){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Reikia pratintis norėti gerai jaustis, norėti sveikti ir būti sveikam. Sveiko žmogaus, gyvenančio visavertį gyvenimą, siekiamybė, tikslas yra tobula sveikata. Tik tuomet įsitraukia visos organizmo apsauginės galios, mobilizuojama savireguliacija.
Nusiteikę būti sveiki, mes sutinkame tokie būti. O tai yra labai daug. Mes uždegame žalią šviesą organizmo savireguliacijos sistemoms, atidarome plačiai duris sveikimui, o kai reikia, leidžiame gydytojui dirbti savo darbą. Žinoma, tai vyksta nesąmoningai. Bet vyksta.
Rytų išmintis tvirtina: jei nori pasijusti laimingas – elkis taip, lyg laimingas jau būtum, jeigu nori pasijusti sveikas – mąstyk taip, lyg būtum sveikas.
Ta pati Rytų medicina kaip vieną iš vaistų siūlo vadinamąją vidinę šypseną, kurią galima… susikurti. Pamėginkime truputį patempti į šonus lūpų ir akių kampučius, tada juos pakelkime aukštyn, o tuomet... dažniausiai nejučiom pradedama šypsotis.
Norint atsikratyti prastos savijautos ar ligos, neužtenka profesionalios medikų pagalbos, tobulėjančios aparatūros, farmacinių preparatų. Pirmiausia būtina mąstyti apie save kaip apie sveiką žmogų.
Psichosomatinių ligų atsiradimui įtakos turi nervų sistema. Širdis, skrandis, žarnynas ir kiti organai neretai „sustreikuoja“ dėl to, kad nevaldome savo emocijų, kad jos valdo mus. Toks žinojimas teikia vilties – teigiamomis emocijomis, pozityviomis nuostatomis galime palengvinti daugelio lėtinių ligų eigą ir, žinoma, simptomatiką. Savaime suprantama, kad, ilgus metus alinus organizmą negatyviomis psichologinėmis programomis, nedera tikėtis skubaus ir ilgalaikio sveikatos pagerėjimo, vos ištarus, kad gali būti sveikas. Tačiau yra daugybė pavyzdžių, kad, pakeitę mąstymą, sveiksta sunkiausi ligoniai.
Prahos mokslininkų maždaug prieš šimtą metų (antrajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje) atlikti eksperimentai įrodė, kad stiprios negatyvios emocijos gali tapti naujų ligų priežastimi. O juk ligonį dažnai kankina nerimas, įtampa dėl nežinomybės. Streso sąsajos su ligomis nėra abstraktybė. Liga savaime provokuoja naują stresą. Taip susidaro užburtas ratas, kuris trukdo gydymo procesui. Tai patvirtina šiuolaikiniai tyrimai.
Žinoma, mūsų sveikatą lemia daug veiksnių. Vis dėlto sąmoningas sveikatos ignoravimas ar sąmoningas pasirinkimas būti sveikam aiškiai koreguoja ir ligų prevencijos, ir sveikimo galimybes.
Sirgimas, sunkus sveikimas aiškinamas daugybe objektyvių priežasčių: genetiniu polinkiu (paveldėjimu), sutrikusia kažkurio organo veikla, aplinkos tarša, neekologišku maistu ir kt. Tikrai taip. Tačiau juk nuo kiekvieno asmeninio apsisprendimo priklauso, ar gulėsim ant sofos su televizoriaus pulteliu ir zulinsim savo smegenis mintimis apie neišvengiamas ligas, ar pradėsim realiai rūpintis sveikesne gyvensena. Atsiradus sveikatos problemoms, galima užsimerkti, sukišti galvas lyg stručiui į smėlį, o galima ieškoti sprendimų – gydytojų, vaistų, gyvensenos permainų.
Yra toks liaudiškas pasakymas, kad visos ligos – nuo nervų. Kuo daugiau pasiekia medicinos mokslai, tuo akivaizdžiau darosi – nervų sistemos būklės įtakos mūsų sveikatai pervertinti tiesiog neįmanoma.
