){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Tačiau gal patys žmonės greitina tą gyvenimą?[/klausimas]
Taip, tačiau tai daro ir technologijos, juk dabar – informacijos amžius.
Sėdėdamas prie kompiuterio internete randu tai, ko reikėdavo ieškoti bibliotekoje, anksčiau reikėdavo siųsti faksą – dabar yra elektroninis paštas, norint paskambinti, reikėjo eiti prie telefono, dabar mobilusis telefonas yra šalia. Visas gyvenimas šiuo metu yra nukreiptas komfortui: automobilis, buitinė technika, elektroninė namo priežiūra ir t.t. O tai žmogui neįprasta – evoliucijos metu žmogus dirbdavo, judėdavo – šiuo metu jis nebejuda ir dėl to atsiranda didelių bėdų.
[klausimas]Esate labai aktyvus, mėgstate organizuoti, kodėl pasirinkote tokį atsakingą gydytojo darbą?[/klausimas]
Nė vienas darbas nėra lengvas, jei jį dirbi sąžiningai. Ar piloto, laivo kapitono darbai neatsakingi? Tik gydytoją visi kaltina už tai, ko mokslas dar nepasiekė, – jei kažkas nutinka, miršta pacientas – atsako gydytojas. Arba kartais rezultato pasiekti neleidžia sąlygos, pvz., gydytojai, dirbantys Vokietijoje ar Airijoje, tikrai turi geresnes sąlygas nei mes, tačiau esu optimistas ir galiu pasakyti, kad sąlygos tikrai gerėja. Galiu palyginti su tuo, kaip buvo, kai atėjau dirbti: neturėjome vienkartinių švirkštų, nebuvo priemonių, medikamentų, antibiotikų, trūko personalo – o dabar turime visko.
Na, o specialybę rinkdamasis galvojau – norėjau ir statybininku, ir policininku būti, jau mokykloje traukė tokie dalykai – dalyvaudavau šiuose būreliuose. O apie gydytojo profesiją rimtai pradėjau galvoti ir paskatintas mokytojo: parašiau tikrai gerą rašinėlį apie tai, koks būsiu gydytojas, mokytojui labai patiko, pradėjo mane skatinti, taip ir pradėjau rimčiau galvot.
[klausimas]Ar nesigailite?[/klausimas]
Tikrai nesigailiu. Kardiologai gali būti ramūs, kad jiems darbo visada užteks ir bedarbystė niekada negrės (juokiasi). Nors apskritai mediko darbas yra išskirtinis – jis nesibaigia vakare uždarius duris, vakarais ir savaitgaliais tau skambina draugai, pažįstami, buvę ir esami ligoniai, klausinėja patarimų.
[klausimas]Rūpinatės sveiko gyvenimo būdo propagavimu. Kas jus skatina?[/klausimas]
Esu Lietuvos širdies asociacijos prezidentas (ji įkurta prieš 10 metų, buvau jos kūrimo iniciatyvinėje grupėje) – mane įpareigoja jos iškelti uždaviniai. Asociacija yra sukurta ne tik gydytojams tobulinti, moksliniam darbui įvertinti, bet ir sveikam gyvenimo būdui propaguoti, prevencijai, jos priemonėms į visuomenę įdiegti, skatinti. Labai svarbu informuoti visuomenę, skatinti ją judėti.
Taip pat įpareigoja mano kardiologo darbas, tai, kad esu gydytojas, – visuomenė į mus žiūri. Aš esu prieš tai, kai „vieną darau, kitą sakau“, esu už moralę. Žmogus turi tikėti tuo, ką daro – jei gydytojas pats storas, rūko, vartoja alkoholį, nejuda – tai nemoralu. Kiekvieną dieną kalbu ligoniams apie rūkymo žalą, kaip atrodytų, jei pats rūkyčiau?
[klausimas]Ar darbas širdies asociacijoje jums tik darbas, ar ir laisvalaikis?[/klausimas]
Mano darbas širdies asociacijoje yra visuomeninis, neapmokamas – tai yra laisvalaikio valandos. Šiaip malonu, kad žmonės ateina, dalyvauja, tačiau vien to neužtenka – reikia ir sąjungininkų, o jų, pradėjus dirbti, visada atsiranda.
Kai organizavome paskutinę Pasaulinę širdies dieną, buvau nustebintas, kad žygeiviai, kiekvieną sekmadienį keliaujantys po Vilnių ir jo apylinkes pėsčiomis, joje dalyvavo, išleido lipduką tai dienai ir viską darė savanoriškai. Turime ir kitų bendraminčių – Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Vilniaus miesto biurą, „Sveiką žmogų“, tačiau tai yra pati mažiausia dalis – turi atsirasti vyriausybinė politika.
Turi būti bendra, visa apimanti sveikatinimo ir prevencijos programa, pradedant nuo kiekvienos savivaldybės, baigiant ministerijomis ir Seimu. Deja, jos šiuo metu trūksta, nors aš tikiuosi, kad ji atsiras.
[klausimas]O ar noriai organizuojamose akcijose, renginiuose dalyvauja paprasti žmonės? [/klausimas]
Taip, tikrai jaučiasi susidomėjimas, o svarbiausia tai, kad ateina jaunimas. Kaip jaunimas gali nelaužyti suolų, nerūkyti, nevartoti narkotikų, jei mes jiems nieko nesiūlome? Jaunimas pats dar nemoka pasidaryti, reikia pasiūlyti. Bus užimtumas – išvengsime daug įvairių bėdų – nusikalstamumo, narkomanijos.
Deja, nors visuomenė turtingėja, tačiau kiek dar yra šeimų, negalinčių nueiti į sporto klubą? Valstybė turėtų rūpintis sporto aikštelių (krepšinio, futbolo, tinklinio), dviračių takų, kur mokėti reikėtų tik simboliškai, atidarymu. Mokyklose turi būti sveikatinimo politika.
[klausimas]Bet ar tai realu?[/klausimas]
Tai atrodo utopija, tačiau kas renka savivaldybes, vyriausybę? Juk jie yra ta pati masė. Vienas praeityje garsus politikas neseniai man pasakė: „Norėdamas tapti fizinio lavinimo mokytoju, turi 4 metus mokytis Kūno kultūros akademijoje, o jei nori valdyti valstybę – tereikia įstoti į partiją“. Mes turime išsirinkti žmones, turinčius savo viziją, reikia žiūrėti, ką jie yra padarę sveikatinimo srityje savo savivaldybėje, regione, o ne tik tikėti populistiškomis kalbomis. Juk ar nieko nepadaręs žmogus yra tinkamas?
[klausimas]O jūs nenorite būti tuo žmogumi?[/klausimas]
Mano misija yra būti gydytoju. Tačiau organizacinio darbo nesikratau, nors tai atima laisvalaikį, kažkas nukenčia.
[klausimas]Ar jūsų šeima dalyvauja organizuojamuose renginiuose?[/klausimas]
Kiek įmanoma, dalyvauja. Ir mano sūnus, ketvirto kurso studentas, medikas, pats organizuoja akcijas prieš rūkymą. Džiaugiuosi, kad jis, niekieno neverčiamas, pasirinko mediko profesiją.
Mano šeima didelė – turiu tris vaikus. Vieną sau, kitą mamai, o trečią – tėvynei. Vienas pasirinko ekonomisto specialybę, kitas – mediko. Bus jau trečia karta – senelis iš mamos pusės buvo gydytojas.
[klausimas]Kas gi yra tas sveikas žmogus? Koks galutinis sveikatos programų ir prevencijų tikslas?[/klausimas]
Nėra sveikų žmonių, yra mažai ištirti (juokiasi). Kuo daugiau tiri, tuo daugiau randi. Nieko naujo nesugalvosi: sveikame kūne – sveika siela. Sveikas žmogus – tai žmogus, rodantis gyvenimo džiaugsmą, sveikas žmogus yra ir kūrybingas žmogus.
Fizinė kultūra, mokėjimas atsipalaiduoti, suderinti pomėgius, laisvalaikį, sportas, gera perskaityta knyga ar pažiūrėtas filmas – visa tai atsipalaidavimas.
Labai svarbu visada turėti „stop“ mygtuką, kurį nuspaudę, galėtume atsipalaiduoti.
[klausimas]Tačiau dabar labai madinga iš gyvenimo imti tik malonumus – vakarėliai, alkoholis ir t.t.[/klausimas]
Bet už tą malonumą reikės sumokėti du kartus, gal ir daugiau. Rūkymas nepraeis be pėdsako, alkoholis, nemiegotos naktys – taip pat. Aš manau, kad visada gali pasirinkti daug malonesnių ir mažiau sveikatą žalojančių dalykų.
Dar galiu pasakyti vieną labai teisingą posakį: darbas yra gyvenimo druska, kuri apsaugo nuo gedimo ir suteikia skonio. Be darbo niekas niekada negyvena. Jeigu neįdėsi darbo, nieko nepadarysi, nieko nepasieksi.
Geru pavyzdžiu, kaip sulaukti garbingo amžiaus sveikam, galima laikyti Lietuvos Respublikos Prezidentą – kiek jis įdėjo pastangų savo sveikatos labui ir kokiu krūviu jis dirba.
[klausimas]Tačiau daugelis skundžiasi tuo, kad nėra laiko, o gal ir noro.[/klausimas]
Žmogus yra tokia būtybė, kuri nenori niekur dėti pastangų, siekia komforto. Tačiau, dirbant įtemptą psichinį darbą, nėra kito atsipalaidavimo kaip tik judėjimas – tuomet nebelieka nuovargio. Svarbu susiformuoti tradiciją, ir tada nebebus sunku. Savaitgalius reikia praleisti aktyviai, o štai televizorius tik suryja daugybę laiko ir nieko neduoda – praleidęs prie jo dvi valandas, nežinai, ką gavai. Todėl gyvenime reikia atsirinkti tai, kas tau ką nors duoda, yra reikalinga, ir, kuo daugiau užsiėmęs žmogus, tuo labiau reikia rinktis.
Džiaugiuosi, kad formuojame Kardiologų gildiją. Vyksta vasaros stovyklos, socialinės programos, kurių metu gydytojai apvažiavo dalį Lietuvos, jos istorines vietas – Ventės Ragą, Palūšę, Druskininkus, Dubingius, Platelius. Vištytyje vyksta vasaros stovyklos. Ir kiek jų metu tarp gydytojų atrandama talentų – kardiologai skaito poeziją, groja, šoka, tapo – taip žmonės atsipalaiduoja, tai ir yra gyvenimo džiaugsmas. Jei žmogus nesidžiaugia gyvenimu, ką jis gali sukurti? Jeigu nerandi laiko sau, nerandi laiko paskaityti knygą ar su draugu susitikti – vadinasi, blogai suplanuoji laiką, nes jo visada yra.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę