){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jeigu jūsų paklaustų, ar jausti nuovargį gerai, ar blogai, turbūt daugelis spontaniškai atsakytų, kad blogai. Iš tikrųjų nėra taip. Nuovargis, kaip, pavyzdžiui, ir nerimas gali būti ir geras, padedantis ir apsaugantis, ir sutrikimo ar ligos simptomas. Skirtumas yra tas, ar tai, ką mes jaučiame, mums padeda, ar trukdo. Normalus nuovargio jausmas, atsirandantis po darbo, signalizuoja, kad mūsų nervų sistema ar mūsų kūnas turi pailsėti, kad galėtume būti vėl darbingi ir aktyvūs. Tokiu atveju pailsėję mes vėl atgauname jėgas ir jaučiamės pajėgūs pakankamai intensyviai dirbti. Liguistas nuovargis atsiranda be didesnio krūvio, mūsų darbingumas būna sumažėjęs kasdien, o poilsis jį padidina nedaug. Tokią būklę galima vertinti jau kaip išsekimą ir sveikatos sutrikimą, dažnai reikalaujantį medicininės intervencijos.
- jautresnės nervų sistemos asmenims,
- neturint gerų tvarkymosi su stresinėmis situacijomis įgūdžių,
- patyrus labai stiprias, užsitęsusias psichologines traumas,
- žiemos ir pavasario pradžios metu,
- negaunant pakankamo reikalingų medžiagų asortimento su maistu,
- nereaguojant į poreikį pailsėti, „prievartaujant“ savo organizmą ir nervų sistemą, persidirbant, kai trūksta miego.
Gera žinia yra tai, kad tokios liguistos būsenos galima išvengti, ir tai padaryti ne taip jau ir sunku.
Laikydamiesi gana paprastų taisyklių, mes galime užtikrinti pakankamą ir nuolatinį nervų sistemos ir viso organizmo atsinaujinimą ir taip išvengti liguisto nuovargio ir išsekimo. Taigi ką daryti?
1. Laikykitės paros ir darbo poilsio režimo. Net ne tiek svarbu, kiek jūs miegosite (galima ir mažiau) ir kiek jūs dirbsite (galima ir daugiau), kaip svarbu, kad laikytumėtės tam tikro ritmo. Gulkitės ir kelkitės vienu metu (geriau anksčiau gultis ir anksčiau keltis negu, priešingai, nes tuo atveju daugiau išsiskirs reikalingo sveikatai, jaunatviškumui ir darbingumui augimo hormono). Maitinkitės tuo pačiu metu, 4–5 kartus per parą (tuo atveju jūsų smegenys ir organizmas bus aprūpinti pakankamu, bet ne per dideliu angliavandenių ir baltymų kiekiu). Bent pusvalandį pailsėkite (pajudėkite, pasivaikščiokite ar net pasnauskite) viduryje darbo dienos ir darykite bent po 5 minučių pertraukas kiekvieną darbo valandą.
2. Skirkite pakankamai laiko nakties miegui. Laikykitės taisyklės: geriau daugiau pamiegoti nei daugiau pavalgyti. Vieną dieną per savaitę skirkite tik poilsiui. Kiekvienais metais turėkite ne trumpesnes kaip 2–3 savaičių atostogas, nes per trumpesnį laiką organizmas nespėja atsigauti.
3. Mokėkite ilsėtis. Nesiilsėkite taip, kad dar daugiau nuvargtumėte. Užtrukę pobūviai, ypač jeigu gausiai valgoma ar geriama, intensyvus TV žiūrėjimas, net perpildytos įspūdžių kelionės dažnai išvargina ir sumažina darbingumą.
4. Darykite svarbiausius darbus. Susiformuluokite prioritetus. Pirmenybę teikite svarbiausiems (darantiems didžiausią teigiamą įtaką jūsų gyvenimui), o ne skubiausiems darbams. Tyrimais įrodyta, kad 80 proc. darbų galima padaryti su 20 procentų pastangų, o likusiems 20 proc. darbų reikės likusių 80 proc. pastangų, todėl pagalvokite, gal kurių nors darbų visai nereikia daryti.
5. Būkite fiziškai aktyvūs. Žmogus, kaip biologinė būtybė, turi pakankami intensyviai judėti. Norint išsaugoti sveikatą ir darbingumą, mes kasdien turime turėti fizinį krūvį, atitinkantį 10 km ėjimo pėsčiomis. Ypač efektyvus fizinis aktyvumas yra patyrus stresą ar jaučiant didesnį nerimą. Aerobiniai fiziniai pratimai (greitas ėjimas, bėgimas, dviratis, elipsinis treniruoklis, šokis ar intensyvūs judesiai) „sudegina“ streso hormonus („adrenaliną“) ir savaime, be papildomų pastangų pašalina įtampą, sukeliančią nuovargį bei išsekimą.
6. Mokėkite atsipalaiduoti. Kartais tai nėra lengva. Padėti gali mokymasis atpalaiduoti raumenis. Vien tik raumenų atpalaidavimas (kad tai pasisektų geriau, galima kelioms sekundėms prieš tai juos įtempti) pašalina ar sumažina intensyvius iš raumenų į smegenis sklindančių ir jas sekinančių nervinių impulsų srautus. Kitas veiksmingas ir greitas būdas yra gilus ir retas atpalaiduojantis kvėpavimas pilvu, akcentuojant iškvėpimą (iškvepiant pusantro karto ilgiau negu įkvepiant). Dar geriau išmokti profesionalių relaksacijos (pavyzdžiui, taikomosios relaksacijos, autogeninės treniruotės arba dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktikos) metodikų. Tai galima padaryti ir medicinos centre „Neuromeda“.
7. Taisyklingai maitinkitės. Nepersivalgykite, tai nuo smegenų kraują „nutekina“ į pilvo organus ir didina nuovargį. Nebadaukite, naudokite gyvą, vitaminingą ir mineralų turintį maistą. Neperdozuokite angliavandenių, ypač greitai pasisavinamų, jie skatindami insulino išsiskyrimą gali sukelti silpnumo ir nuovargio jausmą. Valgykite pakankamai baltymų ir nesočiųjų riebalų rūgščių. Ypač vertingos yra omega 3 rūgštys, nes jos gerina ir smegenų mitybą.
8. Atsisakykite žalingų įpročių. Rūkymas ne atpalaiduoja, o suteikia atsipalaidavimo iliuziją, nes rūkydamas žmogus nukreipia dėmesį ir nutraukia aktyvią veiklą. Jeigu jums reikia, darykite pertraukėles, bet nerūkykite. Sutaupysite daugiau kaip 100 Lt per mėnesį, nesijausite apsinuodijęs ir išsaugosite sveikatą. Nors mažas alkoholio kiekis gali sumažinti nerimą, tai tikrai nėra tinkama priemonė siekiant padidinti darbingumą ir pagerinti sveikatą. Nerizikuokite tapti priklausomais nuo alkoholio, dažniausiai tai ateina nejučia, ir kai kuriems žmonėms alkoholizmas vystosi labai greitai.
9. Nusiteikite pozityviai. Susitelkite ne į problemas, bet į jų sprendimus. Pasitikėkite savimi ir kitais. Šypsokitės, kartais net per prievartą. Įrodyta, kad taip darant smegenyse vyksta tokie patys teigiami procesai, kaip ir natūraliai džiaugiantis. Susitaikykite su tuo, ko pakeisti negalite, bet ryžtingai keiskite tai, kas priklauso nuo jūsų. Atskirkite vieną nuo kito.
10. Naudokite pagalbines priemones. Šiuolaikinis medicinos mokslas ieško ir randa vis daugiau veiksmingų mūsų sveikatą stiprinančių priemonių. Kai reikia, vartokite maisto papildus. Pavyzdžiui, įrodyta, kad nuovargį gali sumažinti pakankamas magnio kiekis. Papildomai kasdien vartojant magnio preparatų, liguisto nuovargio simptomai sumažėdavo trečdaliui ar net pusei tiriamųjų. Taip pat gali padėti multivitaminų kompleksai, ypač specialiai tam pritaikyti, kofermento Q 10 preparatai, omega 3 riebalų rūgštys.
11. Ieškokite pagalbos sveikatos įstaigose – ne viską galite savo labui padaryti patys namuose, kartais reikalingi specialistų patarimai ir priežiūra. Naudinga nuvykti į sanatoriją. Ten bus atliktos specialiai nuovargiui mažinti skirtos procedūros. Kokios?
Tai gali būti audiovizualinė relaksacija, kurios metu jus veiks akustiniai ir optiniai stimulai. Procedūros metu gerėja savijauta, nuotaika, dėmesys, lėtėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja arterinis kraujospūdis.
Žiemos „apsnūdimas“ ir depresija sanatorijoje gali būti gydoma matoma šviesa. Šviesa yra vienas iš stipriausių išorinių stimulų, skatinančių tam tikrų hormonų ir medžiagų gamybą galvos smegenyse, kurios yra atsakingos už mūsų aktyvumą, gerą savijautą. Šviesa sumažina miego hormono melatonino kiekį, kurį išskiria smegenyse esanti kankorėžinė liauka ir padidina serotonino ir norepinefrino atsipalaidavimą smegenyse, nuo kurių priklauso gera savijauta ir nuotaika. Šviesos terapija padeda atgauti gyvybiškumą. Sanatorijose šios procedūros atliekamos specialiai tam paruoštose patalpose (izoliuota nuo triukšmo, patogūs krėslai, specialus apšvietimas). Jos metu leidžiami klasikinės, šiuolaikinės muzikos įrašai, jūros ošimo, upelio čiurlenimo, miško garsai.
Nervų sistemai atpalaiduoti, stresui, nerimui, depresijai, vienatvės jausmui, nuovargiui ir perdegimo sindromui gydyti skirta aromaterapinė sinergija (eterinių aliejų mišinys). Tokio mišinio aromatas skatina vidinę ramybę ir pasitikėjimą savimi, sukuria saugumo jausmą, pakylėja nuotaiką, nuskaidrina protą. Tai padeda „sustyguoti“ organizmą ir nervų sistemą, vėl atrasti natūralų, individualų gyvenimo tempą ir ritmą.
Natūralus žmogaus šilumos poreikis patenkinamas skiriant įvairias vonias, mankšta baseine ir kt. – ko konkrečiai reikia jums, nustatys sanatorijose dirbantys specialistai.
Visas šias paslaugas ir dar daugiau, čia nepaminėtų, galima rasti Druskininkų „Eglės“ sanatorijoje.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811