Kojų odos pažeidimai sergant diabetu

Sergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų.
 

Dažniausios odos pažeidimų priežastys


Viena iš dažniau pasitaikančių odos pažeidimų (diabetinės dermopatijos, eritrazmos, ksantinomų, odos pūlinių – karbunkulų, furunkulų) priežasčių yra blogai kontroliuojamas diabetas: ilgalaikė hiperglikemija, lipidų apykaitos sutrikimas. Žinoma, kad hiperglikemija sutrikdo leukocitų funkcijas – fagocitozę, intraląstelinį bakteriocidiškumą. Kita vertus, reikia žinoti, kad infekcija organizme didina glikemiją, todėl būtina koreguoti gydymą.
Kodėl vystosi kai kurie rečiau pasitaikantys odos pažeidimai (lipoidinė nekrobiozė, žiedinė granulioma, diabetinės pūslės), nėra visai aišku.
Eritrazma diabetu sergantiems vystosi dažniau, nes jos sukėlėjas geba skaidyti gliukozę.
Manoma, kad acantosis nigricans yra viena iš genetinės insulino rezistentiškumo, nutukimo predispozijos išraiškų.
Sausa oda, atrofiški raumenys taip pat tampa dėl dekompensuotos ligos, nes vyrauja kataboliniai procesai, dehidracija. Tokios būklės atveju blogiau gyja žaizdos.
Dėl kitų diabeto komplikacijų (autonominės, motorinės, sensorinės neuropatijos) taip pat gali atsirasti odos pažeidimų. Pavyzdžiui, viršutinės kūno dalies prakaitavimas ir kojų (ypač pėdų) sausumas (anhidrozė), odos įtrūkimų, sudarančių geras sąlygas infekcijai plisti, atsiranda dėl autonominės neuropatijos.
Periferinė neuropatija sutrikdo taktinius, temperatūros ir kitus pojūčius, ypač kojų srityje, todėl sergantiesiems diabetu pačių įvairiausių kojų odos pažeidimų – nudeginimų, nubrozdinimų, žaizdelių ar opų – dažniau gali atsirasti vien dėl to, kad ligoniai nejaučia, kai šildiklis ar kitas daiktas degina, kad į batą įkrito stiklo šukė ar akmenukas arba tiesiog spaudžia netinkama avalynė.
Dėl motorinės neuropatijos atsiranda skirtinga tiesiamųjų ir lenkiamųjų raumenų inervacija. Dėl to vystosi pėdų deformacijos, vaikštant formuojasi nauji pėdos spaudimo taškai, todėl ant pėdų dažnai atsiranda nuospaudų.
Šalta, atrofiška, pamėlusi kojų oda, išnykęs plaukuotumas gali būti nulemti kojų išemijos.
 

Sergant cukriniu diabetu gali atsirasti įvairių odos pažeidimų


Jauniems pacientams, ypač jei diabetas nekontroliuojamas, parausta skruostai, kakta, viršutiniai vokai, pasmakrė, nes išsiplečia kapiliarai. Tai vadinamasis rubeosis diabetica.
Gana dažnai diabetu sergantiems žmonėms ragėja oda, sustorėja kojų nagai, pasireiškia padų, dorsalinio pirštų paviršiaus hiperkeratozė (odos sustorėjimas). Dėl pėdos deformacijų sutrinka normali pėdos mechanika, atsiranda nuospaudų.
Kandidozė – dar viena dažnai sergantiesiems diabetu pasitaikanti odos infekcija. Besikartojantis vulvovaginitas kartais būna pirmas ar vienintelis 2 tipo cukrinio diabeto simptomas ligos pradžioje.
Diabetinė dermopatija – dažniausias odos pažeidimas sergant diabetu. Pažeidžiami priekiniai blauzdų paviršiai. Pažeidimas dažniau būna vyrams.
Diabetinė lipoidinė nekrobiozė būna 0,3–1,2 proc. diabetu sergančių pacientų. Pažeidimų dažniausiai atsiranda priekinėje blauzdos dalyje, medialinio kulkšnelio srityje. Daliai ligonių pažeidimai išopėja. Šių pokyčių retai pasitaiko nesergantiems diabetu. Jų dažniau būna jaunoms moterims.


Esant žiedinei granuliomai, pažeidimų dažniausiai pasitaiko ant plaštakų ar pėdų dorsalinio ar lateralinio krašto. Tai besimptomis savaime išnykstantis odos pažeidimas.
Acantosis nigricans – simetrinė pigmentacija, aksominės hiperkeratozės plotai pažastyse, kirkšnyse.
Diabetinės pūslės – staigus savaiminis simetrinis pūslių atsiradimas ant rankų ir kojų. Pūslės pripildytos skaidraus skysčio, bet paraudimo aplink nebūna, tačiau reikia siekti, kad neprisidėtų infekcija.
 

Geriausias būdas išvengti odos pakitimų ir gydyti jau atsiradusius – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu


Išvengti kai kurių odos pažeidimų leistų tam tikrų rizikos veiksnių (pavyzdžiui, rūkymo) vengimas, visavertė mityba, pakankamas vitaminų, mikroelementų kiekis, tinkami higienos įgūdžiai.
Būtina ligonį mokyti prižiūrėti kojas, odą, pabrėžiant, kad jas privalu plauti ir apžiūrėti kasdien ar net kelis kartus per dieną. Nuplovus reiktų nusausinti minkštu rankšluosčiu.
Jei dėl diabeto ar kitų priežasčių regėjimas nėra geras, būtina, kad tai atliktų ligonio artimieji.
Jei sergantysis diabetu dėl antsvorio, artrozinių sąnarių pakitimų ar kitų priežasčių negali pasilenkti ir apžiūrėti savo kojų, reiktų rekomenduoti jas apžiūrėti padėjus veidrodį po padu, esant pakankamam apšvietimui.
Reikia išmokyti ligonį prižiūrėti kojų nagus: kirpti tiesiai, ne per trumpai, o geriausiai – dildyti. Jei kojų oda sausa, reguliariai ją minkštinti losjonais, neutraliais kremais.
Geriausia, kad kojų odą prižiūrėtų chiropodistas. Sergančiojo cukriniu diabetu pėdų pakitimai yra labai specifiniai, todėl tokių asmenų negali prižiūrėti specialaus pasiruošimo neturintys pedikiūrininkai.
Esant pėdos deformacijoms, rekomenduojama rinktis tik ortopedinę, specialiai pagal pėdą pritaikytą avalynę, o prieš aunantis batus, įsitikinti ar juose nėra svetimkūnių. Taip būtų galima išvengti įvairių žaizdų, kurių gali atsirasti vien dėl to, kad sumažėjęs kojų jautrumas.
Nerekomenduojama vaikščioti basomis.
 

Odos pažeidimai gydomi individualiai


Tačiau visais atvejais siekiama geros diabeto kontrolės.
Diabetinei lipoidinei nekrobiozei gydyti vietiškai skiriama kortikosteroidų, kartais – aspirino.
Atsiradus kandidozės požymiams, skiriama preparatų nuo grybelio vietiškai ar sistemiškai.
Rubeosis diabetica, acantosis nigricans, žiedinės granuliomos, diabetinių pūslių, diabetinės dermopatijos specifinio gydymo nėra.
Eritrazma gydoma eritromicinu, skiriant vietiškai ar sistemiškai.
Esant įvairioms odos infekcijoms, naudojami įvairūs tvarsčiai, skiriama antibiotikų, atsižvelgtus į infekcijos išplitimą ir sukėlėją. Kartais prireikia chirurginės intervencijos.
Atsiradus bet kokiam odos ar minkštųjų audinių pažeidimui, žmonės, sergantys diabetu, turėtų nedelsdami kreiptis į šeimos gydytoją, gydytoją endokrinologą ar dermatologą, o neretai turėtų būti konsultuoti ortopedo, chirurgo ar kraujagyslių chirurgo, nes tik specialistų komanda gali geriausiai nustatyti, dėl kokių priežasčių atsirado pažeidimas ir kokia gydymo taktika geriausia.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai