){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė.
Kaip žymimi vienkartiniai plastikiniai indai, skirti maistui? Kaip pažymėtuose induose jo laikyti negalima. Kodėl?
Visi maistui skirti plastikiniai indai privalo būti pažymėti taure ir šakute. Jie paprastai įspaudžiami gaminio apatinėje dalyje arba ant dugno. Jei tokio ženklo nėra – maisto pakuotėje laikyti nepatartina, nes jei indas nėra skirtas naudoti maistui, jame laikant maisto produktus, į juos gali išsiskirti didesnis nei leidžiama kenksmingų medžiagų kiekis.
Šalia šakutės ir taurės plastikiniuose induose įspaudžiamas dar vienas ženklas, nurodantis, kokiai paskirčiai ir kokiems maisto produktams plastikinius indus galima naudoti (žr. lentelėje).
Labai svarbu atsiminti, kad ne visi plastikiniai indai gali būti naudojami kelis kartus. Gaminant plastikus į juos dedama įvairių priedų. Jie gali patekti į maistą ar gėrimą ir sukelti pavojų sveikatai.
Polikarbonatinė, PVC ir PS pakuotė išskiria toksines medžiagas, ypač tokiame inde šildant riebų maistą ar pakartotinai naudojant seną subraižytą pakuotę. Todėl labai svarbu skaityti, kas parašyta ant pakuotės, ir karštą maistą laikyti tik tam skirtame plastikiniame inde.
Apskritai reikėtų stengtis nenaudoti plastikinių vienkartinių indų, o vietoje jų rinktis daugkartinius (stiklinius, keraminius). Taip ne tik prisidėsite prie savo sveikatos išsaugojimo, bet ir pasirūpinsite gamta (dauguma plastikų gaminami iš neatsinaujinančių naftos resursų).
Kokie plastikiniai indai geresni (koks skaičiukas, koks užrašas turėtų būti)? Kodėl?
Pats pavojingiausias žmogaus sveikatai PVC plastikas, toliau rikiuojasi PS, PU (poliuretanas) ir PC (polikarbonatas). PET ženklu pažymėti plastikai taip pat nėra patys saugiausi.
Maistą galima laikyti PP (polipropileno) ir PE pažymėtuose induose.
Kalbant apie skaičius, kuriais žymimas plastikas, kaip matyti iš lentelės, maistui geriausia naudoti PETE (1), HDPE (2), LDPE (4) ir PP (5) plastikus. Į juos nededama kenksmingų priedų, o deginant susidaro mažiau dioksinų. Beje, iš šio plastiko pagaminti indai ir lengviau perdirbami. OTHER (7) pažymėtą pakuotę naudoti verta tuomet, kai tai yra bioplastikas.
Kokius indus galima naudoti tik kartą, o kokius kelis? Kiek ilgai naudotini plastikiniai indai?
Naudoti kelis kartus galima tik tuos plastikinius indus, kurie skirti naudoti daug kartų. Vienkartinius indus reiktų ir naudoti vieną kartą. Jie lengviau braižosi, ir didėja tikimybė, kad pavojingos cheminės medžiagos pateks į maistą. Riebus ar karštas maistas šią tikimybę dar padidina.
Kokie saugumo reikalavimai naudojant plastikinius indus? Kas nutiks, jei jų nebus laikomasi?
Kaip jau minėjau, svarbiausia plastikinius indus naudoti pagal paskirtį, pvz., polipropileno naudoti karštam maistui, polistireno – tik šaltam. Nepatariama alkoholinių gėrimų laikyti plastikinėje tam nepritaikytoje pakuotėje, kadangi kai kurios plastmasėje esančios medžiagos lengvai tirpsta alkoholyje. Jei indą numatoma kaitinti mikrobangų krosnelėje ar šaldyti šaldiklyje, taip pat derėtų ieškoti atitinkamo ženklinimo. Jis parodo, kad gaminys buvo bandytas įvairiomis sąlygomis, joms yra atsparus ir iš tokio indo išsiskirti pavojingos medžiagos negali arba neviršija laistinų normų. Tačiau daug plastikinių indų patenka ne iš Europos Sąjungos, o trečiosiose šalyse tokie bandymai nėra itin atidžiai kontroliuojami.
Patarimai plastiko mėgėjams
Maisto, esančio plastikinėje pakuotėje, nereikėtų šildyti mikrobangų krosnelėje. Užrašas: „Saugu naudoti mikrobangų krosnelėje“ nebūtinai užtikrina, kad iš plastiko neišsiskirs sveikatai pavojingų medžiagų.
Jei norite uždengti šaldytuve laikomus maisto produktus, tam geriau naudoti ne plastikinę permatomą plėvelę, o popierių ar popierinį rankšluostį.
Jei plastikiniuose induose iš polikarbonato (7) laikote geriamąjį vandenį, nepilkite į juos šilto ar karšto vandens. Butelius vandeniui, pažymėtus PETE 1 ir HDPE 2, galima naudoti tik vieną kartą.
Plastikinių pakuočių ženklų reikšmė
|
Ženklas |
Kodas |
Plastiko pavadinimas |
Paskirtis |
|
|
PET (PETE) |
polietileno tereftalatas |
gaiviųjų gėrimų, sulčių, vandens, skalbimo priemonių, valiklių pakuotės |
|
|
HDPE |
didelio tankio polietilenas |
nepermatoma pieno, vandens, baliklių, skalbimo priemonių, šampūnų pakuotė, kai kurie plastikiniai maišeliai |
|
|
PVC arba V |
polivinilchloridas |
pakavimo plėvelė, plastikiniai „išspaudžiami“ buteliai, aliejaus, skalbimo priemonių, langų valiklių buteliai. Tai vienas pavojingiausių plastikų žmogaus sveikatai ir aplinkai. Nustatyta, kad PVC gali sukelti vėžį (žmonės, dirbantys su vinilchloridu, dažniau serga kepenų vėžiu). Gaminant PVC yra naudojami įvairūs priedai ir stabilizatoriai. Pvz., dedama švino, kad plastikas būtų tvirtesnis, plastifikatoriaus – kad plastikas būtų lankstesnis, minkštesnis. Šios medžiagos kenkia ir žmogui, ir aplinkai. DEHA (di(2-etilheksil)adipatas) yra naudojamas kaip plastifikatorius pakavimo plėvelėje ir lengvai iš jos patenka į maistą, kai liečiasi su riebiu maistu arba kai jį šildome. DEHA neigiamai veikia kepenis, inkstus, blužnį, kaulų formavimąsi. Manoma, kad jis gali sukelti kepenų vėžį. PVC yra sunkiausiai perdirbamas plastikas dėl didelio chloro ir priedų kiekio. Gaminant ar deginant PVC susidaro ir į orą išmetami dioksinai bei kiti organiniai chloro junginiai, kurie nusėda ant žemės paviršiaus, pievų ir yra aptinkami mėsoje, piene, taip pat ir žmogaus audiniuose. Dioksinai sukelia vėžines ligas. Maži dioksinų kiekiai sukelia kūdikių vystymosi problemas, silpnina imunitetą ir ardo hormonų sistemą |
|
|
|
|
|
|
|
LDPE |
mažo tankio polietilenas |
maišeliai maisto parduotuvėse, dauguma plėvelių maistui pakuoti ir kai kurie buteliai |
|
|
PP |
polipropilenas |
sriubų, sultinių, sirupų, jogurto pakuotė, tamsinta pakuotė, buteliukai kūdikiams |
|
|
PS |
polistirenas |
polistirolo indai maistui, kiaušinių dėžutės, vienkartiniai puodeliai, vienkartiniai indai maistui išsinešti, nepermatomi plastikiniai stalo įrankiai. Šio plastiko taip pat derėtų vengti, nes iš iš polistireno gali išsiskirti stirenas, kuris neigiamai veikia smegenis ir nervų sistemą. Atlikti bandymai su gyvūnais parodė, kad ši medžiaga daro įtaką raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, kenkia kepenims, inkstams ir skrandžiui |
|
|
|
|
|
|
|
OTHER |
Kiti |
dažniausiai tai yra polikarbonatas: dauguma buteliukų kūdikiams, didelės talpos buteliai vandeniui, vidinis skardinių sluoksnis, kai kurie permatomi plastikiniai stalo įrankiai. Nauji bioplastikai taip pat gali būti žymimi skaičiumi „7“. Svarbu žinoti, kad polikarbonatinio plastiko gamyboje gali būti naudojamas bisfenolis A, kuris gali iškreipti į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Taip pat aktyvina prostatos vėžį sukeliančias ląsteles, skatina krūties audinių pakitimus, sukeliančius krūties vėžį. Įrodyta, kad bisfenolis A sukelia įvairius genetinius pakitimus, „klaidas“ chromosomų grandinėje, sukeliančias persileidimus. Atlikti bandymai su gyvūnais rodo, kad ši medžiaga skatina ankstyvą lytinį brendimą, hormonų balanso pokyčius (testosterono sumažėjimą), prostatos padidėjimą, elgsenos sutrikimus (hiperaktyvumą, agresyvumą, nesugebėjimą mokytis), silpnina imuninę sistemą. ES šalyse kūdikiams skirutų buteliukų gamybai naudoti bisfenolį A uždrausta |
|
|
|||
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę