){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasak gyd. O. Jurkauskienės, nepaisant modernių gydymo galimybių, cukrinio diabeto kontrolė išlieka nepakankama. Didele dalimi prie to prisideda žinių trūkumas. Viena didžiausių lietuvių problemų ta, kad jie nesidomi cukriniu diabetu ir laiku nesuvokia, kas tai per liga. Blogiausia tai, kad pusė visų sergančiųjų cukriniu diabetu net nenutuokia apie ligą.
Pasaulyje kas 10 sekundžių nuo diabeto miršta žmogus, kas 10 sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai, kas 30 sekundžių dėl diabeto komplikacijų amputuojama koja.
Cukrinis diabetas nustatomas išsivysčius pirmosioms komplikacijoms, kai pažeidžiamas regėjimas, kraujagyslės ir nervų sistema. Tik efektyvus gydymas ir optimali kraujo gliukozės koncentracijos kontrolė gali padėti sumažinti cukrinio diabeto komplikacijų dažnį.
Pasak gyd. O. Jurkauskienės, „ne visi žmonės gerai supranta ligos mechanizmą ir gliukozės koncentracijos kontrolės svarbą“. Pasak jos, pirmojo (būdingesnis jauniems) ar antrojo (būdingas vyresniems pacientams) tipo cukrinis diabetas išsivysto, kada organizmas nepakankamai gamina insulino. Jei kraujyje šio hormono pritrūksta, tuomet po valgio į kraują patekusi pagrindinė visų ląstelių energetinė medžiaga gliukozė negali patekti į ląsteles. Ląstelės pradeda badauti ir išsiskiria kenksmingi produktai. Siekiant kompensuoti kasos pagaminto insulino trūkumą, naudojami dirbtiniai.
Pasak gyd. O. Jurkauskienės, sergantieji turi išmokti naudotis gliukozę matuojančiais prietaisais, švirkštais, teisingai išmatuoti glikemiją. Jie turi patys kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, žinoti kaip elgtis, jei gliukozės kiekis kraujyje labai padidėja, bei hipoglikemijos atvejais, t. y. kai gliukozės kiekis nukrenta žemiau nei 3,5 mmol/l. „Kiekvienam pacientui būtina sugebėti įvertinti gliukozės rodiklius, kad galėtų juos pats pakoreguoti. Žinias ir įgūdžius būtina reguliariai atnaujinti keičiant gydymo schemas ar vaistus“, – sako gyd. O. Jurkauskienė.
Vienbalsiai pripažįstama, kad viena svarbiausių kovos su cukriniu diabetu grandžių – kraujo gliukozės koncentracijos matavimas. Gliukozės koncentraciją reguliariai turėtų tikrinti ne tik žmonės, vartojantys insuliną, bet ir tie, kurie vartoja vaistus, mažinančius gliukozės koncentraciją.
Visada būtina tikrinti glikemiją prieš numatomą didelį fizinį krūvį, jo metu ir praėjus keletui valandų po jo, nes didesnis nei įprastas fizinis krūvis gali smarkiai sumažinti glikemiją, t. y. sukelti hipoglikeminę būseną ir tada būtina pavalgyti papildomai, o, jei pacientui taikoma insulino terapija, – ir pavalgyti, ir sumažinti kitą insulino dozę.
Susirgus (pvz., peršalus ar esant kitai infekcijai) būtina dažniau matuoti glikemiją ir ją pakoreguoti. Šiuo atveju gliukozės koncentracija kraujyje labai didėja, todėl gali atsirasti ir ketonų šlapime. Nors sergantysis dažniausiai karščiuodamas mažiau valgo, tačiau negalima nutraukti geriamųjų vaistų nuo diabeto vartojimą, o gydomiems insulinu būtinos papildomos nedidelės greitai ar trumpai veikiančio insulino dozės. Tokios taktikos reikia laikytis ir kitais atvejais, jei gliukozės kiekis labai padidėja –16 mmol/ ir daugiau.
Jei sumažinti glikemijos nepavyksta, atsiranda didelis silpnumas, pykinimas ar vėmimas, gausus šlapinimasis, mieguistumas, galimi ir skausmai pilvo plote – būtina skubi medikų pagalba, nes gali išsivystyti diabetinė koma.
„Dažniausia pacientų klaida – glikemijos matavimas tik ryte, nevalgius, o vien tokie glikemijos rodikliai neatskleidžia tikrosios padėties“, – sako gyd. O. Jurkauskienė. Visada būtina atkreipti dėmesį į tai, ar nepasibaigęs diagnostinių juostelių terminas.
Nemažiau svarbu pasirinkti tinkamą gliukozės koncentracijos matavimo prietaisą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia klaidų matuojant glikemiją, o vėliau ir leidžiantis insuliną padaroma, kada pasirenkamas rankiniu būdu koduojamas glikemijos matavimo aparatas. Tokiais atvejais 2 vv klaidingą insulino dozę pasirenka apie 50 proc. žmonių, 3 vv – net 23 proc. žmonių. Insulino dozavimo klaidų praktiškai nebūna, kada pasirenkamas automatiškai koduojamas glikemijos matuoklis.
Pasak gyd. O. Jurkauskienės, labai svarbu matuoti glikemiją po valgio ir, jei reikia, atitinkamai ją koreguoti. Esant sukoreguotai glikemijai po valgio, mažėja stambiųjų kraujagyslių komplikacijų dažnis ir galima išvengti širdies bei kraujagyslių ligų progresavimo ar bent jį sulėtinti. Pasak medikės, jau seniai nustatyta, jog net 75 proc. ligonių, sergančių diabetu, miršta nuo širdies bei kraujagyslių ligų komplikacijų. Be to, hiperglikemija po valgio didina ir retinopatijos (akies tinklainės pažeidimo) riziką.
Pasak gyd. O. Jurkauskienės, glikemija po valgio tiriama praėjus dviem valandoms nuo valgio pradžios. Optimali glikemijos kontrolės strategija – koreguoti tiek glikemiją nevalgius, tiek po valgio. Žinodamas glikemijos rodiklius per visą parą, gydytojas gali geriau pakoreguoti vaistus ir jų dozes. Tai ypač aktualu, kai pacientas gydomas insulinu. Atsižvelgdamas į glikemijos rezultatus, pacientas pats turi sugebėti padidinti ar sumažinti insulino dozę. Kraujo gliukozės koncentracija turėtų svyruoti tarp 3–6 mmol/l. Jei koncentracija mažesnė, didėja hipoglikeminės komos grėsmė. Dažniausiai hipoglikemija ištinka apie 2–4 val. nakties, tačiau lieka nepastebėta. Ši būklė pavojinga tuo, kad iš jos gali išsivystyti hipoglikeminė koma, kai žmogus praranda sąmonę, prasideda traukuliai, o, nesuteikus būtinosios pagalbos, ištinka mirtis. Tokios būklės išsivysto dėl insulino perdozavimo, padidėjusio jo poreikio, netinkamos dozės parinkimo ar susileidus insuliną nepavalgius. Dėl sumažėjusios gliukozės koncentracijos pacientas tampa išblyškęs, prakaituoja, jaučia silpnumą, dreba rankos, kojos. Tokiais atvejais reikėtų nedelsiant suvalgyti saldainį ar gliukozės tabletę.
Kita netikslios kraujo gliukozės koncentracijos nustatymo problema – hiperglikemijos. Dažnesnis bei gausesnis šlapinimasis, troškulys, skruostų raudonis ir lūpų sausumas yra pirmieji šios būklės požymiai. Hiperglikemija atsiranda per daug pavalgius ar susileidus per mažą insulino dozę.
Labai svarbu palaikyti tam tikrą gliukozės koncentraciją kraujyje ištisą parą, nes nuolat padidėjusi ji nepalankiai veikia visą organizmą ir sukelia grėsmingas komplikacijas:
· pažeidžiamos kraujagyslės, o tai dažna širdies infarkto, smegenų insulto, galūnių amputavimo priežastis;
· pažeidžiami nervai, vystosi neuropatija. Dėl to sutrinka pėdų jautrumas, atsiranda ilgai negyjanč· ių opų, sutrinka skrandžio, žarnyno, šlapimo pūslės, lyties organų bei prakaito liaukų veikla;
· pažeidžiamos akys (diabetinė retinopatija), susilpnėja regėjimas, sunkiais atvejais galimas visiškas apakimas;
· pažeidžiami inkstai (diabetinė nefropatija), trinka inkstų veikla, galimas visiškas inkstų nepakankamumas, kai reikia prijungti dirbtinį inksto aparatą ar persodinti inkstą;
· ryte nevalgius;
· prieš pietus, vakarienę ar dvi valandas po valgių ir einant miegoti, jei įtariama, kad gliukozės kiekis naktį labai krenta (jei naktį stipriai prakaituojama, vargina košmariški sapnai, ryte atsikėlus skauda galvą), tai rodo, kad vystosi hipoglikemija, arba, jei naktį gausiai šlapinamasi, sustiprėja troškulys, o tai rodo, kad labai padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje; tokiais atvejais būtina pamatuoti glikemiją 2–3 val. nakties ir gydymą pakoreguoti atsižvelgiant į nuo rodiklius.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
