Ekologiškai – kaip vaikystėje mokė tėvai ir seneliai

Kuo geriausia baigti straipsnių apie ekologiją ciklą vasaros numeryje, jei ne tema apie ekologinį turizmą? Toks keliavimo būdas ne tik etiškas, bet ir sveikas, nes skatina apsistoti gamtoje, valgyti vietinius vaisius ir daržoves, daug judėti ir aktyviai leisti laiką.
 

Taigi, pagal Pasaulio ekologinio turizmo asociacijos apibrėžimą, ekoturizmas – tai aplinkai ir visuomenei atsakingo turizmo rūšis, kai keliautojai gerbia ir tausoja vietinius resursus, gamtą, ekonomiką, visuomenę ir kultūrą. Skamba idealistiškai, tačiau tokio turizmo tikslai ir yra idealistiški. Bet jokiu būdu ne utopiniai, o labai paprastai pasiekiami. Negana to, tai nėra jokia altruistinė veikla, greičiau būdas prisidėti tiek prie aplinkos ir aplinkinių, tiek ir savo gerovės.
Keliaujantys ekologiškai aktyvūs, neguli paplūdimyje keletą dienų iš eilės, daug juda, vaikšto, važinėja dviračiais. Nakvoja gamtoje, kempinguose, palapinėse arba nedideliuose viešbutukuose, svečių namuose, dažnai pas vietinius. Taip siekiama paremti vietinius verslus, o kartu ir pamatyti kažką autentiško, ko didieji viešbučių tinklai, vienodais interjerais, negali pasiūlyti.
Ekoturizmo principas yra kuo mažiau paveikti aplinką, todėl svarbu neteršti, saugoti gamtą, neskinti vietinių augalų – elgtis taip, kaip dar vaikystėje mokė tėvai ir seneliai. Kaip ir dauguma žingeidžių žmonių, taip ir ekoturistai stengiasi ne tik užsidėti kryželį savo aplankytų šalių ir vietovių sąraše, bet ir iš tiesų patirti ir pamatyti vietinius papročius, kultūrą, tradicijas.

 

Kaip keliauti?


Viena opiausių ir sunkiausiai išsprendžiamų ekoturizmo problemų yra transportas, kadangi būtent ši sritis (lėktuvai, laivai, automobiliai ir t.t.) bene labiausiai kenkia aplinkai. Na, o vykstant į tolimą šalį, o ne artimiausią kaimelį, bent vieną iš šių transporto priemonių teks pasirinkti – juk pėsčiomis ar dviračiu iki, pvz., Ispanijos nenusigausi. Vis dėlto, bent jau nuvykus į savo kelionės tikslą, rekomenduojama ir skatinama pagalvoti prieš nuomojantis automobilį ir kuo daugiau vaikščioti, naudotis dviračiu. Taip ne tik prisidėsite prie aplinkos saugojimo, bet ir sustiprinsite raumenis, tapsite ištvermingesni ir sveikesni.
 

Kur apsistoti?


Ekoturistai dažniausiai ieško vietos pernakvoti gamtoje, tačiau jei ten, kur keliaujate, nėra galimybės pasistatyti palapinės ir įsisupti į miegmaišį, prieš išvykdami paieškokite pagal ekoturizmo principus veikiančių viešbučių ar svečių namų. Juose taupomi ištekliai ir energija: skalbiama mažesnėje temperatūroje, rečiau keičiama patalynę ir rankšluosčiai (juk namuose to nedarote kasdien!), naudojami alternatyvūs energijos ištekliai, o maistas gaminamas tik iš vietinių ir šviežių produktų. Pasirinkite mažesnį viešbutuką, kuriame galėsite pabendrauti su vietiniais darbuotojais, o kartu ir su kitais svečiais iš viso pasaulio.
 

Ką valgyti?


Keliaujant į svečias, o ypač egzotiškas, šalis, viena įdomiausių patirčių yra vietinio maisto ragavimas. Paieškokite informacijos apie vietinius vaisius, daržoves, tradicinius patiekalus prieš išvykdami ir nesibaiminkite ragauti. Pamirškite greito maisto užeigas ar prekybos centrus ir užsukite į turgų, kuriame tiesiai iš vietinių ūkininkų galėsite įsigyti šviežių, gardžių ir sveikų produktų. Be abejo, jei keliaujate į itin egzotišką šalį, būtinai išsiaiškinkite higienos sąlygas ir bet kuriuo atveju viską prieš valgydami gerai nuplaukite.


 

Kaip elgtis?


Prieš išvykdami į kelionę, pasiruoškite – paskaitykite apie šalį, jos kultūrą, papročius. Taip ne tik padėsite sau, bet ir išvengsite nemalonių, o kartais netgi ir pavojingų situacijų. Štai, tarkime, Malaizijoje nepriimtina valgyti kaire ranka, einant į musulmonų mečetes ar budistų šventyklas, būtina nusiauti batus, o kai kuriose musulmoniškose šalyse moterys, apsirengusios pernelyg iššaukiančiais drabužiais, už rankų besilaikančios ar besibučiuojančios poros gali netgi būti nubaustos policijos.
Priimkite šalies, kurioje esate, kultūrą ir papročius tokius, kokie yra, nesityčiokite ir nesišaipykite, visada prisiminkite, kad esate svečias. Nebūkite įžūlūs ir nefotografuokite ten, kur draudžiama.
 

Lietuva – atsakinga, žalia ir švari


Apie ekoturizmą Lietuvoje ir mūsų šalies perspektyvas tapti pamėgta pasaulio ekoturistų kalbamės su Valstybinio turizmo departamento (VTD) prie Ūkio ministerijos direktore dr. Raimonda Balniene.
Kaip Lietuva atrodo pasaulio ekoturizmo kontekste? Ką mūsų šalis gali pasiūlyti tiek savo gyventojams, tiek ir užsienio keliautojams, nusprendusiems keliauti ekologiškai?
Pasaulio ekologinio turizmo asociacija ekoturizmą apibrėžia kaip atsakingą keliavimą gamtos teritorijose, prisidedantį prie aplinkos apsaugos ir vietos žmonių gerovės. Vis dėlto vos 3 proc. visų turistų, rinkdamiesi kelionės tikslą, atsižvelgia į šį aspektą.
Mes kaip tik šiuo metu studijavome daugelio šalių, save pristatančių kaip tinkamas ekoturizmui, patirtį ir pamatėme, kad Lietuva taip pat yra itin ekologiška ir kad turėtume siekti save taip pristatyti turistams.
Lietuva atsakinga, žalia, švari, turi daug gamtinių išteklių, todėl sudaro galimybę atsakingai, ekologiškai keliauti ir pailsėti.
Trečdalis šalies teritorijos yra miškai, turime apie tris tūkstančius ežerų, 5 nacionalinius, 30 regioninių parkų, 250 draustinių ir kitų saugomų teritorijų, todėl plėtros potencialas yra labai didelis.
Turistams siūlome vandens dviračių turizmo maršrutus, gamtos pažinimo takus saugomose teritorijose, paukščių stebėjimą, kurį, beje, užsieniečiai labai mėgsta. Turizmo informacijos centruose kiekvienas gali rasti visą informaciją.
 

Kiek lietuvių keliauja po mūsų šalį ir kiek sulaukiame turistų iš užsienio? Kas yra lankomiausios Lietuvos vietos?


2010 metais į Lietuvą atvyko 1,5 mln. užsieniečių, vietinių turistų buvo 2,5 mln. Vilniuje viešnagės metu apsistoja 54 proc. turistų, Kaunas ir Vilnius traukia savaitgaliais atvykstančius keliautojus, o atvykusieji ilgesniam laikui vyksta į Druskininkus, Birštoną, vasarą – į Palangą, Šventąją, turtingesni – į Neringos miestelius.
Siekiama mažinti sezoniškumą ir pritraukti turistų ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, parodyti šalies grožį visus metus.
 

Kodėl, jūsų nuomone, šiandien ekoturizmas yra svarbus tiek bendrąja prasme pasaulyje, tiek Lietuvos turizmui?


Žmonės kuo toliau, tuo labiau rūpinasi gamta ir tuo, kas išliks po jų, juk civilizacija viską teršia. O mes tiesiog neapsižiūrime ir neįvertiname, kokia Lietuva yra švari ir graži.
Pažiūrėkime, koks mūsų nuostabus kraštas, mūsų miškai, mūsų ežerai, upės, upeliai, nuostabaus smėlio Baltijos pakrantė. Kiek mūsų miestai ir miesteliai turi parkų, žalių zonų, vandens telkinių – tai yra turtas, kurį turime išsaugoti ateinančioms kartoms ir kviesti turistus grožėtis juo.
 

Ekoturizmo principai


• Daryti minimalų poveikį aplinkai
• Sąmoningai tausoti gamtą ir biologinę įvairovę
• Domėtis lankomos šalies kultūra ir istorija
• Gerbti vietinius papročius ir kultūrą
• Prisidėti prie tarpkultūrinių ryšių bei tolerancijos ugdymo
• Remti vietinės kultūros integralumą, paremiant vietinį verslą, išsaugantį kultūrinį paveldą
• Remti vietinę ekonomiką, pasirenkant lokalias prekes ir smulkaus verslo paslaugas
• Tausoti išteklius, pasirenkant aplinkai ir visuomenei atsakingas paslaugas
• Riboti neatsinaujinančių išteklių vartojimą
• Vietinė gamta, kultūra, flora ir fauna yra pagrindiniai lankymo objektai
• Būti jautriems šalies politiniams, aplinkosaugos ir visuomeniniams įvykiams

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai