){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Skydliaukė – nedidelė drugelio formos liauka, esanti kaklo priekinėje srityje, kuri gamina biologiškai veiklias medžiagas – hormonus ir, kaip visos endokrininės liaukos, išskiria juos tiesiai į kraują. Skydliaukė gamina hormonus tiroksiną (T4) ir trijodotirotiną (T3). Abu šie hormonai sintetinami iš aminorūgšties tirozino ir jodo, kurie reguliuoja organizme vykstančius procesus, todėl skydliaukė yra atsakinga už daugybę žmogaus organizmo funkcijų: ląstelių diferenciaciją, motinos vaisiaus vystymąsi, vaiko augimą, protinę veiklą, medžiagų apykaitos greitį, skatina deguonies suvartojimą audiniuose. Pagrindinis skydliaukės hormonų sintezę skatinantis veiksnys yra tirotropinis hormonas (TTH), gaminamas hipofizėje. Šis hormonas vadinamas skydliaukę stimuliuojančiu hormonu. Sumažėjus skydliaukės hormonų kiekiui kraujyje, padidėja TTH kiekis kraujo serume, kuris stimuliuoja skydliaukės hormonų sekreciją. Ir, atvirkščiai – jei skydliaukės hormonų kiekis padidėjęs, t. y. suaktyvėjusi skydliaukės veikla – TTH sekrecija hipofizėje sulėtėja, jo kiekis kraujyje sumažėja, t. y. suveikia grįžtamojo ryšio mechanizmas.
Už skydliaukės dar yra labai mažos prieskydinės liaukos, gaminančios paratireoidinį hormoną (PTH), kuris reguliuoja kalcio kiekį kraujyje. Normalus kalcio kiekis kraujyje būtinas normaliam kaulų tankiui, kraujo krešėjimui, širdies ritmui, audinių ir ląstelių funkcionavimui, taip pat bendrai gerai žmogaus savijautai.
Skydliaukės funkcijos sutrikimai paveikia visus organus ir sukelia daugybę įvairių simptomų. Jei skydliaukės hormonų kiekis kraujyje yra per mažas, vystosi hipotiroze. Jei skydliaukės veikla padidėjusi – hipertireoze.
· Padidėjęs jautrumas ir nervingumas.
· Širdies plakimas, tachikardija.
· Šilumos netoleravimas ir padidėjęs prakaitavimas.
· Rankų, o sunkesniais atvejais ir viso kūno tremoras.
· Svorio mažėjimas, nors apetitas dažniausiai geras.
· Padažnėjęs tuštinimasis.
· Nuovargis ir raumenų silpnumas.
· Skydliaukės padidėjimas, bet ne visuomet, tai priklauso nuo hipertireozės priežasties.
· Fizinio krūvio netoleravimas ir dusulys.
· Mąstymo sutrikimai.
· Nemiga.
· Galimi regėjimo sutrikimai: išverstakumas, dvejinimasis akyse, fotofobija.
· Menstruacijų sutrikimas.
Ar nėra hipertireozės, reikia tirti visus, ypač senyvo amžiaus žmones, jeigu pirmą kartą nustatomas prieširdžių virpėjimas, nežinoma svorio kritimo priežastis, atsiranda apatija, sutrinka mėnesinių ciklas.
· Nuovargis.
· Vidurių užkietėjimas.
· Svorio padidėjimas.
· Atminties sutrikimai.
· Sausa oda.
· Plaukų slinkimas.
· Šalčio netoleravimas.
· Dėmesio sukoncentravimo sutrikimas.
· Depresija.
· Prikimęs balsas.
· Sutrikusios menstruacijos ir nevaisingumas.
· Cholesterolio ir (ar ) trigliceridų kiekio padidėjimas kraujyje.
· Hipotermija.
· Reta širdies veikla.
Beveik trečdalis skydliaukės ligomis sergančių moterų kenčia dėl mėnesinių ciklo sutrikimų. Jei nėštumo metu hipotireozė nekoreguojama, nėštumas gali nutrūkti, galimi vaisiaus apsigimimai. Senyvo amžiaus žmonėms, ypač moterims, hipotireozė pasireiškia dvigubai dažniau negu jauniems žmonėms. Jauniems žmonėms pasireiškiantis bendras silpnumas, mieguistumas, nuovargis, apatija, atminties susilpnėjimas, intelekto sumažėjimas ir kiti simptomai dažnai priskiriami amžiaus pokyčiams. Skydliaukės hormonų trūkumas ankstyvoje vaikystėje nulemia protinio vystymosi ir augimo atsilikimą – kretinizmą.
Skydliaukės hormonai sintetinami iš aminorūgšties tirozino ir jodo. Jodo trūkumas yra viena iš dažniausių skydliaukės ligų priežasčių visame pasaulyje. Dažniausiai dėl jodo stokos išsivysto gūžys, nulemtas skydliaukės audinių hiperplazijos (padidėjimo) prisitaikant prie mažų jodo kiekių. Sunkiausia jodo trūkumo apraiška yra endeminis kretinizmas, pasireiškiantis protiniu atsilikimu ir (arba) sunkia hipotirozės forma arba neurologiniais požymiais, tokiais kaip kurčnebylystė ar eisenos sutrikimas. Maždaug 40 milijonų žmonių pasaulyje turi protinę negalią, nulemtą jodo trūkumo, o endeminiu kretinizmu serga per 10 milijonų žmonių.
Dažna skydliaukės patologijos priežastis – autoimuniniai procesai. Autoimuninį procesą rodo randami kraujyje antikūnai skydliaukės struktūroms. Esant autoimuniniam gūžiui, skydliaukės funkcija gali būti normali, gali pasireikšti hipertireozė (dažniausiai Greivso liga ), taip pat ir hipotireozė.
· Toksinis difuzinis gūžys (Grave’s liga).
· Toksinė adenoma.
· Toksinis mazginis gūžys.
· Skausmingas poūmis tiroiditas.
· Jodo pertekliaus, amiodorono ar kitų vaistų sukelta hipertireozė.
Grave’s liga yra viena dažniausių hipertireozės priežasčių. Ji sudaro iki 80 proc. visų tireotoksikozės atvejų ir dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 50 m. žmonėms, moterims dažniau nei vyrams. Šios ligos atveju kraujyje esantys imunoglobulinai stimuliuoja skydliaukę, sukeldami jos pačios padidėjimą ir padidina hormonų gamybą. Be aukščiau išvardintų tireotoksikozės simptomų, maždaug 50 proc. sergančiųjų Greivso liga nustatomas akių pažeidimas, vadinamoji oftalmopatija, kuri pasireiškia išverstakumu, ašarojimu, akių skausmu, dvejinimusi akyse ir kt. požymiais. Sergant Greivso liga dažniausia randami antikūnai skydliaukei.
Hipertireozės požymių būna ir sergant poūmiu tiroiditu, kuris pasireiškia skausmu priekinėje kaklo srityje, kuris gali plisti į ausį ar žandikaulio kampą. Ši patologija dažnai sukelia karščiavimą, silpnumą, galvos skausmą, ryškius kraujo tyrimų pokyčius (pagreitėjęs eritrocitų nusėdimas ir kt.).
Skydliaukės mazgai kartais tampa autonomiški ir palaipsniui sukelia tireotoksikozę (hipertireozę). Ši būklė dažnesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Antikūnų skydliaukės veiklai dažniausiai nerandama.
· Autoimuninė skydliaukės liga (Hašimoto tiroiditas )
· Po gydymo radioaktyviu jodu
· Po skydliaukės chirurginio gydymo
· Įgimta hipotireozė (kretinizmas )
· Jodo trūkumas
Autoimuninio tiroidito metu žmogaus organizme atsiranda antikūnų, kurie sukelia lėtinį skydliaukės uždegimą. Ilgainiui silpnėja skydliaukės veikla, todėl vystosi hipotireozė. Retais atvejais gali išsivystyti antrinė hipotireozė, sukelta pogumburio ar hipofizės patologijos, sutrikdančios TSH (skydliaukę kontroliuojančio hormono) sekreciją.
Skydliaukės hormonų (FT4 ir FT3) bei hormono TSH koncentracijos kraujyje ištyrimas suteikia daug informacijos, atspindi skydliaukės veiklą.
Antikūnų skydliaukės struktūroms ištyrimas.
Skydliaukės ultragarsinis tyrimas (echoskopija) puikiai tinka skydliaukės mazgams patvirtinti, rastų mazgų dydžiui, jų skaičiui įvertinti. Skydliaukės mazgai gali būti piktybiniai ir gerybiniai.
Punkcinė skydliaukės mazgų biopsija suteikia diagnostinės informacijos, t. y. padeda atskirti gerybinius, piktybinius mazgus, cistas.
Skydliaukės skenograma su techneciu padeda nustatyti šaltuosius mazgus (jie gali būti piktybiniai) ir karštuosius mazgus, kurie pasireiškia hipertireoze ir juos lengva gydyti radioaktyviuoju jodu.
Krūtinės ląstos rentgenograma. padeda nustatyti skydliaukės išplitimą už krūtinkaulio ir trachėjos spaudimą, susiaurėjimą.
Tirti skydliaukės hormonus būtina visoms nėščiosioms, taip pat atlikti tyrimus ir po gimdymo. Jei yra patologija, padidėja savaiminio persileidimo rizika, gali sutrikti vaisiaus nervų sistema, smegenų vystymasis, todėl kūdikis dažnai gimsta apsigimęs. Tirti skydliaukės hormonus rekomenduojama sergant širdies bei kraujagyslių ligomis, kai yra padidėjęs kraujo spaudimas, esant dideliam cholesterolio kiekiui. Moterims, sergančioms skydliaukės ligomis, prieš pastojant reikėtų pasitikrinti pas gydytoją endokrinologą. Visą nėštumo laikotarpį jas turėtų sekti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir endokrinologas.
Paprastai tireotoksikozė gydoma tirostatiniais vaistais. Gydymas trunka apie 12–18 mėnesių, tačiau apie 50 proc. atvejų liga recidyvuoja. Geriausių rezultatų pasiekiama Greivso ligos atveju, o, esant mazginei toksinei strumai (gūžiui), mažai tikėtina, kad tirostatikai leis pasiekti ilgalaikę tirotoksikozės remisiją. Be to, šie vaistai nestabdo mazgų augimo, todėl skydliaukės veiklos bei struktūros pokyčiai toksinio mazginio gūžio atveju dažnai gydomi radioaktyviuoju jodu. Pastarasis neskiriamas, kai yra kaklo ar krūtinės struktūrų suspaudimo požymių ar įtariami piktybiniai mazgai. Tada atliekama operacija. Dažniausiai šalinama visa skydliaukė, o po operacijos visą gyvenimą skiriama pakeičiamoji skydliaukės hormonų terapija.
Hipotireozė gydoma skydliaukės hormonu. Gydymas vertinamas matuojant TTH koncentraciją kraujo serume. Pagyvenusius žmones bei sergančiuosius širdies ligomis reikia gydyti labai atsargiai, nes šie vaistai padidina visų audinių, taip pat ir širdies miokardo infarkto riziką, deguonies poreikį. Jei pradedama gydyti pernelyg didelėmis dozėmis, tai gali sukelti kritinę širdies išemiją, širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
