){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Prie kabineto durų
Ir po 20 metų atsimenu tą vidinį džiugesį, kurį patyriau po pirmų treniruočių. Tada, po vaikų gimimo, netikėtai pajutus širdies ydos požymius ir kitaip suprastėjus sveikatai, psichofizinės treniruotės padėjo man aprimti ir pažaboti pasirodžiusias ligas. A.Kačergiaus Druskininkuose vedamas psichofizines treniruotes teko lankyti kelis kartus. Tarp lankytojų buvo įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonių.
Neturiu jėgų, per greitai įsikarščiuoju, negaliu sukaupti dėmesio, blogai miegu, dažnai skauda galvą, spaudžia širdį... Tyrimai nieko blogo nerodo... Maždaug taip savo ryžtą mokytis psichofizinės treniruotės nusakė nemažai užsiėmimų lankytojų. Kiti vardino konkretesnes priežastis: skrandžio opas, pakilusį kraujo spaudimą, neurozes ir dar – gyvenimo įtampą, pervargimą
A. Kačergiaus paskaitos ramiu įtaigiu balsu ir jutimai per ir po psichofizinės treniruotės ragina patikėti, kad ligą žmogus sukuria pats savo mąstymu ir elgesiu. Kad paslėpta nuoskauda, pyktis, savęs ir kitų kritikavimas kelia stresą ir žaloja, o atsipalaidavimas gydo visas ligas. Nebe pirmą kartą atvykusiųjų į treniruotes pasakojimai apie įspūdingą sveikatos pagerėjimą stiprino įspūdį.
Kas ta psichofizinė treniruotė?
„Jos paskirtis – savarankiškas asmenybės lavinimas: meditacijos pratimais ir judesiu mokomės valdyti savas mintis, laikytis gyvybės laikrodžio – paros bioritmų, gerinti raumenų tonusą, stiprinti vaizduotės ryšių su gamta, mintimis sukelti malonaus raumenų darbo ir atpalaidavimo, kūno ir odos vientisumo bei saugumo jutimus. Sistemingai tai darydamas, žmogus geriau įvertina tikrovę, koreguoja elgesį, reakcijas, sustiprina valią, ugdo pozityvumą, psichinių ir somatinių pradų suderinamumą, kas padeda geriau prisitaikyti gyvenime. Metodas netinka sergantiems tinginyste, didybės manija ir turintiems sunkių asmenybės sutrikimų“, – sako A.Kačergius.
Autogeninę treniruotę, kuri yra psichofizinės pamatas, XX a. pradžioje sukūrė J.H.Šulcas, remdamasis hipnozės tyrimų stebėjimais. Jie rodė, kad žmonės sugeba patys įsiteigti rimties būvį – sukelti autohipnozę. J.H.Šulco vadinamu „koncentruotu atsipalaidavimu“ asmuo gali veikti save. Teigiama, kad autogeninė treniruotė yra viena iš vakariečiams priimtinų savęs tobulino formų. Šiandienos žmogų, kuris nuolat rūpinasi rytdiena ir negali atitrūkti nuo vakarykštės dienos, autogeninė treniruotė moko sustoti ir nurimti. Esant rimties būsenos žmogus ilsisi, sugeba pajusti save, suvokti savo nervingumo, dėmesio sumažėjimo, nervinio išsekimo, nemigos bei konfliktinių situacijų priežastis.
Gyvybės laikrodis, mintys ir Vydūnas
Prieš kiekvieną psichofizinės treniruotės užsiėmimą A.Kačergius apie 40 min. skiria paskaitai-pokalbiui.
Pirmas pokalbis prasideda klausimu, ar mintys gali susargdinti žmogų. Be abejo, taip. Juk psichika veikia kūną. Antra tema – minčių valdymas jutimais, trečioji – gyvybės laikrodis: kodėl žmogus privalo laikytis paros bioritmų. Ketvirtoji tema – miegas.
Ką gydytojas pataria žmogui, norinčiam būti sveikam? Laikytis gyvybės laikrodžio, sąmoningai valdyti savo mintis ir vyti nerimą, pyktį. Domėtis Vydūnu, kuris savo gyvenimu parodė neginčijamą dvasinio tobulėjimo, tvirtumo, vidinių galių įtaką žmogaus sveikatai.
Reguliariai daro mažuma
Per 33 darbo metus A.Kačergius su psichofizine treniruote susipažindino per 130 000 žmonių. Beveik 88 proc. nurodė, kad smarkiai pagerėjo sveikata, ypač miegas, širdies darbas ir savijauta. Psichoterapeutas teigia, kad po aštuonių užsiėmimų daugiau nei 80 proc. lankytojų gerai įvaldo techniką. Bėda – valios stygius kasdien jas atlikti 3–4 kartus.
2005 m. apklausta 540 žmonių, su metodu susipažinusių daugiau kaip prieš 10 metų. Reguliariai darančių pirmus metus buvo beveik 38 proc., nereguliariai – daugiau kaip 62 proc., antrus – atitinkamai 13 ir beveik 44 proc. Praėjus 10 metų, nuolat praktikuojančių teliko kiek daugiau kaip 3 proc. ir apie 12 proc. – kartkartėmis. Rezultatai nedžiugina.
Kodėl žmonės nustoja daryti psichofizinę treniruotę? „Daug metų taikydami įvairius psichoterapijos metodus, pastebėjome, kad, nepaisant gerų rezultatų, jie mažai populiarūs. Kai pagerėja savijauta, žmonės mano jau pasveikę, o profilaktiniam sveikatos stiprinimui neskiria laiko. Vyrauja nuostata: „Dabar aš sveikas, kai susirgsiu, tada gydysiuos“, – apgailestavo 80-metis gydytojas.
Treniruotė namuose
Pirmąkart psichofizinę treniruotę patariama atlikti lovoje vos prabudus. Antrąkart – neskubant papietavus apie 12–14 val. Dar kartą ją būtina atlikti tarp 16–19 val. ir pasiruošus miegoti ji padeda atsipalaiduoti ir užmigti. Psichofizinę treniruotę sudaro 3 dalys.
I dalis – raumenų atpalaidavimas
• Atsisėdame patogiai, nusiraminame. Metame žvilgsnį į tolį, žiūrime ir nieko nematome. Įkvepiame ir užsimerkiame.
• Visas dėmesys į kaktą. Pajudiname, pajaučiame kaktos odą, raumenis ir atpalaiduojame.
• Visas dėmesys į kairę akį. Pajudiname, pajaučiame kairį voką, obuolį, lengvai primerkiame kairę akį ir atpalaiduojame. Dabar dėmesys į dešinę akį. Pajudiname, pajaučiame dešinės akies voką, obuolį ir atpalaiduojame.
• Visas dėmesys į veidą, veido odą ir raumenis. Pajudiname, pajaučiame veido raumenis ir odą. Nusišypsome, pajaučiame šypseną ir atpalaiduojame veido raumenis, įsivaizduojame ramų miegantį savo veidą.
• Taip pamažu atpalaiduojam žandikaulį, pakaušį, sprandą, pečius, rankas, pilvą, nugarą, juosmenį, klubus, sėdynę, kojas.
• Kvėpuoti lengva, įkvepiamas oras atneša lengvumą į galvą, vidinę ramybę. Jokių minčių, jokių rūpesčių, problemų. Su kiekvienu iškvėpimu vis giliau grimztame į atsipalaidavimą, vidinę ramybę lengvumą, viso kūno vientisumą. Įsivaizduojame, kad mūsų sąmonė tarytum iš šono žvelgia į kūną, tikrina, ar nėra raumenų sukaustymo, skausmo, netirpsta rankos ir kojos. Pajutę tai, šiuos raumenis iš naujo pajudiname ir atpalaiduojame.
II dalis – vaizduotės lavinimas
• Išmokstame atitolti nuo išorinio pasaulio ir pašalinių garsų. Pajuntame, kaip lengva kvėpuoti, kaip įkvepiamas oras sklinda po visą kūną, neša lengvumą, vidinę ramybę, malonų poilsio jausmą.
• Įsivaizduojame žalius lapus, gražiai apšviestus saulės. Pajaučiame, kaip nuo jų plinta ramybė.
• Įsivaizduojame žalią pievutę su minkšta, sodria žolyte. Atsigulame, žolytė liečia mūsų odą, kūnas vientisas, kvėpuoti lengva, vidinė ramybė. Išmokstame pajusti, kaip su įkvepiamu oru lengvomis srovėmis per visą kūną praeina galinga gamtos energija, sukaupta per milijonus metų ir atstato kiekvieną ląstelę.
Įsivaizduojame, kaip aplink mus ramiai stovi medžiai milžinai, nuo jų kamienų ramybė nematomomis gijomis skverbiasi į mūsų kūną, užpildo kiekvieną ląstelę ramybe ir pasitikėjimu. Išmokstame pajusti, kaip susiliejame su milžiniškų medžių kamienais, pajuntame ištvermę, kantrybę, vidinę ramybę. Matome mėlyną dangų su baltais debesėliais, kurie lėtai slenka per mėlyną dangų ir mus ramina. Ilsimės ir mokomės pajusti malonų poilsio, ramybės ir saugumo jausmą.
III dalis – mokomės mintimis pajusti malonius raumenų judesius, kūno lengvumą, susigrąžiname jėgas
Kvėpuoti lengva, pajaučiame, kaip įkvepiamas oras atneša lengvumą į galvą. Bundame, išeiname iš ramybės būsenos. Kūnas lengvas, įsivaizduojame, kaip lengvai, grakščiai, keliamės nuo žalios žolės ir einame lengvais žingsniais, tarytum plaukiame per žalią pievą. Mokomės pajusti judesio lengvumą, malonų raumenų darbą judant. Kojos, rankos lengvos, pačios kyla į viršų. Lengvumas iš jų plinta po visą kūną. Pamažu išskečiame rankų pirštus ir sugniaužiame į kumščius, stengiamės pajusti jėgą ir pasitikėjimą.
Pajudiname kojų pirštus, pajaučiame pėdas, padus, čiurnos sąnarius, pajaučiame blauzdų raumenis, šlaunų, sėdynės, pilvo, juosmens, nugaros ir pečių raumenis. Iš lėto pasukiojame galvą ir stengiamės pajusti lengvą, malonų kaklo judesį. Įkvepiame giliai, pajuntame krūtinės raumenų jėgą ir atsimerkiame. Suneriame rankų pirštus ir užsimerkę pakeliame rankas virš galvos, tempiame stuburą ir įsivaizduojame, kad stuburas tiesus, lankstus, ištįsta iki dviejų metrų.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę