę: „Bijai vilko – neik į miško“. O, pasak L. Budrio, vilkas yra vienas iš bailiausių žvėrių žmonių atžvilgiu – nėra užfiksuotų faktų, kad sveikas vilkas be priežasties pultų žmogų. Sovietiniais laikais, kai vilkas laikytas naikintinu plėšrūnu, už jo nušovimą mokėtos premijos. Tada vilkiukai būdavo net paimami iš irštvų. Vilkės, nors būdavo šalia, nedrįsdavo pulti tai darančių žmonių, ką daro gerokai taikesniais gyvūnais laikomi briedžiai, meškos.
Kai turi jauniklių – pavojingi
Pašnekovai pastebėjo, kad visi gyvūnai būna pavojingi, kai turi jauniklių ir tenka juos ginti nuo pašalinių, pvz., žmogaus, kuris netyčia prisiartino.
„Jei žmogus miške vienas užkluptų briedę su jaunikliu ir prie prieitų, briedė ir briedžiukai pasitrauktų. Bet jei žmogus miške vaikštinėja su šunimi – tikėtinas kitas scenarijus. Šuo domisi aplinka, daugiau bėgioja, gali nubėgti į miško tankmę. Jeigu ten rastų jauniklį ir pradėtų loti, briedė eitų ginti jauniklio, šuo trauktųsi prie šeimininko. Kai šis atsirastų briedžio akiratyje, gyvūnas, tikėtina, žmogų pultų. Dėl šios priežasties ne kartą šuns šeimininkams yra tekę bėgti ar ropštis į medžius. Todėl nepatariama į mišką vestis šuns“, – pasakojo L. Budrys.
Pasak jo, su šernais būna ir aršesnių atvejų. Šerno patelės paprastai jauniklius vedžiojasi atokesnėse vietose. Jei žmogus užkluptų šerniuką, tas žvygteltų, atbėgtų šernė. Toks susitikimas žmogui nebūtų malonus – šernas yra vienas iš agresyvesnių gyvūnų.
Neprognozuojamas sergantis ar sužeistas
Kitas atvejis, kada žvėris būna neprognozuojamas, kai jis serga ar būna sužeistas.
„Laukinis gyvūnas visada slepiasi nuo žmogaus, vengia kontaktų, bet sergantis, ypač pasiutlige, paprastai elgiasi kitaip. Jeigu lapė, usūrinis šuo ateina į gyvenvietę, eina prie gyvulių, lenda į šuns būdą, labai tikėtina, kad jie serga pasiutlige. Savo skriaudėją gali pulti sužeistas žvėris. Tiesa, tai priklauso nuo gyvūno rūšių. Aršesnis šernas sužeistas puola, o lapė, vilkas stengsis prasitraukti“, – sakė L. Budrys, pabrėždamas, kad prie žmogaus globos įpratę gyvūnai elgiasi kitaip negu laukiniai.
Pabėgęs iš aptvaro stirninas ar stirna drąsiai gali eiti į žmonių sodybą, ko gyvenantys natūraliai niekaip nedarytų. Taip elgtis gali tik sergantis žvėris.
Yra užfiksuota atvejų, kai į kiemus ateina bebrai. Jų gyvenimo ciklas toks: antramečius bebriukus pavasarį išvaro iš namų kurtis savo būsto, jie eina ieškoti, kur. Tuo metu bebrus galima aptikti nebūdingose vietose – net žmonių būstų kiemuose. Ten užspeistas į kampą bebras gali grybštelti dantimis ir sužaloti žmogų.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriui neteko girdėti, kad tautietį būtų sužalojęs pasiutęs bebras – tik kovojęs dėl savo būties. Beje, bebrą galima sugauti, tik reikia mokėti tai daryti.
Žvėrių auginimas aptvaruose plinta
Pašnekovai pastebėjo, kad laukinių žvėrių auginimas aptvaruose populiarėja, tokių voljerų Lietuvoje yra keli šimtai. Vien elnių juose auginama tūkstančiai.
Pašnekovai vienbalsiai sutarė, kad aptvaruose laikomi žvėrys gamtos mėgėjams teikia daug džiaugsmo, dovanoja daug gamtos pažinimo akimirkų, galimybę grožėtis žvėrimis beveik laukinėje aplinkoje, stebėti natūralų jų gyvenimo ciklą. Ne viename tokių aptvarų yra įrengtos apžvalgos aikštelės, tad stebėti žvėris yra patogu ir nesudėtinga. Pašnekovai įsitikinę, kad tai – puikus atsipalaidavimas po savaitės darbų.
Ar aptvaruose laikomi ir kažkiek žmonių šeriami žvėrys pamažu prisijaukinami ir tampa žmogaus draugais ar lieka tokie pat pavojingi kaip visai laukiniai? „Voljeruose laikomų gyvūnų agresija žmogui yra mažesnė. Tik nereikia žvėriukų skriausti“, – sakė A.Bosas. Aplinkos ministerijos atstovas L. Budrys mano, kad šiuo klausimu nėra vienareikšmio atsakymo: „Net mums gerai pažįstami šunys yra įvairiausių veislių, skirstomi į agresyvius ir taikius, kurie, regis, niekada neturėtų pulti, bet būna įvairių atvejų. O laukinis žvėris yra laukinis, jo psichika kitokia negu namuose laikomų šuns ar katino.“
Vietoj išvadų
Na, o šio pokalbio išvada būtų tokia: su laukiniais ir aptvaruose laikomais žvėrimis reikia elgtis atsargiai. Arba galima apibendrinti ir taip – geriau, kai žvėris ir žmogus turi savo takus ir vienu takeliu nevaikščioja.

Populiariausi straipsniai

Pilvo apačios skausmas

Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiau
Kai lytinis aktas baigiasi per greitai

Kiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiau
Mėnesinių ciklo sutrikimai. Kada verta susirūpinti?

Kasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiau
Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?

Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiau
Ginekologija: klausimai ir atsakymai

Tikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiau
Lytiniai santykiai nėštumo metu

Kiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiau
Vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimo metodai

Moksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiau
Ginekologė Violeta Jonaitienė: „Už hormoninę spiralę skirčiau Nobelio premiją“

Ginekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiau
Irzlumą, nerimą ar raumenų skausmus sumažins magnis!

Vitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiau
Ką žinome apie kūno temperatūrą?

Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Organizmą reikia valyti. Kaip?

Medicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiau
Ilgalaikė pakilusi temperatūra – organizmo pagalbos šauksmas

Pakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau
Kodavimas nuo alkoholizmo

Ne vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiau
Priklausomumas nuo alkoholio ir jo gydymas

Šiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Saule raÅo:Man labai dÅ¾iugu, kai mano patirtis kaÅ¾kÄ… ÄÆkvepia. Tai grÄÆÅ¾ta atioagls, nes ÄÆkvepia mane Jei turi galimybÄ™ siÅ«lau apsilankyti pas dietologÄ™. Taip mesti svorÄÆ ir lengviau, ir garantuotai sveikiau. O iki vasaros saugiai numesti 7 kg tikrai realu SÄ—kmÄ—s