){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pašnekovė pabrėžė, jog pirmiausia žmogaus organizmui svarbu, kokie naudojami produktai: ar jie ekologiški, švieži, ar juose nėra chemikalų, nitratų. Taip pat svarbu, kaip jie ruošiami. Pvz., dabar labai populiaru gaminti fondiu, t.y. kepti dideliame riebalų kiekyje, tačiau šis maisto paruošimo būdas gana kenksmingas, tad nėra taip svarbu, iš ko pagamintas indas. Didelis skirtumas ir tarp to, ar produktas inde laikomas trumpai (išverdama ir išimama), ar saugomi ilgesnį laiką (talpos prieskoniams, aliejui, paruoštiems produktams ir t.t.). Be abejo, pastaruoju atveju indai daro didžiausią poveikį maisto kokybei ir mūsų sveikatai.
Išskirtini metaliniai, plastikiniai, stikliniai, mediniai ir keraminiai bei porcelianiniai indai. I. Arefjeva papasakojo apie kiekvienos rūšies teigiamas ir neigiamas puses, naudojimo ypatumus.
Populiariausi metaliniai indai – aliuminiai, emaliuoti, špižiniai (ketaus), variniai ir nerūdijančio plieno.
Metaliniai indai daugiausia naudojami virimui ir kepimui. Didžiausia bėda yra aliuminiai indai, nes jie reaguoja su maistinėmis rūgštimis. Todėl nerekomenduojama šiuose induose virti rūgščių sriubų, ruošti marinatų, saldžiarūgščių padažų. Visa kita gaminti galima ir patogu, nes aliuminis puikiai praleidžia šilumą. Pabrėžtina, kad sklindančios kalbos, jog aliuminis skatina Alzheimerio ligą, nėra įrodyta.
Emaliuotus puodus dažniausiai sudaro plienas, padengtas emaliu. Emalis laikomas nekenksmingu, kadangi ji nereaguoja su maisto rūgštimis. Tačiau jei emalis įtrūksta, puodas ima reaguoti su rūgštimis. Kitas trūkumas – šiuose puoduose maistas gali prisvilti, o kai gramdomi degėsiai, kartu nugramdoma ir emalė. Puodą su pažeista emale derėtų išmesti.
Špižiniai (ketaus) indai anksčiau buvo populiarūs, bet dabar jų daug mažiau – ir dėl estetinių sumetimų, ir dėl to, kad jie nepaprastai sunkūs. Maisto produktai reaguoja su ketumi, todėl laikyti ar saugoti maisto juose negalima (produktai gali įgauti metalo prieskonio, pajuoduoti). Paprastai šie indai naudojami, kai patiekalas gaminamas ilgą laiką – tuomet jis įgauna geresnes skonio savybes. Nemažai žmonių naudoja špižinius indus sodybose, pvz., verda plovą, ruošia įvairius patiekalus krosnyje ar orkaitėje.
Variniai indai nėra populiarūs, nes jie gana brangūs. Tačiau jie yra labai geri šilumos laidininkai: jų šilumos laidumas kone 10 kartų didesnis nei nerūdijančio plieno. Deja, variniai puodai irgi reaguoja su maistinėmis rūgštimis. Todėl jų vidus dažnai dengiamas nerūdijančiu plienu.
Nerūdijančio plieno puodai šiuo metu yra populiariausi. Juose ne taip lengvai prisvyla maistas, jie nesunkiai išplaunami. Be to, šis metalas nereaguoja net su stipriausiomis maistinėmis rūgštimis. Nerūdijančio plieno sudėtyje yra nikelio – tad žmonėms, kurie yra alergiški nikeliui, šie puodai netinkami. Nerūdijančio plieno indai gerai išlaiko šilumą, todėl maistas juose ilgai išlieka šiltas.
I. Arefjeva pabrėžė, jog medžiaga, kurios reikėtų labiausiai vengti, yra plastikas. Plastikas yra dirbtinai sukurti polimerai, ir, renkantis iš jų pagamintus indus, vienintelis klausimas yra tas, ar jie patenka į normų, patvirtintų kaip nekenksmingų sveikatai, ribas, ar jas viršija. Plastikas nesuyra 80–200 metų. Pabrėžtina, kad plastikas plačiai naudojamas pramonėje ir buityje, ir jo yra daug rūšių: pvz., polikarbonatas, polietilenas, polietileno tereftalatas (PET) – plastikiniams buteliams, aukšto tankio polietilenas (HDPE) – pvz., sulčių ar pieno popierinių pakelių vidinė plastikinė dalis, polichlorvinilas – pakavimo medžiaga, polistirenas ir t.t. Jei kalbėtume apie plastikinių indų teigiamas savybes sveikatai – tokių paprasčiausiai nėra. Žinoma, šie indai pigūs, patogūs, lengvi, nedūžtantys. Tačiau plastiko mūsų buitis jau ir taip pilna: plastikinės ir durys, ir langai, apšiltinimo medžiagos ir t.t. Paprasčiausias kruopas, aliejų ar kitus produktus geriau laikyti stikliniuose, keraminiuose ar porcelianiuose, o ne plastmasiniuose induose. Kuo ilgiau produktas saugomas, tuo svarbiau parinkti jam sveikesnę talpą.
Apie stiklinius indus pašnekovė atsiliepė tik gerai. Juk stiklas – natūrali medžiaga. Aišku, stiklinė tara brangiau kainuoja, stiklas dūžta, jis yra sunkesnis. Tačiau jei jau perkame ekologiškus produktus, juos sveikai gaminame – rinkimės stiklą, ne plastmasę. Beje, vis populiarėja kepimui orkaitėje skirti stikliniai indai. Tikriausiai esate pastebėję, kad kūdikių maisteliai parduodami tik stikliniuose buteliukuose. Dabar prekyboje galima rasti net stiklinės tarkas kūdikių maistui tarkuoti.
Mediniai indai – tai pjaustymo lentelės, dėžutės. Mediena – natūrali medžiaga, tad iš esmės ji nekenkia mūsų organizmui. Vis dėlto didžiausia problema, kad žmonės neturi pakankamai pjaustymo lentelių. Nemažai šeimininkių mėsą ir duoną pjausto ant tos pačios. Todėl pašnekovė pataria turėti daugiau lentelių, o žaliai mėsai – būtinai atskirą.
Keraminiai ir porcelianiniai indai yra pagaminti iš natūralios ir sveikos medžiagos: keramika – iš molio, porcelianas – iš kaolino. Šie indai gali būti dekoruoti arba balti. Atkreiptinas dėmesys, kad piešiniai ant indų daromi naudojant metalo oksidus. Jei piešinys yra ant lėkštės paviršiaus ir lėkštė nėra dar kartą glazūruojama, metalo oksidai pakliūna į maistą. Jei maisto kontaktas su dekoruotu indu trumpalaikis, poveikis nedidelis. Bet jei norite sveikos buities, turėtumėte vengti ypač gausiai dekoruotų indų. Ar dekoras yra padengtas glazūra, galime pajusti pirštais – ant paviršiaus neturi būti iškilimų. Apskritai maistui laikyti ir saugoti keraminiai ir porcelianiniai indai puikiai tinka.
Šiaip ar taip, norėdami gyventi visavertį ir laimingą gyvenimą, nereikia įsikalbėti fobijų ir aklai baimintis bet tokio kontakto su kenksmingesnėmis medžiagomis. Pašnekovė pabaigai pajuokavo, kad, jei yra noro, galima pasilepinti net nesveikuoju fondiu – bet tik retomis progomis. Ir apskritai viską vertinti ir rinktis pagal savo norus bei galimybes.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę