Dėl jūsų bėdų gali būti kalta... skydliaukė

Skydliaukės hormonai tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3) iš esmės yra dvi to paties hormono formos ir reguliuoja medžiagų apykaitą. Vaikystėje skydliaukė itin svarbi ir proto raidai bei augimui. Trečiasis hormonas – kalcitoninas – reguliuoja kalcio apykaitą. Reguliuodami medžiagų apykaitą, T3 ir T4 veikia praktiškai visų organų funkciją ir apskritai savijautą. Todėl skydliaukė dažnai vadinama „grožio liauka“, „intelekto liauka“, taip pat sėkmingai ją galima pavadinti „sėkmingo darbo“, „gero miego“ ar „lengvo bendravimo“ liauka. Taigi kartais, kai jaučiatės pavargę, vysta grožis, verta ne ragauti visus papildus iš eilės, pirkti vis brangesnius kremus ir šampūnus ar eiti pas psichiatrą, o tiesiog surasti priežastį. Ir ją pašalinti.
 

Kuo pavojingi skydliaukės sutrikimai

Negydant hipertiroidizmo gali ištikti tirotoksinė krizė, be to, ji gali sukelti prieširdžių virpėjimą, širdies nepakankamumą, osteoporozę.
Negydant hipotirozės išsivysto struma. Hipotiroidizmas didina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, kartu ir koronarinės širdies ligos riziką, gali sukelti širdies nepakankamumą, komą.
 

Diagnostika visai paprasta

Diagnozuojama paėmus kraujo ir nustačius tam tikrų hormonų kiekį. Jo kitimas priklauso nuo skydliaukės veiklos. Hipertiroidizmo ir hipotiroidizmo atvejais hormonų santykis pakinta skirtingai.
Kitas etapas – tikslinama ligos priežastis. Jei įtariama autoimuninė liga, tiriami antikūnai kraujyje. Atliekamas radioizotopinis skydliaukės skenavimas: duodama išgerti specialių jodo ar technecio izotopų, kurie kaupiasi skydliaukėje, ypač jos vietose, aktyviai gaminančiose hormonus. Nuotrauka parodo, ar visa skydliaukė, ar tik jos dalis gamina per daug hormono.
Kartais reikia ir daugiau sudėtingesnių tyrimų.
 

Kaip gydoma skydliaukė

Hipertiroidizmas gydomas radioaktyviuoju jodu, antitiroidiniais vaistais, kartais – operacija. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos, amžiaus, ligos trukmės ir kt.
Išgertas radioaktyvusis jodas kaupiasi skydliaukėje ir sunaikina jos dalį. Neretai hipertiroidizmui pagydyti užtenka vienos dozės, tačiau gali išsivystyti hipotiroidizmas, ir tuomet teks visą gyvenimą vartoti skydliaukės hormonų.
Antitiroidiniai vaistai skydliaukės nenaikina, tačiau gerti reikia ne mažiau nei metus, baigus – galimi recidyvai.
Kartais skiriama pagalbinių vaistų, kad geriau pasijustumėte. β blokatoriai mažina dažną širdies plakimą, nervingumą, prakaitavimą, rankų drebėjimą. Jų gali visiškai užtekti, jei hipertiroidizmo priežastis laikina – tiroiditas. Graves’o ligos atveju skiriami akių lašai mažina akių sausumą, kortikosteroidai – skydliaukės patinimą, skausmą.
Hipotiroidizmo gydymas kur kas paprastesnis – visą gyvenimą tenka gerti skydliaukės hormonų. Gerai parinkus vaisto dozę, šalutinių poveikių praktiškai nėra.
„Natūralių“ skydliaukės hormonų geriau vengti, nes dažnai neaišku, kiek hormono ten yra. Tinkama hormono dozė labai svarbi, nes organizmui kenkia ir per mažas, ir per didelis skydliaukės hormonų kiekis kraujyje.
Po gydymo būtina reguliariai tikrinti hormonų kiekį kraują, norint įsitikinti, ar gydymas buvo efektyvus ir ar po gydymo radioaktyviuoju jodu neatsirado hipotiroidizmo.
 

Hipertiroidizmas ir hipotiroidizmas – skirtingi ir panašūs

Hipotiroidizmas – tai būklė, priešinga hipertiroidizmui, tačiau kenkianti toms pačioms sveikatos ir gyvenimo sferoms. Ligonis skundžiasi:
• silpnumu, greitu nuovargiu,
• susilpnėjusia atmintimi, mieguistumu, depresija, apatija, pasikeitusiu charakteriu, mažėjančiu darbo našumu,
• raumenų silpnumu, šalčio baime,
• vidurių užkietėjimu, kraujavimu iš dantenų, sumažėjusiu apetitu, bet augančia kūno mase,
• tuo, kad jaučiasi negražus: balsas storas; oda sausa, šalta, blyški, stora, pleiskanoja, plaukai sausi, lūžinėja, slenka; veidas pabrinkęs, atsiranda „gūžys“,
• mėnesinės tampa nereguliarios arba gausios, skausmingos, sunku pastoti,
• sumažėja lytinis potraukis.
Dažnas žmogus, varginamas šių simptomų, net neįtaria, kad serga.
Jei hipotiroidizmas pasireiškia vaikystėje ar paauglystėje, atsilieka augimas, jei ankstyvoje vaikystėje, – ir proto raida.
Hipertiroidizmas, arba tirotoksikozė, – tai to­kia būklė, kai skydliaukė į kraują išskiria per daug hormonų. Kurį laiką žmogus gali net neįtarti, kad serga.
Sergančiojo žmogaus požymiai:
• suirzęs arba pervargęs, bet užmiega blogai, dreba rankos, skauda galvą, kankina nerimas,
• vargina dažnas širdies plakimas,
• akys blizga, oda šilta ir prakaituota, kartais niežti, plaukai švelnūs ir lygūs, slenka,
• apetitas žvėriškas, bet svoris gali net mažėti, kartais pykina ar viduriuoja.
Kai hipertiroidizmas ypač sunkus, vargina dažnas kvėpavimas, išsekimas, raumenų nuovargis.
Moterims mėnesinės tampa nereguliarios arba išvis išnyksta, sunku pastoti, vyrams auga krūtys.
Ne visi išvardintieji simptomai būna kiekvienam sergančiajam. Jie priklauso nuo ligos trukmės, amžiaus. Vyresniems žmonėms daugelio simptomų nebūna, dažniausiai jie netenka svorio, sunkiai orientuojasi, apima depresija, todėl hipertiroidizmas klaidingai palaikomas Alzheimerio liga. Hipertiroidizmas gali pasireikšti ir kaip panikos priepuolis ar priminti potrauminio streso sindromą. Kita vertus, simptomų gali ir nebūti.
 

Dažniausios skydliaukės sutrikimų priežastys

Skydliaukės ligomis dažniau serga moterys. Kai kurios ligos paveldimos. Svarbus gaunamo su vandeniu ir maistu jodo kiekis.
 

Hipertiroidizmą dažniausiai sukelia

• Graves’o liga. Tai autoimuninė liga. Tai reiškia, kad paties organizmo imuninė sistema „puola“ skydliaukę. Dažnai prasideda po patirto streso. Graves’o ligai, be minėtų hipertiroidizmo simptomų, būdinga padidėjusi skydliaukė, „didelės akys“, dermopatija.
• Skydliaukės mazgai, išskiriantys daug hormonų („karšti“ mazgai).
• Tiroiditas – skydliaukės uždegimas, kuris pradžioje pasireiškia hiper-, o, išsekus skydliaukei, – hipotiroidizmo požymiais. Skydliaukė būna karšta ir skausminga, nors gana nereta liga – pogimdyminis tiroiditas – neskausmingas.
• Labai retai – gaunant per daug jodo su maistu ar papildais, dažniau – per didelių levotiroksino dozių vartojimas.
Hipotiroidizmą dažniausiai sukelia
• Hašimoto tiroiditas – autoimuninė liga, tik rezultatas – priešingas Graves’o ligai.
• Virusinis ar bakterinis skydliaukės uždegimas.
• Hipertiroidizmo gydymo (operacijos, gydymo radioaktyviuoju jodu) pasekmė.
• Kartais išsivysto nėštumo metu ar po jo.
• Įgimtas hipotiroidizmas. Laimei, dabar Lietuvoje kiekvienas naujagimis tiriamas, ar neserga šia liga, o, tinkamai gydant, vaikas užauga visiškai sveikas.
• Lietuvoje trūksta jodo. Jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Organizmas stengiasi prisitaikyti „augindamas“ skydliaukę, kad ir bado sąlygomis ji gamintų kuo daugiau hormonų. Todėl pirmiausia jodo trūkumas pasireiškia struma, „gūžiu“ bei ne itin ryškiais hipotiroidizmo simptomais. Vartoti joduotą druską, bent kartais valgyti jūros kopūstų visiems lietuviams tiesiog būtina. Ypač pavojingas jodo trūkumas nėščiosioms, vaikams. Tiesa, kai didelė, intensyviai dirbanti skydliaukė staiga gauna daug jodo, gali atsirasti hipertiroidizmo simptomų, todėl gerti gausiai jodo turinčių papildų ir gydytis be gydytojo priežiūros nepatartina.
 

SŽ rekomenduoja

Kaip kiekvienas iš mūsų galime padėti sau ir savo skydliaukei
• Susitaikykite su tuo, kad daugeliu atvejų gydant skydliaukę teks periodiškai lankytis pas gydytoją, o vaistų gerti kasdien tuo pačiu metu.
• Hipertiroidizmo gydymą labai palengvinsite, jei išmoksite atsikratyti streso, t.y. rasite laiko sau. Stresą mažina fizinis darbas, sportas, relaksuojamoji muzika, joga, autogeninė treniruotė, masažas ar tiesiog bendravimas su draugais.
• Venkite kavos ir kitų produktų, kuriuose yra daug kofeino, pvz., energinių gėrimų ar net žaliosios arbatos. Kofeinas gali pabloginti ir hipertiroidizmu, ir hipotiroidizmu sergančiųjų savijautą.
• Meskite rūkyti, jei rūkote.
• Sergant hipertiroidizmu sveika valgyti brokolių, ropių, kriaušių, o hipotiroidizmu – kokosų aliejaus ir, be abejo, jūros kopūstų.
• Nepamirškite vartoti joduotos druskos. Laikykite ją uždarytame inde, o produktus sūdykite tik baigdami kepti, virti, troškinti.