„Žmogus – tai genetinės informacijos, kurią jis gauna iš tėvų, ir aplinkos sąveikos rezultatas“,– sako gydytoja genetikė Birutė Tumienė. Pasak medikės, visi mes esame skirtingi, nes genetinės informacijos variantų yra be galo daug, ir niekas, išskyrus identiškus dvynius, nesame genetiškai visiškai vienodi. „Vis dėlto ir identiški dvyniai nebūna visiškai vienodi (juk bent jau tėvai ir artimieji juos paprastai atskiria) – tai rodo aplinkos įtaką. Aplinka (ką mes valgome, kur mes gyvename, kokiomis ligomis sergame ir kaip mes esame auklėjami, o, kitaip sakant, – visi mūsų gyvenimo įvykiai) kiekvienu atveju taip pat yra bent šiek tiek skirtinga“,– sako B. Tumienė. Taigi, ką paveldime su genais? Atsakymas šiuo atveju negali būti visiškai tikslus dėl tos priežasties, kad dar toli gražu ne viskas yra žinoma. „Genetikos mokslas didžiąja dalimi koncentruojasi ties tokiomis taikomosiomis kryptimis, kurios gali duoti naudą žmonijai, kaip kad medicina ar augalininkystė. Todėl aišku, kad tokie dalykai, kaip nosies ilgumo priklausomybė nuo paveldėtų genų nėra išsamiai tyrinėjami, nes galbūt ir nėra tokie svarbūs“,– šypsosi medikė. Tačiau, be jokios abejonės, tetulės, aptariančios vaiką ir sakančios, kad jis „iš akies luptas tėvas“, „jo tokia pat ilga nosis“ ar „jis tokio pat ūmaus būdo“ ir apibendrinančios kad tai „genai“, yra visiškai teisios – iš tiesų ir išvaizdos, ir charakterio ypatybės yra paveldimos ir perduodamos palikuonims.
„Genetinė informacija yra kiekvienos mūsų organizmo ląstelių branduolyje (jei jos jį turi), informacija užkoduota dezoksiribonukleo rūgšties (DNR) grandinėse iš pažiūros visai nesudėtinga keturių raidžių, kuriomis žymimos cheminės medžiagos, sistema, t.y. šią grandinės seką galėtume užrašyti ....ATCGTTGCAAAATGC.... ir t.t. Visa ši DNR seka sudaro vadinamąjį žmogaus genomą, t.y. genetinės informacijos visumą“, – pasakoja B. Tumienė. Apskaičiuota, kad žmogaus genomą sudaro maždaug 3 milijardai tokių „raidžių“. Tam tikros šių DNR grandinių atkarpos vadinamos genais (žmogus jų turi apie 30 tūkstančių.), o tai ir yra svarbiausi paveldimumo vienetai, nulemiantys vienokį ar kitokį žmogaus požymį. „Įdomu tai, kad mitochondrijas su jose esančia DNR mes gauname tik iš savo motinų, vadinasi, didesnę genetinės informacijos dalį mes gauname iš motinų, o ne iš tėvų“,– sako genetikė. Tai kaip gi perduodama genetinė informacija iš kartos į kartą? „Vis dėl to, nors kai kuriais atvejais požymio buvimas arba nebuvimas iš tiesų priklauso tik nuo vieno geno, daugeliu atvejų viskas vyksta kur kas sudėtingiau: genai ir jų produktai sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka, todėl kai kuriais atvejais net ir tiksliai žinodami geno seką, negalėsime pasakyti, kaip jis pasireikš“, – perspėja B. Tumienė.
„Nors, kaip jau minėta, didžioji genetinės informacijos dalis yra dvejopa, t.y. turime tų pačių genų kopijas iš mamos ir iš tėvo, tai jokiu būdu nereiškia, kad visus mūsų požymius galima suskirstyti: šį gavau iš mamos, o šį – iš tėvo“,– sako gydytoja – genetikė B. Tumienė. Pasak jos, gamta pasirūpino, kad mes būtume skirtingi. Tą skirtingumą užtikrina tai, kad iš esmės vaikas gali gauti pačius įvairiausius savo keturių senelių (nes tėvai vaikams taip pat perduoda po vieną iš savų genų kopijų) genų derinių. Vis dėlto turbūt nerastume tokių žmonių, kurie būtų visiškai (nei išvaizda, nei asmeninėmis savybėmis) nepanašūs į savo tėvus. „Kita vertus, jei gydytojui genetikui asmuo iš tiesų atrodo labai nepanašus į kitus šeimos narius, jis iš tiesų pabando paieškoti genetinių priežasčių – pakitimo kokiame nors gene, nulemiančio tam tikrą vadinamąjį genetinį sindromą. Tas ypač pasakytina apie žmones, kuriems, be išskirtinių išvaizdos savybių, yra ir ligos požymių, pvz., širdies ydų ar pan.“,– sako B. Tumienė.
Tačiau juk taip norisi sužinoti, kas sėdi sau ramiai pilve ir kokius geriausius bruožus jis paveldės … Gal todėl dažnai ne viena mama atsakymo ieško liaudies išminty. „Šie spėjimai visuomet tikslūs bent jau 50 proc., nes lytis juk būna arba vyriška, arba moteriška“,– juokiasi genetikė. – Tačiau tiksliai pasakyti, į ką jis bus panašus, galima tik taip: didelė tikimybė, kad vaikas turės tėvo bruožų, taip pat didelė tikimybė, kad jis turės motinos bruožų, ir šiek tiek mažesnė, bet taip pat nemaža tikimybė, kad jis bus panašus į savo brolius, seseris, senelius ir kitus kraujo giminaičius. Vis dėlto visais atvejais žmogus bus kitoks nei maždaug 5 milijardai kitų Žemės gyventojų, nes visi mes esame skirtingi“.
Jei genetikai negali pasakyti, į ką bus panašus mažylis, kam gi jie reikalingi? „Kiekvienas iš mūsų arba mūsų vaikai gali sirgti genetinėmis ligomis, kurios nėra tokios retos, kaip kad įprasta manyti“,– perspėja B. Tumienė. Šiuo metu aprašyta apie 500–600 genetinių ligų, ir kiekvieną savaitę atsiranda vis naujų. Nors šios ligos retos (pavyzdžiui, pasitaiko vienam iš 100 000 gimusiųjų, vadinasi, Lietuvoje, kurioje šiuo metu gimsta maždaug 30 tūkst. naujagimių per metus, tokia liga sergantysis gimtų maždaug kas trejus metus), bendras genetinėmis ligomis sergančių pacientų skaičius gali siekti iki 5–6 iš 100. „Šios ligos yra labai įvairios, gali pažeisti bet kokį organą. Todėl tiksliai apibrėžti, kokie pacientai turėtų kreiptis į gydytoją genetiką, labai sunku“,– sako medikė. – Dažniausiai kreipiasi pacientai (ir vaikai, ir suaugę), sergantys sunkiomis ligomis ir ilgai varstę gydytojų kabinetų duris, kol kuriam nors iš specialistų „kyla mintis“ nusiųsti sergantįjį pas genetiką. Tačiau pagelbėti genetikas gali ne visais atvejais, net ir tuomet, kai genetinės ligos tikimybė yra labai didelė – tiesiog ne viskas dar žmonijai yra žinoma, ne visos ligos atskleistos“. Vis dėlto yra ligų, kurias galima išgydyti dar tuomet, kai mažylis plaukioja pilve, arba jam gimus – svarbiausia tai padaryti laiku, tuomet visi galėsime džiaugtis mažyliais, panašiais ir į mamą, ir į tėtį, tačiau gerokai gražesniais ir protingesniais…
· įtarus, kad asmuo serga paveldima liga;
· vieno iš sutuoktinių šeimoje yra sergančiųjų genetine liga, ir šeima norėtų sužinoti ligos perdavimo riziką palikuonims;
· sutuoktiniai yra giminės (Lietuvoje retai);
· nėščiosioms, esant padidėjusiai vaisiaus anomalijų ir kai kurių genetinių ligų (dėl vyresnio amžiaus, nėštumo metu vartotų vaistų ar kitokių nepalankių veiksnių poveikio ir kt.) rizikai ir t. t.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt