Nieko nedaryti – nusikaltimas

Blogas prognozes ne tik pavejame, bet ir gerokai viršijame

Diabeto paplitimas įgyja vis didesnį pagreitį. Visas pasaulis susidūrė su šios ligos pandemija, kuri susijusi su populiacijos senėjimu, netinkamos mitybos įpročiais, mažu fiziniu aktyvumu ir nutukimu. „Tarptautinės diabeto federacijos (TDF) duomenimis, šiuo metu pasaulyje diabetu serga daugiau kaip 300 mln. žmonių. Ir, jeigu nesiimsime jokių priemonių, 2030 m. šis skaičius išaugs iki 500 mln. Anksčiau buvo prognozuojama, kad 2010 m. diabetu sirgs 285 mln. žmonių, o 2030 m. jų skaičius išaugs iki 430 mln. Taigi matome, kad diabeto plitimas ne tik nesustabdytas, bet ir smarkiai viršija pačias blogiausias prognozes", - nerimą keliančius skaičius vardija Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sergančiųjų 2 tipo diabetu skaičius sparčiai auga. Šių metų pradžioje mūsų šalyje buvo užregistruota daugiau kaip 76 tūkst. sergančiųjų diabetu, t. y. apie 2 proc. gyventojų. Tačiau epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad Lietuvoje 2 tipo diabetu serga kur kas daugiau - apie 5 proc. 35-65 m. amžiaus gyventojų, ir tai yra dvigubai daugiau nei prieš 20 m. Todėl, anot pašnekovės, tiek Pasaulinės diabeto dienos paminėjimas, tiek kiti diabetui skirti renginiai, turi tikslą kuo daugiau informuoti visuomenę apie ligos grėsmę, komplikacijas, o svarbiausia - apie šios ligos prevenciją.

Du trečdaliai nežino, kad serga

Diabetas - lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti komplikacijas, kurios daro žalą tiek sergantiesiems, tiek valstybei. V.Augustinienės teigimu, apie diabetą reikia kalbėti nuolat, nes ligi šiol daugiau nei pusė sergančiųjų diabetu nė nenutuokia, kad serga šia liga. Taigi viena opiausių problemų - ankstyvas ligos išaiškinimas. Šiandien diabetas Lietuvoje diagnozuojamas tik kiek daugiau nei trečdaliui visų sergančiųjų, du trečdaliai nežino, kad serga, ir todėl nesigydo. Kuo gresia ligos negydymas?

Dažniausiai žmonės apie tai, kad serga diabetu, sužino jau ištikus komplikacijoms - kai greitoji medicinos pagalba išveža insulto ar infarkto ištiktą žmogų. „Iš tikrųjų pusei žmonių, kuriems diagnozuojamas 2 tipo diabetas, kartu nustatoma ir ligos komplikacijų, o tai reiškia, kad diabetu jau sergama mažiausiai penkerius, o gal ir dešimt metų", - sako V.Augustinienė.

{banner-24}

Žinokime diabeto požymius

Ne medikai, o patys žmonės pirmiausia turėtų rūpintis savo sveikata. Juk diabeto komplikacijos - pačios grėsmingiausios. Tai širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, infarktas, kojų gangrenos, jų amputacija, apakimas. Dėl diabeto komplikacijų gali išsivystyti inkstų nepakankamumas, dėl ko gali prireikti inkstų dializės, o vėliau ir inkstų transplantacijos. Užtat labai svarbu, kad diabetas būtų diagnozuojamas kuo anksčiau, todėl ir žmonės turėtų žinoti pirmuosius jo simptomus.

Kokie jie? Tai besaikis troškulys, padidėjęs šlapinimosi dažnis, ypač naktį, odos niežėjimas, išsausėjimas, bėrimas, žaizdų negijimas, pablogėjęs regėjimas (mirguliavimai akyse), nuolatinis nuovargis, mieguistumas. Apsilankyti pas gydytoją vertėtų ir visiems vyresniems kaip 40-ies metų žmonėms, kurių šeimoje yra sirgusių diabetu, taip pat tiems, kurie turi antsvorio, kurių kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija kraujyje yra padidėjusi. Taip pat didesnę riziką susirgti diabetu turi moterys, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, t.y. diabetas nėštumo metu. Šiems didesnės rizikos susirgti diabetu žmonėms turėtų būti atliktas gliukozės kiekio kraujyje nustatymo tyrimas.

„Diabetu susirgau prieš 26 m. Tais laikais problema buvo susirasti informaciją apie ligą. Dabar informacijos tikrai yra, tačiau žmonės vis tiek labai mažai žino apie diabetą", - mano V.Augustinienė.

Dėmesys diabeto kontrolei ir profilaktikai

Šiais metais Pasaulinė diabeto diena minima jau dvidešimtą kartą. Beje, kiekvienais metais gvildenama skirtinga šios dienos tema. Tiesa, jau trečius metus iš eilės visas pasaulis raginamas atkreipti dėmesį į diabeto kontrolės mokymą ir profilaktiką. Juk ne vien vaistai lemia diabeto valdymą. Ne veltui sakoma, kad diabetas - tai gyvenimo būdas, tad reikia mokytis gyventi sergant diabetu. Norint pasiekti gerų rezultatų, reikia suderinti daugelį veiksnių: mitybą, fizinį aktyvumą, vaistų vartojimą, ligonių mokymą ir savikontrolę.

„Noriu pasidžiaugti, kad pagaliau tiek mūsų asociacijos, tiek medikų dėka nuo šių metų liepos 1-osios įteisinta slaugytojo diabetologo ir kojų priežiūros specialisto paslauga, kuri apmokama iš PSDF biudžeto lėšų. Tad tikimasi, kad nuo šiol pacientų mokymas pasieks kitą lygį, ir tai padės geriau ligą valdyti", - sako V.Augustinienė.

Spręstinų klausimų yra

Lietuvoje yra visų naujausių vaistų cukriniam diabetui gydyti. „Tiesa, sugrupavus etinius ir generinius vaistus ir nustačius bazinę kainą pagal pigiausią preparatą, išaugo kai kurių vaistų priemokos. Yra ir kitų apribojimų, dėl kurių gydytojai negali pradėti anksčiau skirti naujausių vaistų, kurių vartojimas atitolintų insulino terapiją. Ir tai suprantama, nes naujausi, pažangiausi vaistai yra brangesni. Neišspręstas ir diagnostinių juostelių kompensavimo klausimas: kol kas jų per mažai gauna sergantieji 2 tipo diabetu (besigydantys insulinu nemokamai gauna 300 diagnostinių juostelių per metus, besigydantieji tabletėmis - 150). Taip pat problema - kad vaikams, sulaukusiems 18 m., diagnostinių juostelių kompensavimas mažėja perpus - iki 900 per metus. Asociacijos tikslas - kad vaikystėje susirgusiems diabetu ir po 18 m. kompensuojamų juostelių skaičius išliktų toks pat. Juk 18-os metų riba neturėtų reikšti, kad ligą galima kontroliuoti blogiau", - įsitikinusi LDA prezidentė.

Nuo 2008 m. patvirtinta gydymo insulino pompa kompensavimo tvarka vaikams, nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims, pagal kurią kompensuojamos (300 Lt mėnesiui) vienkartinės pompų dalys. „Mūsų tikslas - kad šių keičiamų pompų dalių kompensavimas būtų pratęstas ir sulaukus 19-os metų", - sako V.Augustinienė.

Reikalingos nacionalinės programos

Jungtinių tautų rezoliucijos kovos su diabeto pandemija darbotvarkė kviečia visas tautas kurti nacionalines diabeto profilaktikos, kontrolės ir gydymo programas. Kol kas tokios programos Lietuvoje nėra. Anot V.Augustinienės, Nacionalinė diabeto programa turėtų apimti daugelį institucijų ir ministerijų (ne tik SAM, bet ir Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo, Susisiekimo ministerijas ir t.t.). Kiekviena šių institucijų turėtų parengti veiksmų planą, kaip spręsti diabeto profilaktikos ir gydymo klausimus. Skatinant fizinį aktyvumą, turėtų būti įrengti dviračių takai, parengtos vaikų, šeimų švietimo programos, ant maisto pakuočių turėtų atsirasti užrašai, parodantys, kiek 100 g produkto yra angliavandenių, baltymų, riebalų, cukraus, druskos ir t.t. Juk ne tik sergantysis turi reguliuoti mitybą ir skaičiuoti kalorijas, bet ir kiekvienas sveikas žmogus neturėtų valgyti daugiau negu organizmui reikia pasisavinti.

Kol kas nežinoma 1 tipo diabeto profilaktika: aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami. Užtat 2 tipo diabeto galima išvengti laikantis sveikos gyvensenos principų - tinkamai maitinantis ir pakankamai mankštinantis.

2 tipo diabetas anksčiau buvo laikomas tik suaugusiųjų liga. Šiandien jis gąsdinančiu greičiu plinta: suserga vis daugiau vaikų ir paauglių. Numatoma, kad vaikų, sergančių 2 tipo diabetu, per artimiausius 15 m. gali padaugėti apie 50 proc.

„Diabetas jaunėja - tai dar viena pastarųjų metų problema. Ir Lietuvoje daugėja vaikų, kuriems nustatomas 2 tipo diabetas. Todėl sveikos gyvensenos turi būti mokoma nuo darželio, šeimoje, mokykloje. Nieko nedaryti yra nusikaltimas", - įsitikinusi pašnekovė.

Pasaulinė diabeto diena minima kasmet lapkričio 14-ąją. Tai - Frederiko Bantingo, kuris kartu su Charlesu Bestu atrado insuliną, gimimo diena.

Lietuvos diabeto asociacijos (LDA) būstinė:

Gedimino pr. 28/2, 404 kabinetas, LT-01104 Vilnius.

Telefonas (8 5) 262 0783, faksas (8 5) 261 0639.

El. paštas: info@dia.lt

Interneto svetainės adresas: www.dia.lt