){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
JAV aplinkos apsaugos agentūra (EPA) nustatė, kad net negamybinės paskirties patalpose oras yra 10-100 kartų labiau užterštas negu lauke. Kita statistika teigia, kad didžioji dauguma gyventojų net 95 proc. paros praleidžia uždarose patalpose: dirba, mokosi, ilsisi ir pan. Dalis žmonių, pvz., ligoniai ir seneliai, net daugelį parų neišeina į lauką.
Kas teršia mūsų orą ir kaip apsisaugoti nuo pražūtingo oro teršalų poveikio mūsų sveikatai?
ORO TERŠALAI gali būti organinės ir neorganinės kilmės medžiagos, kurių dalelių dydis būna nuo submikroskopinio ir mikroskopinio iki akimi matomo (makroskopinio). Oro teršalų dalelių dydis matuojamas mikronais. Akimi matome tik daleles, didesnes nei 10 mikronų. Deja, tokio dydžio oro teršalų dalelės sudaro mažumą, o tai reiškia, kad didžioji dauguma oro teršalų yra žmogui nematomi, bet labai kenksmingi.
ORO TERŠALŲ KENKSMINGUMAS žmogaus sveikatai priklauso nuo teršalo rūšies, kiekio, žmogaus kontakto su juo trukmės ir organizmo jautrumo. Natūralūs žmogaus kvėpavimo takų “filtrai” (nosies ertmės plaukai, viršutinių kvėpavimo takų gleivinė) sulaiko tik didesnius nei 3 µ teršalus. Žinant, kad didžioji dalis kenksmingų oro teršalų yra mažesni, tampa aišku, kad jie be kliūčių patenka į svarbiausias plaučių dalis - bronchioles ir alveoles. Jei teršalų dalelės yra tirpios, alveolėse jos patenka į kraujotakos sistemą. Tokiu būdu oro teršalai išplinta po visą žmogaus organizmą ir pažeidžia įvairias organų sistemas. Netirpios teršalų dalelės kaupiasi plaučiuose. Ilgainiui jų dirginantis poveikis plaučių audiniams sukelia uždegimą, neretai lydimą infekcijos. Taip išsivysto sunkios plaučių ligos. Daugelis oro teršalų (vanadis, nikelis, chromas) yra žinomi kaip vėžį sukeliantys faktoriai. Pavojingos jų koncentracijos aptinkamos šiuolaikinių miestų ore.
Neabejotinai įrodyta, kad vieni iš svarbiausių alergine liga bei astma sukeliančių ir jų eigą sunkinančių faktorių yra tokie oro teršalai, kaip žiedadulkės, sporos, naminiu gyvūnų plaukai, dulkių erkutės, virusai ir bakterijos.
Dulkių erkučių (1 pav.) ypač daug miegamuosiuose kambariuose, nes jos dauginasi ir maitinasi ant žmogaus odos esančiu negyvu epiteliu, kurio gausu patalynėje. Pajudinus patalynę, milijoniniai erkučių “spiečiai” pasklinda ore, kuriuo kvėpuojame. Sergančiam astma žmogui tai sukelia sunkius dusulio priepuolius. Žiedadulkės (2 pav.) taip pat seniai žinomas astmos ir alerginių reakcijų sukėlėjas. Jos sezoniškai aplanko mūsų namus.
JAV Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto mokslininkai teigia, kad rudenį ir žiemą padidėjantis sergamumas persišaldymo ligomis ir gripu nėra tiesiogiai susijęs su šaltu oru. Šiuo metu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl virusai lengvai plinta tarp žmonių, o ypač vaikų, nes jų organizmų atsparumas infekcijoms dar nėra pakankamai išsivystęs. Įprasto persišaldymo simptomus sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų, todėl neįmanoma sukurti vakcinos, saugančios nuo šios ligos.
Gripu kasmet serga kas trečias žmogus pasaulyje. Gripo virusas, kurį iščiaudėja ir iškosėja sergantis žmogus, ore išsilaiko maždaug tris valandas, o vėliau nusėda ant aplinkos daiktų. Todėl visi kenčia ne tik per orą, bet ir liečiant įvairius daiktus.
Akivaizdu, kad oro valymo filtrais “sugaudant” ligų sukėlėjus efektyviai mažinamas ligų plitimas.
Pigiausias ir populiariausias būdas yra vėdinti patalpas atidarant langus ar duris. Deja, tai labai nepatogus būdas. Be to, mažai efektyvus, nes lauko oras mieste irgi labai užterštas. Pati efektyviausia priemonė yra vėdinimo sistemos, kai patalpų oras nuolat keičiamas lauko oru, išvalytu įvairiais filtrais. Deja, tokių sistemų įsigijimo ir eksploatacijos brangumas riboja jų platesnį pritaikymą, ypač buityje.
Pati pigiausia ir efektyviausia priemonė yra patalpų oro valymas. Tam tikslui naudojami prietaisai yra sudaryti iš ventiliatoriaus ir įvairių oro filtrų derinių. Filtrai būna mechaniniai, cheminiai ir elektrostatiniai. Skiriasi jų konstrukcija, veikimo principas, efektyvumas bei eksploatacija.
Patys efektyviausi šiuolaikiniai filtravimo elementai yra “absoliutūs” arba “HEPA” ir elektrostatiniai filtrai. Šie sulaiko net mažiausius (0.01m) ir pavojingiausius oro teršalus: virusus, bakterijas, sporas ir kt. Jie minėtus teršalus sulaiko net 95-99.999 proc. efektyvumu. Populiariausi ir ekonomiškiausi filtrai yra elektrostatiniai kolektoriniai, nes yra plaunami, o ne keičiami (jie dar vadinami “amžinais” filtrais). Elektrostatinių kolektorių įsigijimo kaina tokia pati kaip ir HEPA, bet HEPA yra vienkartiniai: juos teks pirkti ir keisti kas 3-6 mėnesius.
Elektrostatiniai filtrai, dar vadinami elektroniniais, valo orą elektroforezės principu, t.y. vyksta elektrostatinės precipitacijos procesas. Šiuose filtruose išskiriamos dvi sekcijos: jonizacijos ir dalelių surinkimo (precipitacijos). Jonizacijos sekcijoje oro teršalų molekulės įgyja teigiamą arba neigiamą krūvį, t.y. tampa teigiamais arba neigiamais jonais. Šis procesas trunka vos vieną šimtąją dalį sekundės. Oro srauto nešamos įelektrintos teršalų dalelės patenka į stiprų elektrostatinį lauką, susidarantį tarp skirtingai įelektrintų plokštelių teršalų surinkimo (precipitacijos) sekcijoje.
Veikiamos šio lauko, dalelės prilimpa prie skirtingą krūvį turinčių plokštelių. Prie šių plokštelių teršalai prilimpa gana stipriai dėl molekulinės traukos ir teršaluose esančių lipnių komponentų: tepalų, dervų ir kitų nuosėdų. Todėl teršalai nuplaunami nuo plokštelių tik mirkant jas šiltame vandenyje su plovimo priemone arba ultragarsinėje spintoje.
Pažymėtina, kad elektrostatiniam oro valymui sunaudojama labai mažai elektros energijos, pvz., 2000 m3/val. oro išvalantis filtras sunaudoja tik 60 W. Lyginant su to paties efektyvumo mechaniniais (HEPA) filtrais, labai svarbus elektrostatinių filtrų privalumas - daugkartinis (amžinas!) jų naudojimas. Šių filtrų pasipriešinimas oro srautui yra šimtus kartų mažesnis negu HEPA grupės filtrų, o tai reiškia, kad ventiliatorius, pučiantis orą pro elektrostatinį filtrą, atitinkamai mažiau sunaudos elektros energijos.
Būtent dėl unikalaus efektyvumo ir labai mažų eksploatacijos kaštų elektrostatiniai filtrai yra nepralenkiami medicinoje, pramonėje, komercijoje ir buityje!
Tyrimais nustatyta, kad šiuolaikiniame mieste oro jonų koncentracija nepakankama, t.y. 500-700 teigiamų ir 100/200 neigiamų jonų viename m3 oro. Tuo tarpu žmogui optimalus oro jonų kiekis yra atitinkamai 1000-2000 ir 800/1000. Tokią jonų sudėtį idealiai atstato modernūs oro filtrai ir filtravimo prietaisai.
Šiuo metu dažnai siūlomi pigūs “tarpiniai” produktai - tai oro valymo prietaisai su įvairiais gerai žinomų HEPA filtrų analogais, pvz., PRO-HEPA, NEO-HEPA ir pan. Dažniausia tokių prietaisų techninėse charakteristikose rašoma, kad jie irgi surenka submikroskopines ir mikroskopines (0.01-0.5 m dydžio) daleles, bet nenurodo, kokiu efektyvumu jas sulaiko - gal būt toks filtras sulaiko tik 5-10 proc. tokių dalelių? Taigi net negalima lyginti su 99.999 proc. originalaus HEPA efektyvumu.
Didelės koncentracijos kvapams ir dujoms neutralizuoti būtina naudoti cheminius (adsorbcinius) filtrus. Tai aktyvios anglies ir įvairių cheminių sorbentų filtravimo elementai, kuriuos būtina keisti kas 4-6 mėnesiai.
Oro valymo prietaisuose taikomi įvairių filtrų deriniai. Oro valymo prietaisų gamintojai taiko įvairias filtrų kombinacijas, tinkančias specifiniams tikslams. Vieni deriniai idealiai tinka tabako dūmų nautralizavimui ir visai kiti deriniai taikomi medicininiams tikslams. Filtrų derinių parinkimas yra labai atsakingas ir reikalauja specialių žinių, todėl patartina naudotis žinovo nuomone.
Teisingai pritaikyti oro valymo prietaisai palengvina kvėpavimą, apsaugo nuo daugelio ligų, pagerina savijautą ir darbingumą.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę