Diabetas ir laikas

Kiekvieną sykį atsivertę laikraštį ar žurnalą, pirmiausia ieškome mus labiausiai dominančios informacijos. Vieniems tai gali būti menas ar muzika, kitiems – daržininkystė ar žvejyba. Tik į ligas retai gilinamės iš smalsumo, tikėdamiesi, kad sunki liga mus aplenks. Bet gyvenime būna daug nemalonių netikėtumų, kartais tai – ir visai nelaukta liga. Užplūsta įvairūs jausmai – nerimas, pyktis ar gėda, ligos baimė ar neigimas, derybos su savimi ir gydytoju, vėliau – susitaikymas su liga. Ir galbūt kaip tik tuomet atsiranda noras žinoti apie ją kuo daugiau.
 

Viena iš labiausiai paplitusių XXI amžiaus ligų visame pasaulyje yra cukrinis diabetas. 2 tipo diabetas plinta labai sparčiai, blogiausia, kad juo serga vis daugiau jaunų žmonių. Tad, norint išvengti vėlyvųjų komplikacijų (apakimo, miokardo infarkto, insulto, amputacijų), labai svarbi ankstyva diagnozė ir gera ligos kontrolė. Deja, diabeto simptomai gali ilgus metus likti nepastebimi. Net pusei pacientų, kurie jau serga diabetu, liga vis dar nediagnozuota.
Sergant diabetu svarbiausias yra žmogaus noras jaustis sveikam, po to pagal svarbą – gydytojas ir diabeto mokytojas, turintys daugiau profesionalių žinių, gera ligos kontrolė ir tinkami vaistai tinkamu laiku.
Tad ką daryti su liga – gal vis dėlto išmokti ją valdyti?
 

 

Kas yra diabeto kontrolė?


Nuo seno buvo įprasta, kad gliukozės kiekis tiriamas nevalgius ryte. Pasirodė, kad to nepakanka, nes žmogus „būklė po valgio“ būna ilgiau nei 14 val. per parą.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad glikemija po valgio didele dalimi ir lemia sunkiąsias komplikacijas, sukeliančios žmogaus invalidumą ir mirtį.
Sergantis diabetu žmogus gliukozės kiekį turėtų tikrinti nevalgęs ir 2 val. po valgio keletą kartų per dieną (po pusryčių, pietų ir vakarienės) bei eidamas miegoti vakare. Pageidautina, kad gliukozės kiekio svyravimai nevalgius būtų 4,4–6,7 mmol/l, o po valgio – iki 8,9 mmol/l. Gliukozės kiekio šlapime nustatymas šiuo metu yra nebeaktualus, nes neparodo diabeto kontrolės.
Dar vienas svarbus žymuo yra glikuoto hemoglobino kiekis. Šis tyrimas atliekamas 1–4 kartus per metus ir rodo, ar paskutinius 3 mėn. gydymas yra veiksmingas ir gali sumažinti komplikacijų tikimybę. Jei kontrolė gera, glikuoto hemoglobino kiekis turi būti mažesnis nei 6,5 proc.
Diabeto kontrolė yra būtina visiems, diabeto nekontroliavimas – tai tarsi važiavimas naktį be šviesų.
 

Gydymas insulinu – neišvengiamas diabeto gydymo etapas


Susirgus diabetu, pradžioje gali būti gydoma geriamaisiais vaistais nuo diabeto, tačiau po kelerių metų jie tampa neveiksmingi, blogėja žmogaus savijauta ir tenka pradėti gydyti insulinu.
Kokį insuliną pasirinkti, atėjus tam neišvengiamam laikui? Visame pasaulyje šiuo metu renkamasi tokį , kuris gerina visus tris parametrus – glikemiją nevalgius, glikemiją po valgio ir glikuotą hemoglobiną.
Žinoma, būtų idealu, jeigu skirtume greito veikimo analogo prieš kiekvieną valgį 3–4 kartus per dieną ir vidutinio ar ilgo veikimo insulino 1–2 kartus per dieną (jis palaiko bazinį insulino kiekį). Tačiau daugkartinės insulino injekcijos sunkina pacientų gyvenimą, todėl toks gydymo būdas, ypač sergantiesiems 2 tipo diabetu, dažnai yra nepriimtinas. Tokiu atveju kur kas patogiau insulino vartoti 2 kartus per dieną prieš valgį ar net po jo jums tinkamu metu. Tam sukurtas mišraus veikimo insulino analogas aspartas, kuris užtikrina gerą ilgalaikę diabeto kontrolę. Šiuo metu Lietuvoje jau yra puiki galimybė vartoti šį labai artimą fiziologijai ir patogiausiai vartojamą insuliną.
Jei laisvą poilsio minutę sklaidant spaudą akis staiga užkliuvo už straipsnelio apie diabetą, permeskite akimis – gal rasite ką nors įdomaus, jei ne – verskite kitą puslapį... Tik visada prisiminkite, kad bet kurios ligos profilaktika ar jos gydymas laiku ir tinkamomis priemonėmis atveria kelią į gerą savijautą.
Atvertę istorijos puslapius ir žvilgtelėję į žymių žmonių gyvenimus, pamatytume, kad daugeliui jų liga nebuvo priešas.
Paul Cézanne (1839–1906), vienas iš garsiausių XIX amžiaus prancūzų dailininkų, turėjęs didelę įtaką ir XX amžiaus menininkams, sirgo ilgus metus. Jį nuolat vargino silpnumas ir nuovargis, o gydymo priemonė tuomet buvo tik griežtas dietos laikymasis.
Garsusis genijus Thomas Edison (1847–1931), išradęs elektros lemputę, fonografiją ir judančių paveikslų projektorių, kad serga 2 tipo diabetu, sužinojo būdamas 73 metų, kai 1921m. buvo atrastas insulinas.
Garsus amerikiečių žurnalistas ir rašytojas Ernest Hemingway (1899–1961), kuris, kaip ir jo tėvas, sirgo diabetu, aktyviai kėlė į viešumą diabeto problemą. Iki šių dienų aktuali jo frazė „Diabetas – tai ne liga, o gyvenimo būdas“.
Džiazo legenda Ella Fitzgerald (1918–1996), išleidusi daugiau nei 200 albumų ir gavusi 13 Grammy apdovanojimų, paskutiniaisiais gyvenimo metais kentėjo dėl lėtinių diabeto komplikacijų; likus 3 metams iki mirties 1993 m. jai buvo amputuotos abi kojos.
Tai tik keletas žymių žmonių istorijų, kurios rodo, kad liga gali pasirinkti kiekvieną, tačiau, išmokus su ja elgtis ir tinkamai gydytis, ją galima nugalėti.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai

Mūsų draugai