Taip, paveldėjimas, įvairūs nepalankūs aplinkos veiksniai turi didelę reikšmę. Bet juk tai – kaip varveklis. Jis kabo – grėsmė yra. Tačiau nebūtinai nukris ant pakaušio. Identiškų dvynių tyrimų duomenys rodo, kad pasitaiko atvejų, kai tos pačios genetinės struktūros asmenų sveikata skiriasi. O ką kalbėti apie visus kitus?
Išmesti iš galvos mintis apie simptomus ir pačiam imti kurti savo sveikatą sunku. Sunku, nes sukelia nepatogumų. Nes reikia pasivarginti – kitaip maitintis, kitaip judėti, kitaip miegoti, kitaip mąstyti. Bet verta!
Juolab kad, nesant aktyvaus paciento dalyvavimo gydymo procese, apribojamos medikų galimybės, – akcentuoja amerikiečių gydytojai K. ir S. Saimontonai savo knygoje „Grįžimas prie sveikatos“.
Saimontonų vizualizacijos metodikos taikymas praktikoje parodė, kad psichologinis nusiteikimas, į pozityvias permainas orientuota vaizduotė tiesiog daro stebuklus. Vizualizacija padeda neigiamas emocines programas pasąmonėje keisti pozityviomis – suvokimu, kad pagal savo prigimtį turėtume būti sveiki, energingi, jaunatviški.
Daugelis esame patyrę vizualizacijos efektyvumą. Kam nėra buvę, kad taip nori kokio nors daikto, kad „tiesiog akyse stovi, miegi ir matai“, o žiūrėk – ėmei ir įsigijai? Tai ir yra vizualizacija – vidinis, pasąmonės signalas veikti, ieškoti, pastebėti. Tik gaila, susirgę apie tai dažnai pamirštame.
Tai nuolat vyksta sociumo erdvėje. Kodėl mūsų kūnas turėtų nepaklusti dėsniams? Jeigu įvykius pritraukia mintys, kodėl kūnas galėtų nerezonuoti su pasąmonės srautais?
Kai tvirtinama, kad mintys materializuojasi, nederėtų ieškoti metafizinių pasireiškimų – į mintis reaguoja mūsų kūnas: imuninė, endokrininė sistemos. Kinta neurohumoralinė reguliacija, kraujagyslių būklė ir įvairių organų funkcinė veikla. Bijai, kad sirgsi, kad nepasveiksi, ar esi įsitikinęs, kad viskas bus gerai? Nuostatos materializuojasi, skatina arba nuleisti rankas ir laukti pablogėjimo arba gydytis. Ko norėsi – tą ir turėsi, kaip sako liaudis, arba – ką pasėsi, tą ir pjausi. Rezonanso dėsniai veikia nuolat. Ir veikia ne neapčiuopiamai, o fizinę sveikatą. Veikia kūno parametrus, kuriuos galima fiksuoti aparatūra.
Psichoterapeutas A. Danilinas sako, kad nutraukti užburtą stresų – ligų – stresų ratą gali padėti pats prieinamiausias būdas: nusišypsokit savo kūnui, įsivaizduokit jį kupiną jėgų, tiesiog pasvajokit apie jį. Ir čia nėra jokios mistikos – suveikia elementariausi refleksai (kaip seilių išsiskyrimas pagalvojus apie citriną).
Tad galima daryti išvadą, kad visa tai, ką mes galvojame, kuo tikime, be jokios abejonės, veikia mūsų organizmą. Todėl, pasak K. ir S. Saimontonų, būtina mokytis efektyviai panaudoti vaizduotės galią, nes mintys, kaip natūralus organizmo gynybinis mechanizmas, padeda sveikti.
Medicinos pažanga leidžia išgydyti ligą. Bet mūsų mintys gydymą nuolat koreguoja. Svajonės, nusiteikimas, tikėjimas nėra vien psichologinės, emocinės sąvokos. Mūsų sveikata yra susijusi su mūsų mintimis, o savijauta ir net išvaizda atspindi jas.
Tad kodėl gi dienos nepradėjus šviesiomis mintimis, viltimi, jog šiandien prasideda naujas mano gyvenimas. Šiandien viską pradedu iš naujo – saugoti sveikatą ir būti sveikas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę