){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Skydliaukės hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3) iš esmės yra dvi to paties hormono formos ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Vaikystėje skydliaukė itin svarbi ir proto raidai bei augimui. Trečiasis hormonas – kalcitoninas – reguliuoja kalcio apykaitą. Reguliuodami medžiagų apykaitą, T3 ir T4 veikia praktiškai visų organų funkciją ir apskritai savijautą. Todėl skydliaukė dažnai vadinama „grožio liauka“, „intelekto liauka“, taip pat sėkmingai ją galima pavadinti „sėkmingo darbo“, „gero miego“ ar „lengvo bendravimo“ liauka. Taigi kartais, kai jaučiatės pavargę, vysta grožis, verta ne ragauti visus papildus iš eilės, pirkti vis brangesnius kremus ir šampūnus ar eiti pas psichiatrą, o tiesiog surasti priežastį. Ir ją pašalinti.
Negydant hipertiroidizmo gali ištikti tirotoksinė krizė, be to, ji gali sukelti prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą, osteoporozę.
Negydant hipotirozės išsivysto struma. Hipotiroidizmas didina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, kartu ir koronarinės širdies ligos riziką, gali sukelti širdies nepakankamumą, komą.
Diagnozuojama paėmus kraujo ir nustačius tam tikrų hormonų kiekį. Jo kitimas priklauso nuo skydliaukės veiklos. Hipertiroidizmo ir hipotiroidizmo atvejais hormonų santykis pakinta skirtingai.
Kitas etapas – tikslinama ligos priežastis. Jei įtariama autoimuninė liga, tiriami antikūnai kraujyje. Atliekamas radioizotopinis skydliaukės skenavimas: duodama išgerti specialių jodo ar technecio izotopų, kurie kaupiasi skydliaukėje, ypač jos vietose, aktyviai gaminančiose hormonus. Nuotrauka parodo, ar visa skydliaukė, ar tik jos dalis gamina per daug hormono.
Kartais reikia ir daugiau sudėtingesnių tyrimų.
Hipertiroidizmas gydomas radioaktyviuoju jodu, antitiroidiniais vaistais, kartais – operacija. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos, amžiaus, ligos trukmės ir kt.
Išgertas radioaktyvusis jodas kaupiasi skydliaukėje ir sunaikina jos dalį. Neretai hipertiroidizmui pagydyti užtenka vienos dozės, tačiau gali išsivystyti hipotiroidizmas, ir tuomet teks visą gyvenimą vartoti skydliaukės hormonų.
Antitiroidiniai vaistai skydliaukės nenaikina, tačiau gerti reikia ne mažiau nei metus, baigus – galimi recidyvai.
Kartais skiriama pagalbinių vaistų, kad geriau pasijustumėte. β blokatoriai mažina dažną širdies plakimą, nervingumą, prakaitavimą, rankų drebėjimą. Jų gali visiškai užtekti, jei hipertiroidizmo priežastis laikina – tiroiditas. Graves’o ligos atveju skiriami akių lašai mažina akių sausumą, kortikosteroidai – skydliaukės patinimą, skausmą.
Hipotiroidizmo gydymas kur kas paprastesnis – visą gyvenimą tenka gerti skydliaukės hormonų. Gerai parinkus vaisto dozę, šalutinių poveikių praktiškai nėra.
„Natūralių“ skydliaukės hormonų geriau vengti, nes dažnai neaišku, kiek hormono ten yra. Tinkama hormono dozė labai svarbi, nes organizmui kenkia ir per mažas, ir per didelis skydliaukės hormonų kiekis kraujyje.
Po gydymo būtina reguliariai tikrinti hormonų kiekį kraują, norint įsitikinti, ar gydymas buvo efektyvus ir ar po gydymo radioaktyviuoju jodu neatsirado hipotiroidizmo.
Hipotiroidizmas – tai būklė, priešinga hipertiroidizmui, tačiau kenkianti toms pačioms sveikatos ir gyvenimo sferoms. Ligonis skundžiasi:
• silpnumu, greitu nuovargiu,
• susilpnėjusia atmintimi, mieguistumu, depresija, apatija, pasikeitusiu charakteriu, mažėjančiu darbo našumu,
• raumenų silpnumu, šalčio baime,
• vidurių užkietėjimu, kraujavimu iš dantenų, sumažėjusiu apetitu, bet augančia kūno mase,
• tuo, kad jaučiasi negražus: balsas storas; oda sausa, šalta, blyški, stora, pleiskanoja, plaukai sausi, lūžinėja, slenka; veidas pabrinkęs, atsiranda „gūžys“,
• mėnesinės tampa nereguliarios arba gausios, skausmingos, sunku pastoti,
• sumažėja lytinis potraukis.
Dažnas žmogus, varginamas šių simptomų, net neįtaria, kad serga.
Jei hipotiroidizmas pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje, atsilieka augimas, jei ankstyvoje vaikystėje, – ir proto raida.
Hipertiroidizmas, arba tirotoksikozė, – tai tokia būklė, kai skydliaukė į kraują išskiria per daug hormonų. Kurį laiką žmogus gali net neįtarti, kad serga.
Sergančiojo žmogaus požymiai:
• suirzęs arba pervargęs, bet užmiega blogai, dreba rankos, skauda galvą, kankina nerimas,
• vargina dažnas širdies plakimas,
• akys blizga, oda šilta ir prakaituota, kartais niežti, plaukai švelnūs ir lygūs, slenka,
• apetitas žvėriškas, bet svoris gali net mažėti, kartais pykina ar viduriuoja.
Kai hipertiroidizmas ypač sunkus, vargina dažnas kvėpavimas, išsekimas, raumenų nuovargis.
Moterims mėnesinės tampa nereguliarios arba išvis išnyksta, sunku pastoti, vyrams auga krūtys.
Ne visi išvardintieji simptomai būna kiekvienam sergančiajam. Jie priklauso nuo ligos trukmės, amžiaus. Vyresniems žmonėms daugelio simptomų nebūna, dažniausiai jie netenka svorio, sunkiai orientuojasi, apima depresija, todėl hipertiroidizmas klaidingai palaikomas Alzheimerio liga. Hipertiroidizmas gali pasireikšti ir kaip panikos priepuolis ar priminti potrauminio streso sindromą. Kita vertus, simptomų gali ir nebūti.
Skydliaukės ligomis dažniau serga moterys. Kai kurios ligos paveldimos. Svarbus gaunamo su vandeniu ir maistu jodo kiekis.
• Graves’o liga. Tai autoimuninė liga. Tai reiškia, kad paties organizmo imuninė sistema „puola“ skydliaukę. Dažnai prasideda po patirto streso. Graves’o ligai, be minėtų hipertiroidizmo simptomų, būdinga padidėjusi skydliaukė, „didelės akys“, dermopatija.
• Skydliaukės mazgai, išskiriantys daug hormonų („karšti“ mazgai).
• Tiroiditas – skydliaukės uždegimas, kuris pradžioje pasireiškia hiper-, o, išsekus skydliaukei, – hipotiroidizmo požymiais. Skydliaukė būna karšta ir skausminga, nors gana nereta liga – pogimdyminis tiroiditas – neskausmingas.
• Labai retai – gaunant per daug jodo su maistu ar papildais, dažniau – per didelių levotiroksino dozių vartojimas.
Hipotiroidizmą dažniausiai sukelia
• Hašimoto tiroiditas – autoimuninė liga, tik rezultatas – priešingas Graves’o ligai.
• Virusinis ar bakterinis skydliaukės uždegimas.
• Hipertiroidizmo gydymo (operacijos, gydymo radioaktyviuoju jodu) pasekmė.
• Kartais išsivysto nėštumo metu ar po jo.
• Įgimtas hipotiroidizmas. Laimei, dabar Lietuvoje kiekvienas naujagimis tiriamas, ar neserga šia liga, o, tinkamai gydant, vaikas užauga visiškai sveikas.
• Lietuvoje trūksta jodo. Jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Organizmas stengiasi prisitaikyti „augindamas“ skydliaukę, kad ir bado sąlygomis ji gamintų kuo daugiau hormonų. Todėl pirmiausia jodo trūkumas pasireiškia struma, „gūžiu“ bei ne itin ryškiais hipotiroidizmo simptomais. Vartoti joduotą druską, bent kartais valgyti jūros kopūstų visiems lietuviams tiesiog būtina. Ypač pavojingas jodo trūkumas nėščiosioms, vaikams. Tiesa, kai didelė, intensyviai dirbanti skydliaukė staiga gauna daug jodo, gali atsirasti hipertiroidizmo simptomų, todėl gerti gausiai jodo turinčių papildų ir gydytis be gydytojo priežiūros nepatartina.
Kaip kiekvienas iš mūsų galime padėti sau ir savo skydliaukei
• Susitaikykite su tuo, kad daugeliu atvejų gydant skydliaukę teks periodiškai lankytis pas gydytoją, o vaistų gerti kasdien tuo pačiu metu.
• Hipertiroidizmo gydymą labai palengvinsite, jei išmoksite atsikratyti streso, t.y. rasite laiko sau. Stresą mažina fizinis darbas, sportas, relaksuojamoji muzika, joga, autogeninė treniruotė, masažas ar tiesiog bendravimas su draugais.
• Venkite kavos ir kitų produktų, kuriuose yra daug kofeino, pvz., energinių gėrimų ar net žaliosios arbatos. Kofeinas gali pabloginti ir hipertiroidizmu, ir hipotiroidizmu sergančiųjų savijautą.
• Meskite rūkyti, jei rūkote.
• Sergant hipertiroidizmu sveika valgyti brokolių, ropių, kriaušių, o hipotiroidizmu – kokosų aliejaus ir, be abejo, jūros kopūstų.
• Nepamirškite vartoti joduotos druskos. Laikykite ją uždarytame inde, o produktus sūdykite tik baigdami kepti, virti, troškinti.
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiaukai buvau mokinė, kaskart po privalomos medicininės patikros mokykloje, gaudavau...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauIš skaitytojo laiško „Sveikam žmogui“: „Šiandien skydliaukė šalinama visiškai nesigilinant, ar tai būtina, o žmogus paliekamas likimo valiai. Savijauta dažnai ne pagerėja, o dar labiau pablogėja. Pacientas neperspėjamas, kad kartu jam gali būti pašalintos ir prieskydinės liaukos, ir tada nuo nuolatinio kalcio trūkumo žmogus tiesiog pradeda byrėti. Įdomu sužinoti, kiek per metus atliekama skydliaukės šalinamo operacijų ir kaip mes atrodome Europos bei pasaulio kontekste. O gal tai iš tikrųjų yra organas, kuris gali būti prilygintas apendicitui, protiniam dančiui ar kitam rudimentui, kurį lengva ranka galima pašalint.i“ ...
Skaityti daugiauSkydliaukė – pati didžiausia organizmo endokrininė liauka, esanti kaklo priekyje, sverianti iki 20 gramų ir atliekanti daug gyvybiškai svarbių organizmui funkcijų nuo žmogaus užsimezgimo iki jo mirties. Skydliaukės gaminami hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, turi įtakos širdies, smegenų, žarnyno, nervų, lytinės sistemų veiklai. Taigi, sutrikus skydliaukei, serga visas organizmas, ir jos veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai nevienodai....
Skaityti daugiauPrimiršusiems, kas yra metabolinis sindromas, priminsiu – tai atsparumo insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus, padidinančius širdies ir kraujagyslių ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką. Šiam sindromui būdinga visa tokie sutrikimai, kaip arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga, dislipidemija ir hiperlipidemija, taip pat abdominalinis (juosmeninės dalies) nutukimas ir hiperurikemija (šlapimo rūgšties koncentracijos kraujo plazmoje padidėjimas). Reiktų nepainioti su metaboliniu sindromu, apie kurį kalbama sporto klubuose. Šiame kontekste kalbama apie žmonės, kurie, laikydamiesi tam tikrų rekomendacijų, nesugeba koreguoti kūno masės taip, kaip tikėtasi....
Skaityti daugiauPasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauDoc. Žaneta Petrulionienė – viena iš nuolatinių TV3 laidos „Sveikas žmogus“ pašnekovių. Apsilankę pas ją, aptariame ne vieną temą. Kiekvieną kartą gydytoja pateikia naujos ir itin įdomios informacijos. Gydytoja Petrulionienė patinka žiūrovams, nes įtaigiai kalba, tačiau kartu ir paprastai bei suprantamai. Šįkart aiškinomės, kodėl medikai vis garsiau kalba apie metabolinį sindromą, kaip paprasčiausiais būdais galėtume padėti savo kraujagyslėms išlikti sveikoms....
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauPastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija. Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė....
Skaityti daugiauAustralijos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kuriems išsivystęs metabolinis sindromas, yra medžiagų apykaitos sutrikimų, labiau linkę sirgti ir depresija. Kita vertus, sergantieji psichikos ligomis priskiriami didesnei metabolinio sindromo išsivystymo rizikos grupei. Koks ryšys sieja metabolinį sindromą ir psichikos ligas? Kokia pagalba galima? Konsultuoja Vilniaus m. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Jolita Bužinskienė....
Skaityti daugiauMedikai sutartinai tvirtina: žmonės, kurių figūra primena obuolį, turėtų mesti svorį – net ir tie, kurie nelaiko savęs storais! Gydytojai perspėja apie naują epidemiją, kurią gali sukelti metabolinis sindromas. Tai ne atskira liga, o visas galimų ligų rizikos veiksnių kompleksas. Dėl metabolinio sindromo išsivystančios ligos yra lėtinės, pažeidžiančios kelis organus ir organizmo sistemas, todėl sunkiai gydomos. Tačiau, laiku atkreipus dėmesį, sveikatą galima išsaugoti....
Skaityti daugiauDidėjanti cukrinio diabeto (CD) pandemija gali suluošinti ir nusinešti į kapus nemažai darbingo amžiaus žmonių. Žinoma, kad 2 tipo CD atsirasti įtakos turi žmonių netinkamos mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, vakarietiškos gyvensenos plitimas, urbanizacija, galiausiai – nutukimas. Ką kiekvienas turėtų žinoti apie CD? Kokių yra naujienų, būtinų žinoti jau susirgus? Komentuoja SAM konsultantas endokrinologijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto ir Endokrinologijos klinikos prof. Antanas Norkus....
Skaityti daugiau
