){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Adrenalinas ir noradrenalinas (giminingas hormonas kiek skirtingos molekulinės struktūros) – tai hormonai, kurių vaidmuo žmogaus organizme yra labai svarbus. Be šių vienas kitą papildančių hormonų organizmas paprasčiausiai negalėtų normaliai funkcionuoti ir palaikyti įvairių svarbių gyvybinių funkcijų.
Tiek adrenalinas, tiek ir noradrenalinas yra sekretuojami, t.y. gaminami antinksčiuose – liaukutėse, esančiose virš inkstų. Būtent čia yra didžiausia šių hormonų koncentracija. Vis dėlto mažesni jų kiekiai sutinkami beveik visuose organuose, pvz., centrinėje nervų sistemoje, nervų sinapsėse, blužnyje ir t.t.
Kaip jau minėta, adrenalino reikšmė organizme yra įvairialypė, tačiau visų pirma jis – streso hormonas, išsiskiriantis organizmui patyrus bet kokį stresą. Apie tai ir kalbėsime šiame straipsnyje.
Tad kodėl stresas? Streso metu organizmui iškyla būtinybė mobilizuotis, atrasti naujų jėgų – tai reiškia, kad turi padidėti raumenų tonusas, sparčiau plakti širdis ir paduoti daugiau kraujo į organus. Taip pat plaučiai turi teikti daugiau deguonies į organizmą, kepenys – išskirti daugiau gliukozės, reikalingos raumenų mitybai – taip jie geriau reaguoja situacijoje.
Šalia to, intensyviai pradeda veikti prakaito liaukos, išsiplečia vyzdžiai. Taip net, atrodytų, ramios būsenos žmogus išsiduoda, kad nervinasi, jaudinasi.
Visi išvardinti požymiai – žmogaus prisitaikymo sudėtingoje, pavojingoje situacijoje reakcijos, vykstančios tiek ląstelių, tiek ir organų bei sistemų lygmenimis. Mobilizavęsi organai turi daug daugiau jėgos, reikalingos stresinėje situacijoje, – pvz., įvykus nelaimei ar, paprasčiau, – per vairavimo egzaminą.
Kad ir kaip norėtųsi, streso išvengti neįmanoma – jį patiriame kiekvieną dieną. Net ir veiksmuose, kuriems neteikiame jokios reikšmės, organizmas yra streso būklės. Štai ryte, keičiant kūno padėtį (kai keliamės iš lovos), įsijungia centrinė nervų ir kitos sistemos, išskiriančios adrenaliną ir noradrenaliną. Jie reikalingi, kad organizmas prisitaikytų prie pasikeitusios situacijos. Atrodo, anoks čia pokytis, tačiau, jei kraujagyslės atsistojus funkcionuotų taip pat kaip ir gulint, žmogus paprasčiausiai pargriūtų. Taigi adrenalinas siunčia impulsus kraujagyslėms, kad reikia kraujo ir deguonies į galvą.
Kaip jau turbūt paaiškėjo, nereikia šokti parašiutu, kad sulauktum didesnės adrenalino dozės – štai užtenka šalčio, ir kūnas patiria stresą – šiurpsta. Rytinė kelionė autobusu į darbą taip pat gali tapti dideliu išbandymu – kartais sunku išvengti įtampos, ginčų, streso dėl spūsties ar blogo kvapo. Visais šiais atvejais antinksčių liaukutės veikia intensyviai ir išskiria adrenaliną.
Vis dėlto kodėl kai kuriems žmonėms neužtenka šios kasdieninės veiklos ir jie siekia didesnių, labiau įtemptų pojūčių?
Kaip jau minėta, adrenalinas veikia ir centrinėje nervų sistemoje, kadangi streso suvokimas vyksta pro smegenis. Jos, akimis matydamos įvairius veiksnius, vykstančius aplinkoje, suvokia jų prasmę, grėsmę ar pavojų. Atėjus šiam suvokimui – įspėjimui apie stresinę situaciją, perduodamas signalas į antinksčius, kur visos jų dalys – ir ne tik išskiriančios adrenaliną – pradeda išskirti hormonus, padedančius pasiruošti tai situacijai. Šio proceso metu žmogus ir jaučia tam tikrus specifinius pojūčius. Tie, kuriems tie pojūčiai malonūs, viliojantys, praėjus stresinei situacijai nori vėl ir vėl prie jos sugrįžti ir taip patirti tuos jausmus iš naujo. Įvairios ekstremalios sporto šakos yra geriausias pavyzdys – kad ir kiek streso sukelia šuoliai parašiutu ar nardymas giliuose vandenyse, kartoti norisi vėl ir vėl. Adrenalino kiekio padidėjimas yra tarsi atsakas į stresinį veiksmą.
Vis dėlto tikrai ne visais atvejais žmonės užsiima pavojinga veikla tik todėl, kad siekia gauti kuo daugiau šio hormono. Tam tikra kategorija žmonių yra azartiški dėl savo jaunatviškumo, patirties stokos, noro pasirodyti aplinkiniams. Norimą rezultatą jie pasiekia nugalėdami dirbtinai sukuriamas kliūtis (pvz., beprotiškas lėkimas automobiliu pavojingame kelyje). Deja, kartais šių kliūčių įveikti nepavyksta, ir „adrenalino fanatikams“ tenka ilgai ir skausmingai gydyti pasekmes.
Šalia sąmoningai sukurtų pavojų ir jų pasekmių, per didelis adrenalino kiekis gali būti pavojingas ir savaime. Jei, pvz., ilgą laiką tęsiasi nuolatinis lėtinis stresas, jis gali nualinti organizmą, antinksčius ir taip turėti neigiamų pasekmių visų organų normaliam funkcionavimui.
Taip pat yra ir ligų, kurių metu antinksčiai nuolatos išskiria didelius kiekius adrenalino ir noradrenalino. Taip visą laiką yra riziką kelianti situacija: be priežasties šokinėja kraujo spaudimas, kai kuriais atvejais nutinka ir didesnių problemų – plyšta kraujagyslės, ištinka insultas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę