Pasaulyje

Močiutės buvo teisios: kūdikiai pabunda paaugę


Kaip skelbiama „ScienceDaily“, mokslas galutinai patvirtino, ką močiutės seniai žinojo: kūdikiai po miego pabunda aukštesni. Tokios išvados padarytos, atlikus pirmą tokio pobūdžio tyrimą. Jį atliekant, buvo stebimas ryšys tarp kūdikių kasdieninio miego ir augimo. Nustatyta, kad augimas yra susijęs su visais miego laikotarpiais per parą ir kasdienio miego periodų ilgumu. „Apie augimo spurtų biologiją žinoma nedaug, – pastebėjo prof. Michelle Lampl iš Emory universiteto. – Mūsų tikslas buvo padėti pamatą tolesniems augimo mechanizmo tyrinėjimams."
Mokslininkai taip pat nustatė, kad ilgesni miego periodai tiek mergaitėms, tiek ir berniukams nulemia svorį ir kūno riebalų sudėtį, susijusius su augimu. Pastebėta, kad berniukai patiria daugiau ir trumpesnės trukmės miego periodų nei mergaitės. Tačiau nei lytis, nei maitinimas krūtimi neturėjo reikšmingo poveikio paros miego trukmei.
Tyrimas truko nuo 4 iki 17 mėnesių, duomenys buvo registruojami realiu laiku. Motinos kasdien pildė dienoraščius, nurodydamos užmigimo ir pabudimo laiką, taip pat, ar kūdikiams nebuvo kokių nors ligos požymių, pavyzdžiui, vėmimo, viduriavimo, karščiavimo arba bėrimo.

 

Per didelė švara pavojinga


Mokslininkai priėjo prie išvados, kad per didelė švara gali sukelti dirglumą ir depresiją. Tokie duomenys paskelbti žurnale „Molecular Psychiatry“.
Jų nuomone, priežastis yra ta, kad šiandien namuose ir darbo vietose oras tapo per daug dezinfekuotas. Tyrėjai pastebi, kad švariuose namuose ar darbovietėse sumažėjęs purvo ir bakterijų kiekis gali įtakoti silpnesnės imuninės sistemos žmones ir paveikti jų smegenų funkcijas.
Anot mokslininkų, depresija žmones labiau kamuoja išsivysčiusios šalyse. Kaip rodo statistiniai duomenys, kad kenčia nuo depresijos, teigia apie dešimt procentų Jungtinės Karalystės suaugusių gyventojų, o štai Nigerijoje – tik 1 proc.


„Manome, kad viena iš priežasčių – imuninė sistema“, – sako tyrimui vadovavęs dr. A. Mileris. Jei aplinkoje yra daugiau bakterijų, tuomet žmonės sugeba pažaboti alergijas ir tampa atsparesni ligoms. Išsivysčiusių šalių gyventojų silpnesnė imuninė sistema, todėl juos dažnai vargina uždegimai ar alerginės reakcijos, kurios gali sulėtinti serotonino ir kitų „laimės“ hormonų gamybą smegenyse. Šiandien žmonių aplinka yra daug švaresnė, ir mūsų imuninė sistema nebuvo išmokyta, kaip elgtis su infekcijų agentais.
 

Egipto mumijoms nustatyta diagnozė


Egipto faraonai ir didikai kentėjo nuo aterosklerozės ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų. Tai nustatė mokslininkai, ištyrę 52 mumijas. Mumijų amžius svyravo nuo 1981m. pr. Kr. iki 340 m. po Kr. Palaikai buvo analizuojami atliekant kompiuterinę tomografiją, be to, mokslininkai rėmėsi ankstesnių tyrimų rezultatais. 45 procentų mumijų buvo aiškių širdies ir kraujagyslių ligų požymių. Apie 20 proc. egiptiečių, kuriems buvo būdingų kraujagyslių pakitimų, mirė būdami 40 metų amžiaus, ir 60 proc. mirties metu buvo jaunesni nei 60 metų, rašoma „Los Angeles Times“ paskelbtoje ataskaitoje.
Iki šiol manoma, kad pagrindiniai veiksniai, kurie prisideda prie aterosklerozės vystymosi, yra antsvoris, netinkama mityba, fizinio aktyvumo trūkumas ir rūkymas. Be to, svarbų vaidmenį vaidina paveldimumas. Kadangi senovės egiptiečiai gyveno gana sveikai, mokslininkai mano, kad turėjo būti dar koks nors kitas tai lėmęs veiksnys.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai