Sakoma, kad augintiniai atspindi mūsų psichologinį portretą ir juos pasirenkame neatsitiktinai. Ar iš tiesų taip yra?
Gali būti skirtingų priežasčių, kodėl augintiniai atsiranda mūsų namuose. Galbūt mielą katinėlį padovanojo draugas arba šuniuką gavome iš tetos, kurios kalė atsivedė didžiulę vadą mažylių. Galbūt apsigyvenome su žmogumi, kuris jau turi kokį nors gyvūną.
Gali būti ir taip, kad šunį renkamės dėl to, kad nėra galimybės auginti katės dėl alergijos, nors mieliau pasirinktume katę. Galiausiai gali būti taip, kad mažiukas šuniukas tiesiog pasirodė labai mielas, todėl priglaudėme jį, per daug negalvodami, koks šuo iš jo išaugs.
Tačiau jei apie augintinį galvojame iš anksto, domimės, kokiomis charakterio savybėmis pasižymi vienokia ar kitokia šuns veislė, svarstome, ką gausime augindami šunį, o ką – katę arba akvariumo žuvytes, tada galima manyti, kad savo charakterio bruožus deriname su būsimojo gyvūno bruožais.
Štai viename mokslininkų atliktame tyrime buvo siekiama nustatyti ryšį tarp tam tikrų šunų veislių ir jų savininkų. Pastebėta, kad spanielius, pointerius, auksaspalvius retriverius, taip pat čihuahua, Jorkšyro terjerus ir mopsus laikantys žmonės dažniausiai yra malonūs ir sąžiningiVokiečių aviganių, kolių, korgių, dalmatinų, buldogų, pudelių ir šnaucerių šeimininkai dažnai yra ekstravertai. O štai taksus ir kurtus laikantys žmonės yra labiau emociškai stabilūs.
Neretai pasitaiko, kad rinkdamiesi augintinį kai kurie šeimininkai kuria apie save tam tikrą įvaizdį. Pavyzdžiui, žmogui svarbu išsiskirti, patraukti kitų dėmesį, didžiuotis, kad jo augintinis labai neįprastas, užmegzti kontaktus su kitais tokių augintinių turėtojais.
Kokias charakterio savybes galima išsiugdyti laikant augintinį?
Tikriausiai esame girdėję, kad namuose laikomas augintinis, nesvarbu, ar tai keturkojis draugas, ar auksinė žuvelė akvariume, turi įtakos kai kurių charakterio savybių formavimuisi. Pavyzdžiui, nemažai tėvų savo vaikams perka šuniuką, kačiuką arba kokį kitokį gyvūnėlį, norėdami mažuosius išmokyti atsakomybės ir pareigingumo.
Kita gera savybė – empatija, arba gebėjimas įsijausti į kito žmogaus padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito žmogaus jausmus. Juk kai šalia mūsų yra gyvūnas, ne tik vaikai, bet ir suaugusieji mokosi gailestingumo, geranoriškumo, rūpinimosi kitais, taip pat užjausti ir tinkamai išreikšti savo emocijas.
Kodėl vieni žmonės yra didesni šunų mylėtojai, o kiti – kačių? Apskritai kokiomis savybėmis pasižymi gyvūnus mylintys ir juos auginantys šeimininkai?
Mes esame linkę laikyti tokį gyvūną, kurį svajojome turėti vaikystėje ar net su kuriuo užaugome. Antras svarbus veiksnys yra gyvenamoji erdvė ir amžius: miesto butuose žmonės labiau linkę laikyti kates ir mažus šunis, o priemiesčių namuose – didesnių veislių šunis, tokius, kaip vokiečių aviganiai, retriveriai.
Šeimose, kur yra mažų vaikų, labiau mėgstami energingi šunys, su kuriais vaikai lauke gali pažaisti, o vieniši ir vyresnio amžiaus žmonės dažniau laiko ramaus būdo kates.
Mokslininkai, tyrę gyvūnų šeimininkų savybes, taip pat pastebėjo, kad šunis turintys žmonės yra labiau ekstravertiški, pritariantys kitiems bei sąžiningesni, palyginti su kačių laikytojais. Kačių šeimininkai savo ruožtu mažiau linkę laikytis tradicijų, yra kūrybiškesni, bet dirglesni.
Ar dažnai žmogus šunį arba katę įsigyja būdamas vienišas? Ką gyvūnas reiškia vienišam žmogui?
Vieniši žmonės, įsigydami augintinį, neretai jam suteikia labai daug vaidmenų, kurie gali būti labai žmogiški. Pavyzdžiui, gyvūnas gali būti vienintelis tikras ir suprantantis draugas, kuris niekada neišduos. Taip pat augintinis gali būti vienintelis artimasis, su kuriuo dalijamasi savo išgyvenimais ir jausmais bei būtimi. Todėl natūralu, kad, augintiniui nugaišus, žmogus gali išgyventi stiprų ir reikšmingą gedulą. Tiesa, sielvartas paprastai trunka trumpiau ir būna ne toks intensyvus, kaip netekus artimo žmogaus.
Vienišiems žmonėms augintiniai sumažina blogos nuotaikos ir vienišumo lygį. Kita vertus, vieniši žmonės, turėdami augintinių, nelinkę ieškoti ryšių su kitais žmonėmis.
Mokslinių tyrimų duomenimis, įvertinus žmogaus, kuris turi augintinį, tačiau mažai bendrauja su aplinkiniais, prisirišimą prie savo augintinio, pastebėta, kad, esant stipresniam ryšiui su augintiniu, reikšmingai dažniau pasitaiko vienišumo ir depresijos atvejų. T. y. žmogus, kuris mažai bendrauja su kitais žmonėmis, bet yra stipriai prisirišęs prie namuose laikomo gyvūnėlio, greičiausiai ir neieškos kontaktų su aplinkiniais.
Kita vertus, jeigu vyresnio amžiaus žmogus, kad ir turintis mažai ryšių su aplinkiniais, išgyvena netektį, stiprus prisirišimas prie gyvūnėlio leidžia jam būti mažiau depresiškam nei kitam gedinčiajam, nors ir turinčiam naminį gyvūnėlį, tačiau prie jo mažai prisirišusiam.
Ar gyvūno ir žmogaus santykiai gali būti svarbūs fizinei savininkų sveikatai?
Yra duomenų, kad augintiniai sumažina žmogaus išgyvenamą stresą ir taip palaiko žemesnį kraujospūdį, augintinių šeimininkus rečiau ištinka širdies smūgis, vyresnio amžiaus asmenys ilgiau išlaiko raumenų ir sąnarių lankstumą.
Tačiau, atsižvelgus į mokslininkų atliktus tyrimus, šiais duomenimis galima suabejoti. Mat yra ir visiškai radikaliai priešingų tyrimų, teigiančių, kad gyvūnėlius turintys žmonės dažniau miršta nuo širdies smūgio nei neturintys gyvūnėlių; taip pat augintinių savininkai yra blogesnės fizinės sveikatos bei depresiškesni, dažniau vartoja vaistų nuo skausmo nei žmonės, neturintys augintinių. Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad gyvūnėlių savininkai dažniau sirgo opalige, depresija, kentėjo nuo panikos priepuolių ir turėjo aukštą kraujospūdį, palyginti su neturinčiais gyvūnėlių. O štai švedai augintinių savininkai pasižymėjo geresne fizine sveikata, tačiau jie dažniau kentėjo nuo nerimo, nuovargio, depresijos ir nemigos.
Kokias gerąsias savybes ir jausmus padeda išlaikyti augintiniai, būdami staigmenų ir kūrybiškumo šaltinis?
Gyvūnai iš tiesų yra neišsenkantis staigmenų šaltinis, tad savo šeimininkams padeda neprarasti humoro jausmo, o savo linksmybėmis ir netikėtais pokštais kasdien suteikia daug malonumo ir nuoširdaus džiaugsmo.
Mūsų keturkojai sugeba pralinksminti net patį niūriausią žmogų, o nuoširdus ir atsidavęs šuns žvilgsnis tiesiog sutirpdo bet kokius širdies ledus. Taigi, bendraudamas, glostydamas ar žaisdamas su savo augintiniu, šeimininkas neabejotinai patiria teigiamas emocijas ir jausmus. Galbūt todėl, gydydamiesi nuo streso, ieškodami šilumos ir palaikymo, kurių negauname iš kitų žmonių, savo dėmesį nukreipiame į mažuosius savo draugus, kurių nuoširdus atsidavimas ir meilė visuomet iki galo atvira mums, o kur dar begalinis palaikymas ir pagarba...
Ar žmogus turi subręsti laikyti keturkojį namuose?
Gyvūno atsiradimas namuose šiek tiek primena kitokius gyvenimo pokyčius, pvz., apsigyvenimą kartu su antrąja puse ar vaiko atsiradimą šeimoje. Prie gyvūno, kaip ir prie bet kokio kito šeimos nario, buvimo reikia priprasti, įvertinti, kokių naujų iššūkių atsiranda, kaip pasikeis gyvenimo būdas, dienotvarkė. Kaip ir viskas gyvenime, kartais tai gali įvykti spontaniškai, neplanuotai, kartais galima numatyti iš anksto ir tinkamai pasiruošti. Jei žmogus yra lankstesnis, jis greičiau prisitaiko net ir prie netikėtų, neplanuotų pasikeitimų, o kitam reikia ilgesnio laiko. Bet svarbiausia išsiaiškinti, ar pajėgsime mylėti savo augintinius tokius, kokie jie yra, kad netektų anksti patirti skaudaus išsiskyrimo jausmo, kaip sakoma, dėl nesutapusių charakterių.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę