Judėkite
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad greitas vaikščiojimas bent 20 min. per dieną labai pagerina mokymosi galimybes, dėmesio koncentraciją, abstraktųjį mąstymą ir net 57 proc. sumažina insulto riziką. Kiekvieni papildomai nueiti 2 km per savaitę sumažina pažinimo funkcijos sutrikimo tikimybę 13 proc. Fiziškai aktyvūs žmonės daug rečiau serga depresija ir greičiau nuo jos pasveiksta. Veikimo mechanizmas gana paprastas – fiziniai pratimai gerina smegenų aprūpinimą deguonimi, taip pat didina reikalingų hormonų ir smegenų tonusą palaikančių medžiagų išsiskyrimą.
Vartokite omega 3 riebalų rūgštis
Valgykite žuvį, gerkite žuvų taukus, vartokite linų sėmenų aliejų ar specialius papildus. Omega 3 riebalų rūgštys reikšmingai gerina ir apsaugo smegenų funkcijas (visų pirma gebėjimą pasisavinti ir perdirbti informaciją) įvairaus amžiaus žmonėms, pradedant nuo naujagimių.
Taisyklingai maitinkitės
Venkite greitai pasisavinamų angliavandenių (ypač saldumynų), jie gali žaloti smegenų ląsteles. Keiskite juos lėtai pasisavinamais (avižų, grikių ir kitų grūdų košėmis, vaisiais, „sveika“, daug skaidulų turinčia duona). Naudokite pakankamai baltymų, niekada nepersivalgykite, gerkite žaliąją arbatą, valgykite gausiai vitaminingą maistą.
Mokykitės atsipalaiduoti
Ideali smegenų būklė maksimaliam protiniam pajėgumui yra atsipalaidavimas nuo nereikalingo „informacinio triukšmo“ ir dėmesio sutelkimas tikslingai protinei veiklai vienu metu. Yra daugybė įvairių atpalaiduojamųjų metodų, kai kurių iš jų tenka mokytis mėnesiais, tačiau pastebimą efektą galima gauti labai paprastomis priemonėmis.
Gerai išsimiegokite. Įrodyta, kad nepakankamas miegas, ypač jeigu tai nuolat kartojasi, – vienas iš svarbiausių geros atminties ir intelektualinės veiklos „priešų“.
Atpalaiduokite veido ir kūno raumenis. Taip jūs labai sumažinsite nervinių impulsų, varginančių smegenis, laviną. Pradėkite stebėti savo kvėpavimą. Įsijauskite į kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Sutelkite dėmesį į ritmingus išorės veiksnius, pavyzdžiui, laikrodžio tiksėjimą. Prisiminkite savo būseną tuo metu, kai jautėtės labai ramūs ir atsipalaidavę. Atkartokite kiek galima tuo metu buvusią savo kūno padėtį ir veido išraišką. Siūlomi pratimai padės labai greitai (treniruojantis net per minutę ar greičiau) atpalaiduoti smegenis nuo nereikalingos įtampos ir paruošti jas tikslingai veiklai.
Mokykitės susikoncentruoti
Būkite atidesni. Stenkitės „fiksuoti“ aplink jus esančias detales, pastebėkite jų ypatumus. Mokykitės sukoncentruoti dėmesį į savo kūną (raumenų būklę, kvėpavimą, judesius, savijautą). Toks „nukreipiantis“ dėmesio koncentravimas labai padeda nesutrikti patekus į stresinę situaciją ir, truputėlį palaukus, priimti teisingesnius sprendimus, negu reaguojant vien tik automatiškai. Mokykitės koncentruotis (pavyzdžiui, skaityti knygą) neįprastoje ar trikdančioje aplinkoje. Lavinkite savo dėmesio koncentracijos gebėjimus, stengdamiesi pastebėti kuo smulkesnes kokios nors daikto ar reiškinio detales, į kurias įprastai nekreipiate dėmesio. Pabandykite rašyti gražiu, kaligrafiniu raštu, taip mokysitės ne tik pastebėti, bet ir „kurti“ svarbias smulkias detales.
„Mankštinkite“ smegenis paprastomis priemonėmis
Smegenys pakankamai elastingos ir plastiškos. Net žuvus tam tikrai jų daliai, dažnai gretimos sritys perima „žuvusiųjų“ funkcijas, ką mes neretai matome po traumų ar insultų. Įrodyta, kad kuo didesni intelektualiniai ar psichomotoriniai žmogaus sugebėjimai, tuo lėčiau jie nyksta senstant ar sergant net ir sunkiomis ligomis.
Taigi: stenkitės kuo dažniau vietoje užrašų naudoti savo atmintį, skaitydami tekstą jį mintyse konspektuokite; vizualizuokite (įsivaizduokite ką skaitote vaizdiniais); spręskite kryžiažodžius; žaiskite lavinančius kompiuterinius žaidimus; stenkitės įsiminti vardus pavardes ir telefonų numerius; mokykitės užsienio kalbų ar bent atskirų žodžių (tai labai veiksminga praktinė priemonė net vyresniame amžiuje); mokykitės mintinai, pavyzdžiui, eilėraščius; venkite pasyvaus TV žiūrėjimo (tai bukina). Keliaukite, nes buvimas skirtingose vietose ir aplinkose labai lavina smegenis ir didina jų adaptyvumą. Nesustabarėkite, didinkite adaptyvumą: valgymui, rašymui, braižymui naudokite kitą nei įpratę ranką, taip lavinsite savo psichomotorines funkcijas; vykdami į darbą ar kitas vietas stenkitės vykti vis kitu naudokite kuo daugiau įvairių maršrutų, apsipirkinėkite skirtingose parduotuvėse.
Norint smegenis lavinti visapusiškai, reikia dirbti su visomis svarbiausiomis jų funkcijomis ir tobulinti įvairius savo gebėjimus naudojant kuo daugiau „įrankių“, iš kurių labai svarbūs yra mūsų pojūčiai. Lavinkite juos: regą (naudodami kuo daugiau detalių nupieškite matytą žmogų ar daiktą, stenkitės kuo geriau „pajusti“ matomas spalvas ir formas), uoslę ir skonį (valgydami stenkitės užuosti ir pajusti skonį iš kuo daugiau ingredientų, vis praturtinkite savo gyvenimą naujais kvapais ir skoniais), klausą (bandykite pažinti kuo daugiau žmonių, automobilių ar reiškinių iš jų skleidžiamų garsų, įsiminkite kitas juos charakterizuojančias detales), lietimą (užsimerkę vien tik lytėdami atpažinkite daiktus ir juos naudokite – bandykite užsimerkę rengtis, valgyti, gerti, mylėtis, net rašyti).
a) erdvinius gebėjimus (stenkitės kuo tiksliau „iš akies“ įvertinti daiktų dydžius, apimtis; nusibraižykite anksčiau matytų erdvių ar patalpų planus ir pabandykite tą patį planą nupiešti dar kelis kartus vėliau);
b) gebėjimus struktūruoti (dėliokite dėliones, kuo glausčiau sukonspektuokite perskaitytą tekstą, paėmę ilgesnį sakinį iš bet kokio teksto bandykite iš jo žodžių sudaryti kitą sakinį);
c) loginius įgūdžius (vietoje surašyto norimų pirkinių sąrašo pabandykite mintyse sudėlioti juos į kokią nors loginę seką, pavyzdžiui, kaip maisto patiekalus šventiniam stalui arba pagal pirmą raidę, lentynas parduotuvėje ir pan.; stenkitės pastebėti ar atrasti dėsningumus savo aplinkoje ar elgesyje; žaiskite loginius žaidimus (pavyzdžiui, kortomis, šachmatais ir t.t.);
d) verbalinius (žodinius) sugebėjimus (naudokite anagramas, t.y. raidžių ar skiemenų žodyje pakeitimus, norėdami gauti kitą žodį); trumpai žodžiu apibendrinkite perskaitytus tekstus ar matytus filmus; gražinkite ir įvairinkite savo vartojamą kalbą, praturtinkite ją naujais, literatūriniais žodžiais);
e) atmintį (stenkitės prisiminti skaičius, žodžius, telefonų numerius, pavardes, prekių pavadinimus ir kainas, vis pasitikrinkite, pagal prasmę nesusijusių perskaitytų ar išgirstų žodžių galite atsiminti ir kaip tas įsiminimas mažėja laikui bėgant);
f) vizualizacinius gebėjimus (bandykite kuo aiškiau tai įsivaizduodami „mintyse“ rengtis, valgyti, praustis ir net mankštintis);
g) gebėjimą naudoti kelias funkcijas vienu metu (vienu metu sukaupę visą dėmesį klausykite muzikos ir skaitykite, skaitykite ir uostykite gėlę, girdėkite muziką ir skaičiuokite mintyse);
h) gebėjimą naudoti asociacijas (priskirkite dalykams, kuriuos norite atsiminti, skirtingus vaizdus, kvapus ar garsus, pabandykite jais „pamąstyti“);
i) kūrybiškumą (stenkitės net į žinomus daiktus ar reiškinius pažiūrėti „kitaip“; ieškokite kuo daugiau nestandartinių problemų sprendimų; leiskite sau pasijausti „vaikais“; pasielgti žaismingai, netradiciškai; užduokite „kvailus“ ir „nepatogius“ klausimus, ypač sau).
Darykite psichomotorinius (lavinančius judesių valdymą) pratimus. Lavinkite vairavimo įgūdžius; lankykite šokius ar šokite namuose; kuo dažniau ir kuo ilgiau pastovėkite ant vienos kojos; pamėtykite kamuoliuką iš vienos rankos į kitą; atsikėlę ryte išsitempkite ir pajudinkite atskirai visus rankų ir kojų pirštus, tai labai stimuliuoja ir „prabudina“ smegenis.
Čia aprašyta tik maža dalis galimybių lavinti savo protinę veiklą bei gebėjimus ir išsaugoti ją, o kartu ir protinį darbingumą visą gyvenimą. Pasinaudokite jomis, ir jūsų gyvenimas pradės keistis geresne kryptimi. Greičiausiai pajusite ir betarpišką naujų „atradimų“ džiaugsmą, ir mėgausitės tolimesniais savo pastangų (arba „žaidimų“) rezultatais.
Kitame „Sveiko žmogaus“ numeryje rašysime apie tai, kokius profilaktinius tyrimus ir kada reikia daryti, norint išvengti sveikatos sutrikimų ar net ankstyvos mirties.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę