Tinkamas gydymas stabdo diabeto progresavimą

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, 2 tipo cukriniu diabetu serga daug žmonių. Nemažai jų kurį laiką to nežino ir į gydytojus kreipiasi tik tada, kai, atsiradus komplikacijoms, smarkiai pablogėja savijauta, sumažėja darbingumas. Tačiau reikia žinoti, kad egzistuoja vadinamasis prediabetas - tam tikrų būklių, kurios gali lemti cukrinio diabeto klinikinių simptomų pasireiškimą, derinys. Jo esmė - rezistentiškumas (atsparumas) insulino poveikiui. Tai būsena, kai žmogaus kasa gamina pakankamai insulino, tačiau dėl receptorių jautrumo sutrikimo organizmo ląstelės jo negali panaudoti. Laiku diagnozavus šią būseną ir pradėjus tinkamai gydyti, galima pristabdyti ligos progresavimą ir nutolinti insulino vartojimo poreikį. Plačiau apie šią problemą pasakoja KMU Endokrinologijos instituto direktorius prof. Antanas Norkus.
 

Metabolinis sindromas - tai atsparumo insulino poveikiui, nulemto cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų, rizikos veiksnių grupė. Metaboliniam sindromui būdingas centrinio (obuolio) tipo nutukimas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, riebalų (lipidų) apykaitos sutrikimas, rezistentiškumas insulinui. Įrodyta, kad būtent jis paskatina visus organizmo “išderinimo mechanizmus”.
Laiku įtarus ir nustačius metabolinį sindromą, galima nemedikamentinėmis ir medikamentinėmis priemonėmis veiksmingai koreguoti žmogaus organizme atsiradusius medžiagų apykaitos pakitimus bei išvengti ar atitolinti grėsmingų komplikacijų - 2 tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų (miokardo infarkto, insulto ir kt.) - išsivystymą. Metabolinio sindromo požymių atsiranda dėl didėjančio organizmo nesugebėjimo panaudoti insulino.
Rezistentiškumas insulinui ir insulino išskyrimo sutrikimas nulemia 2 tipo cukrinį diabetą ar jo progresavimą.
Nustačius metabolinį sindromą, pirmiausia būtina keisti gyvenseną. Reguliarūs fiziniai pratimai patikimai šalina rezistentiškimo insulinui sindromą sunkinančius faktorius, organizmo ląstelės pradeda geriau reaguoti į insulino poveikį. Tai mažina lipidų apykaitos sutrikimus (mažėja cholesterolio ir trigliceridų kiekis, gerėja kiti riebalų apykaitos žymenys), mažėja padidėjęs arterinis kraujospūdis. Jei pavyksta sumažinti kūno svorį, jautrumas insulinui gali tapti normalus. Įrodyta, kad gyvenimo būdo koregavimas (taisyklinga mityba, fizinio aktyvumo padidinimas) iki 58 proc. atvejų gali atitolinti diabeto išsivystymą.
Pats cukrinis diabetas neišgydomas. Diabetu sergama visą gyvenimą, tačiau liga yra valdoma (kontroliuojama). Tada galima išvengti jo komplikacijų.
Diabetui gydyti yra kelios dešimtys vaistų. Yra ir rezistentiškumą insulinui veikiančių preparatų, kurių vartojant galima atitolinti insulino poreikį. Naujausi iš jų - tiazolidindionų grupės preparatai (pioglitazonas, rosiglitazonas). Džiugu, kad ir Lietuvoje tokių vaistų yra, ir jie valstybinės ligonių kasos kompensuojami.
Šie preparatai mažina ne tik rezistentiškumą insulinui, bet ir arterinį kraujospūdį, reguliuoja sutrikusią lipidų apykaitą. Tai geriamieji vaistai, kurių dozę turi parinkti gydytojas.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai