){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
JAV statistikos biuro duomenimis, iki 1981 m. (kaip tik tada ėmė plisti pirmieji asmeniniai kompiuteriai ir jau 1990 m. prie klaviatūros plušo daugiau nei 40 milijonų žmonių) negalavimai, kuriuos sukelia statinė įtampa bei rutininiai judesiai, sudarė tik apie 18 proc. visų profesinių ligų. 1981 m. šis skaičius išaugo iki 51 proc., o 1990 m. pasiekė 56 proc. Kompiuterio ekrano, skirtingai nei knygos, negalima kilnoti ar stumdyti iš vienos vietos į kitą, žmogus priverstas sėdėti viena, lyg ir įprasta, tačiau žalinga poza.
Daugelis mano, kad sėdėdamas žmogus pailsi. Taip ir yra, jei jis gali pasirinkti patogią padėtį ir laisvai ją keisti, atsilošti, išsitiesti, ištiesti ar užkelti kojas. Tačiau dirbama paprastai viena statiška poza. Sėdintis žmogus patiria susijusį su kūno padėtimi mechaninį krūvį, reikalaujantį tik fizinės įtampos, o ne raumenų darbo. Kai raumenys yra tik įtempti, o ne dirba, į audinius patenka mažai deguonies prisotintas kraujas, todėl pavargstama daug greičiau nei dirbant judrų darbą. Statiškas darbas ir pasikartojantys mažos amplitudės judesiai, pvz., darbas su klaviatūra, pele, - mikrotraumų priežastys.
Mikrotraumomis vadinamas lėtas organizmo susidėvėjimas dėl nuolatinių apkrovų. Besikartojančios mikrotraumos sukelia įvairių organizmo sutrikimų, kurie neatsiranda staiga - skausmas ir diskomfortas pradedami justi po kelių mėnesių įtampos ar vėliau. Tuomet paprastai jau konstatuojamos ligos. Kaip to išvengti? Yra du būdai - reguliariai mankštintis ir, atsižvelgiant į ergonomikos specialistų patarimus, tinkamai sutvarkyti darbo vietą. Vienas iš jos elementų - kokybiška ir ergonomiška kėdė.
Ergonomiškais vadinami tokie gaminiai, su kuriuos naudojant rizika patirti mikrotraumą ar pajusti nuovargį yra minimali, o darbo rezultatyvumas - maksimalus. Pavyzdžiui, kuriant ergonomiškas darbo kėdes, atsižvelgiama į tai, kokia sėdėjimo poza žmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujo apytakos procesams, sukelia mažiausiai įtampos. Biuruose, kuriuose rūpinamasi darbuotojų sveikata, kėdės kaina gali sudaryti daugiau kaip tris ketvirtąsias visos darbo vietos kainos.
Patogi ir tinkanti jūsų kūno formai kėdės sėdimoji dalis
Kai atsisėdate ant kėdės, ji iš abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu jūsų klubai ir šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga (38-43 cm), kitaip ji remsis į pakinklius arba neleis gerai atremti juosmens. Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį.
Be to, sėdynė turi būti:
• ne per minkšta ir ne per daug įgaubta - tokia, kad būtų galima lengvai keisti padėtį;
• pakankamai gili, kad palaikytų klubus;
• priekinė briauna suapvalinta ir nespaustų kojų;
• truputį pasvirtų į priekį, kai reikia dirbti pasilenkus.
Reguliuojamas kėdės aukštis
Kėdės gali būti reguliuojamos mechaniškai, tačiau geriausia, kai kėdė turi pneumatinį reguliavimo įtaisą. Net žemiausioje kėdės padėtyje sėdynė turi amortizuotis. Kėdės padėtis turi reguliuotis sėdint ir, ją nustačius, neturi pasikeisti savaime.
Pakankamos kėdės aukščio reguliavimo ribos
Beveik visus vartotojus tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki 53 cm. Kėdė turi būti sureguliuota taip, kad šlaunys būtų horizontaliai, o pėdos tvirtai remtųsi į grindis. Kėdės aukščio reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat tinkama, jei tik sėdėdami jaučiatės patogiai.
Patogus atlošas apatinei nugaros daliai (juosmeniui)
Atrama juosmeniui apsaugo nugarą nuo įtempimo, mat sėdint ši kūno dalis yra labiausiai įsitempusi. Pageidautina, kad atlošus būtų galima reguliuoti pagal kūno formą - žemyn, aukštyn, į priekį, atgal (reguliuojama taip, kad atitiktų natūralų nugaros išlenkimą, primenantį “S” raidę). Ypač mėgstamos kėdės aukštais atlošais, nes jos suteikia atramą ir apatinei, ir viršutinei nugaros daliai. Rekomenduojama atrama, kurios aukštis 45-51 cm, mažiausias atlošo plotis - 36 cm.
Kėdė turi būti vis dar patogi pasėdėjus 40-60 min.
Jei kėdės sėdimoji dalis pagaminta iš nekokybiškų ar neatsparių spaudimui medžiagų, jos forma gali pasikeisti. Tokiu atveju neliks tinkamos atramos. Netinkama sėdynė ar netinkama jos forma gali sukelti klubų ir nugaros nuovargį, nestabilumą.
Kėdės sėdimoji dalis mechaniškai nesusijusi su atlošu
Reguliuojant kėdės atlošo palenkimo kampą, neturi keistis sėdimosios dalies kampas - turi būti du nepriklausomi reguliavimo mechanizmai.
Penkios stovo atramos
Jeigu dirbant svarbu kėdės judrumas, stovas turi turėti bent penkias atramas su ratukais, kurie laisvai slystų grindų paviršiumi. Paprastai galioja taisyklė: kietos grindys - minkšti ratukai, minkštos grindys - kieti ratukai.
Kėdė su porankiais
Porankiai turėtų būti platūs, kontūriniai, minkšti ir patogūs. Sėdint turėtų būti nesunku laisvai pakeisti porankių aukštį, pritraukti prie savęs ir atitolinti. Porankių aukštis nuo kėdės sėdimosios dalies reguliuojamas 21-28 cm. Gerai, jei prireikus būtų galima juos nuimti.
Higieniškumas ar ilgaamžiškumas?
Kėdės aptraukiamos įvairiausiomis medžiagomis. Vinilo ir panašūs į jį apmušalai lengvai išvalomi ir atsparūs irimui, tačiau nepraleidžia oro, tad vasarą ar karštose patalpose po šlaunimis gali pradėti kauptis drėgmė. Drobės, vilnos ir sintetinio pluošto mišinio apmušalai yra pralaidūs orui, tačiau mažiau atsparūs irimui bei sunkiau išvalomi. Jei tik yra galimybių, rekomenduojama rinktis geresnę higieną palaikančias medžiagas.
Pėdų atrama
Kartais, kad sėdėtumėte patogiai, reikia pėdų atramos. Jei jos iš tiesų reikia, pasirinkite laisvai stovinčią, ant grindų dedamą pėdų atramą.
Sveikiausia sėdėti prie darbo stalo, kai:
• sąnarių ir kelių bei alkūnių sulenkimo kampas didesnis nei 90°;
• nugara tiesi, kūnas palinkęs į priekį ne didesniu kaip 30° kampu;
• nesikūprinama - galva ir stuburas sudaro vieną liniją;
• žastai vertikalūs arba palenkti į priekį mažesniu kaip 20° kampu;
• alkūnės sulenktos 90-120° kampu;
• alkūnės nenutolusios nuo liemens;
• dilbiai turi į ką atsiremti;
• dilbiai horizontalūs arba pakelti iki 20° į viršų;
• riešai nesulenkti, sudaro vieną liniją su dilbiu;
• pečiai nuleisti ir atpalaiduoti;
• smakras neatsikišęs, kai žiūrima į priekį arba žemyn;
• sėdint užkėlus koją ant kojos, jos dažnai kaitaliojamos;
• liemuo nepersikreipęs, nepalinkęs į šoną;
• kas 50 min. daroma darbo pertrauka.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę