Nekraukite ligų kraičio – gydykite metabolinį sindromą

Pasaulyje sparčiai daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD), didžiąją dalį sudaro 2 tipo CD. Šiems pacientams širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos 2–4 kartus dažniau nei CD nesergantiems asmenims. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja esant net nedideliems angliavandenių apykaitos sutrikimams. Metabolinis sindromas – tai rezistencijos insulinui sukeltų simptomų visuma, lemianti medžiagų apykaitos sutrikimus.
 

Kaip pasireiškia metabolinis sindromas?


Klinikinių požymių gausa ir įvairumas atspindi jo metu organizme vykstančius sudėtingus patologinius pokyčius.
Dažnai akcentuojama, kad nutukimas yra pagrindinis metabolinio sindromo žymuo. Tačiau pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas centriniam nutukimui (obuolio tipo, arba „pilviniam“ nutukimui). Tai yra svarbus metabolinės rizikos veiksnys, skatinantis sunkių ligų vystymąsi. Pertekliniai riebalai, besikaupiantys pilvo ertmėje, pakeičia įprastinę anatominę vidaus organų padėtį bei išskiria biologiškai veiklias medžiagas, neigiamai veikiančias įvairias organizmo funkcijas. Pilvinis nutukimas skatina angliavandenių apykaitos sutrikimus, cukrinio diabeto, aterosklerozės vystymąsi, didėja miokardo infarkto tikimybė.
Metabolinis sindromas – tai terminas, apibrėžiantis atsparumą insulinui, padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, dislipidemiją („blogojo“ cholesterolio kiekio padidėjimas, „gerojo“ cholesterolio koncentracijos sumažėjimas ir padidėjęs trigliceridų kiekis), arterinę hipertenziją, centrinio tipo nutukimą. Taip pat, esant šiai patologinei būklei, galimi krešumo sistemos pakitimai, mikroalbuminurija (šlapime gali būti nustatomas didesnis baltymo albumino kiekis), padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.
 

Statistika


Metabolinio sindromo dažnis populiacijoje svyruoja nuo 10 proc. iki 25 proc. Vyresniems pacientams diagnozuojamas dažniau (vyresniems nei 60 m. – apie 50 proc.). JAV metabolinis sindromas diagnozuojamas 24 proc. 20–70 metų asmenų ir, paskutiniais duomenimis, net 9,1 proc. 12–19 metų vaikų bei jaunuolių. Lietuvoje taip pat vis daugiau vaikų diagnozuojamas metabolinis sindromas. Atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad metabolinis sindromas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą net 10–20 metų.
 

Kas sukelia metabolinį sindromą?


Gausus valgymas, nejudrus gyvenimo būdas skatina nutukimo atsiradimą, būdingą visceralinių riebalų susikaupimą (riebalų kaupimasis apie vidaus organus), rezistenciją insulinui ir gliukozės koncentracijos kraujyje padidėjimą. Paciento būklę sunkinantys veiksniai yra vyresnis amžius, endokrininiai ir genetiniai veiksniai.


 

Ar galima išvengti metabolinio sindromo progresavimo?


Būtina gydymą kompleksiškai, keičiant gyvenimo būdą bei skiriant medikamentų, užtikrinančių optimalią glikemijos (glikemiją nevalgius ir glikemiją po valgio), AKS, lipidų ir krešumo sistemos kontrolę.
Gydant metabolinį sindromą svarbiausia − gyvenimo būdo pokyčiai. Tikslinga svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas (mažiausiai 30 min. 3–5 kartus per savaitę), angliavandenius bei riebalus ribojanti dieta. Gyvenimo būdo pakeitimas, esant ankstyvoms sindromo vystymosi stadijoms, gali atidėti rizikos progresavimą ir medikamentinio gydymo poreikį.
Metabolinis sindromas labai padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirtingumo priežastimi išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, kadangi dėl urbanizacijos poveikio kinta gyvenimo būdas ir mitybos įpročiai. Daugelio ligų galima išvengti pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą ir ugdant valią. Tad ne tik skaitykime apie sveiko gyvenimo būdą, bet jau šiandien pietums valgykime sveiką, subalansuotą maistą, o vakarą prie televizoriaus iškeiskime į pasivaikščiojimą gryname ore. Pradėkime nuo savęs!
 

Klausia skaitytojas


Atsako Kauno medicinos universiteto klinikų Endokrinologijos klinikos vadovas prof. habil.dr. Gintautas Kazanavičus

Jei man yra visi požymiai (hipertenzija, hiperglikemija ir dislipidemija), išskyrus antsvorį, ar tai irgi metabolinis sindromas?
Metabolinis sindromas gali būti diagnozuotas net ir be antsvorio. Tai yra rizikos veiksnys, tačiau nesant hiperglikemijos, arterinės hipertenzijos, dislipidemijos, metabolinio sindromo diagnozuoti negalime. Žmogus gali būti normalaus svorio, tačiau nereikėtų pamiršti pamatuoti juosmens apimtį. Net ir lieknam pacientui gali būti diagnozuotas centrinio tipo nutukimas.
Kodėl man, kurio svoris mažesnis nei vidutinis, atsirado tie sutrikimai? Juk visur akcentuojama ir antsvoris, kaip „privalomas“ palydovas.
Minėtieji pakitimai gali atsirasti neatsižvelgiant į svorį. Svoris nėra pagrindinis veiksnys. Tai yra vienas iš rizikos veiksnių. Taip pat yra svarbus paveldimumas, nejudrus gyvenimo būdas, gausi angliavandenių dieta.
Ar tokiu atveju lygiai taip pat gresia visi tie patys sveikatos sutrikimai, kaip ir turintiems antsvorio?
Esant šiems pakitimams, gresia tokie patys sveikatos sutrikimai, kaip ir turintiems antsvorio.
Ar nenukris svoris per daug, dėl minėtų sutrikimų laikantis gydytojo mitybos rekomendacijų? Ar organizmas neišseks?
Išsekimo nebus, nes mitybos rekomendacijos remiasi sveika ir subalansuota mityba.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai