Dažni negalavimai gegužės mėnesį
Vabzdžių įgėlimai
Prasidėjus šiltiems orams, prasidėjo ir vabzdžių sezonas – uodai ir kiti skraiduoliai dažnam apkartina savaitgalį gamtoje. Prieš griebdamiesi cheminių priemonių pirmiausia išbandykite natūralias!
Garšvos nuoviras kompresui
1 valgomąjį šaukštą džiovintų garšvos lapų užpilkite stikline verdančio vandens, palaikykite 5–10 min., suvilgykite marlę ar vatos gabalėlį ir dėkite ant sugeltos vietos.
Levandos aliejus
10 ml augalinio aliejaus (pvz., alyvuogių ar saulėgrąžų) sumaišykite su 3 lašais eterinio levandos aliejaus ir tepkite pažeistas odos vietas.
Gysločio užpilas
1 arbatinį šaukštelį susmulkintų gysločių lapų užpilkite 1 stikline vandens, šiltai palaikykite 15 min. Užpilu suvilgykite marlę ir dėkite ant pažeistų odos vietų.
Saulės nudegimai
Nors vasara dar oficialiai neprasidėjo, tačiau saulė jau kaitri ir pavojinga, todėl po lauke praleistos dienos galite pajusti lengvą perštėjimą ar paraudimą. Pabandykite juos numalšinti natūraliomis priemonėmis.
Jonažolės nuoviras
1 valgomąjį šaukštą džiovintų jonažolių užplikykite stikline verdančio vandens ir virkite apie 10 min. Suvilgykite marlę ar kitą medžiagą ir kompresus dėkite 2 kartus per dieną.
Kalninės arnikos ištrauka
3 valgomuosius šaukštus džiovintos kalninės arnikos graižų užpilkite 500 ml degtinės, 2 savaites palaikykite tamsioje ir vėsioje vietoje. Ištrauką 1:1 proporcija atskieskite vandeniu ir dėkite kompresus.
Ąžuolo žievės nuoviras
2 valgomuosius šaukštus džiovintos ir susmulkintos ąžuolo žievės užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir virkite 15–20 min. Iš karto perkoškite ir ataušinkite. Suvilgykite marlę ir kasdien 4–5 dienas iš eilės dėkite ant nudegusios vietos.
Skrandžio skausmai
Pradėjus valgyti daug šviežių daržovių galima pajusti skrandžio skausmus, spazmus ar kitus nemalonius pojūčius. Pabandykite šiuos natūralius užpilus ir nuovirus, numalšinsiančius skausmus.
Jonažolės nuoviras
1 valgomąjį šaukštą jonažolės žolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens, pavirkite 15 min. ant silpnos ugnies, perkoškite ir gerkite po ¼ stiklinės 3 kartus per dieną.
Dilgėlių užpilas
1 valgomąjį šaukštą dilgėlės žolės užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palaikykite 10 minučių, perkoškite ir gerkite po 1 valgomąjį šaukštą 4–5 kartus per dieną.
Vaistažolių užpilas
Sumaišykite po 20 g ramunėlių žiedų, jonažolės bei kraujažolės žolės ir 10 g ugniažolės. 1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palaikykite 30 min., perkoškite ir gerkite po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną.
Gegužės mėnesį į pirkinių krepšelį nepamirškite įsidėti
Šviežių bulvių
|
Rabarbarų
|
Salotų |
Rūgštynių
|
Juodos duonos
|
–Turi daug vitamino C. –Turi B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6), vitamino K, PP ir karotino. –Turi kalio, fosforo, kalcio magnio, natrio, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto. –Beveik neturi riebalų ir cholesterolio. –Turi daug organinių rūgščių ir ląstelienos, todėl padeda reguliuoti virškinimą. –Sultys naudingos gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, vidurių užkietėjimą. |
– Turi vitaminų B2, E, P, C. – Turi įvairių vaisių organinių rūgščių. – Turi magnio, kalcio, fosforo, geležies, kalcio. – Turi mažai kalorijų, todėl tinka besilaikantiems dietos. – Padeda reguliuoti virškinamojo trakto sutrikimus. – Rabarbarų preparatai padeda sergant avitaminoze, mažakraujyste. – Naudingi stiprinant imunitetą.
|
– Gerina virškinimą ir medžiagų apykaitą. – Reguliuoja skysčių balansą organizme, varo šlapimą. – Tinka besilaikantiems dietos, nes nekaloringas –100 gramų vos 12 kilokalorijų. – Turi daug vitamino A, geležies, magnio, kalio, kalcio, vario, jodo, mangano. – Gražina odą. – Medžiaga laktucinas ramina nervų sistemą, gerina miegą, mažina kraujospūdį. –Rekomenduojama sergant lėtinėmis inkstų ir kepenų ligomis, cholecistitu, akmenlige, cukriniu diabetu.
|
– Turi vitaminų A, C, K, B1, B2, PP, E. – Turi kalio, geležies, vario, magnio, natrio, nikelio, stroncio, cinko. – Gerina virškinimą, stabdo viduriavimą. – Skatina tulžies išsiskyrimą, . – Gerina medžiagų. apykaitą. – Stiprina organizmą.
|
– Turi vitaminų B1, B2 ir PP. – Turi kalio, kalcio, natrio, chloro, magnio, geležies, fosforo. – Turi skaidulų, aktyvinančių ir gerinančių virškinimą. – Mažina puvimo procesus žarnyne. – Mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. – Padeda saugotis nuo aterosklerozės.
|
Išbandykite kažką nauja!
Geltonasis karis, kvepiantis egzotika ir Indija, yra prieskonių mišinys ciberžolės šaknies pagrindu. Žodis „khari“ Indijoje reiškia tiesiog padažą, bet mums žinomus birius prieskonius sukūrė britai. Taip, teisingai – karis nėra indiškas prieskonių mišinys, o vakariečių išradimas, artimiausias galbūt šiaurės Indijos prieskonių mišiniui garam masala. Ciberžolės šaknies pagrindo prieskoniai Jungtinėje Karalystėje išpopuliarėjo tik po Antrojo pasaulinio karo, kai čia pradėjo kurtis imigrantai iš Pietryčių Azijos.
Paprasta egzotika
Ciberžolė turi stiprų išskirtinį aromatą, tačiau neypatingą ir gana kartų skonį. Dėl šios priežasties į mišinį dedama įvairių kitų prieskonių, tokių kaip druska, kalendra, kelių rūšių pipirai, česnakas, imbieras, gvazdikėliai, paprika. Kokių ingredientų bus jūsų įsigytame karyje, priklausys nuo gamintojo.
Karis vartojamas gaminant įvairiausius patiekalus – ryžių, daržovių, mėsos, suteikiant jiems puikų kvapą ir gražią spalvą. Populiariausias šis prieskonių mišinys yra vartojamas verdant troškinius, tokius paprastus produktus, kaip tradicinės daržovės ir mėsa, puode paverčiantis kulinariniu šedevru.
Valgote, bet lieknėjate
Nemažai mokslininkų atliktų tyrimų atskleidė, kad kurkuminas N(ciberžolės šaknies ekstraktas), esantis kario prieskoniuose, padeda deginti riebalus! Taip, nesuklydote – ši medžiaga tiesiog užkerta kelią susidaryti riebaliniams audiniams, tad valgant nereikia nerimauti dėl gresiančių papildomų kilogramų. Be to, kurkuminas saugo ir nuo blogojo cholesterolio. Beje, kurkuminas yra natūralus pigmentas, būtent dėl jo karis turi savo išskirtinę geltoną spalvą.
Per gerai, kad būtų tiesa? Dar ne viskas: Airijos ir Lenkijos mokslininkai nustatė, kad kurkuminas ardo skrandyje ir stemplėje besivystančias vėžines ląsteles, todėl tikimasi, kad galbūt ateityje pavyks jį panaudoti kaip gydomąją priemonę.
Galiausiai ši medžiaga ramina sąnarių skausmą, yra naudinga kepenims, mažina išsėtinės sklerozės ir Alzheimerio ligos riziką. Ar jau išėjote į prieskonių parduotuvėlę?
Orkaitėje keptos morkos su kariu ir medumi
4–6 porcijos
1 kilogramas morkų (vidutinio dydžio)
3 valgomieji šaukštai alyvuogių aliejaus
1 valgomasis šaukštas kario prieskonių
1 valgomasis šaukštas medaus
Žiupsnelis druskos
Morkas supjaustykite įstrižai į kelis gabalėlius (2–3 gabalėliai iš vienos morkos).
Kepimo skardą ištieskite aliuminio folija, suberkite morkas, apšlakstykite aliejumi, pabarstykite kariu, druska ir pamaišykite. 220 laipsnių orkaitėje kepkite apie 25–30 min. Kelis kartus pamaišykite, kad iškeptų tolygiai.
Ištraukę morkas iš orkaitės, apšlakstykite medumi ir pamaišykite.
1 porcijoje
150 kcal, 8 g riebalų, 350 mg natrio, 540 mg kalio, 5 g skaidulų, 2 g baltymų, 20 g angliavandenių
12% rekomenduojamos paros normos (RPN) riebalų
15% RPN natrio
15% RPN kalio
7% RPN angliavandenių
Nurodyta apytikslė RPN
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę