){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Reda Bendoraitytė Sinižbajeva – koučingo specialistė, moderatorė, asmeninių finansų valdymo „MoneyGym“, Kauno koučingo klubo lektorė, pabrėžia, kad žmogus, turintis pinigų ir juos naudojantis kaip priemonę svarbiems, kilniems darbams, gali padaryti labai daug gera artimui, šeimai, visuomenei. Tačiau reikės ir žinių, ir atsakomybės, ir pastangų.
Kokie esminiai asmeninių lėšų valdymo principai? Kaip patartumėte juos įgyvendinti?
Pirma – neišleisti daugiau nei uždirbi. Antra – dalį uždirbamų pinigų reikėtų investuoti. Šiandien Lietuvoje populiariausias taupymo būdas yra kaupti pinigus namuose, „kojinėje“. Pinigus laikantieji bankuose dažniausiai renkasi terminuotą indėlį. Tačiau jis nesukuria tokios pridėtinės vertės, kaip kiti investavimo būdai. Investavimas – ilgalaikis procesas, rekomenduojamas dešimčiai metų ir ilgiau. Siekiant, kad pinigai uždirbtų pinigus, galima investuoti į fondus, akcijas ar obligacijas, o tam reikia žinių ar kompetentingo žmogaus, konsultanto.
Trečias asmeninių lėšų valdymo principas – drausti savo turtą, draustis gyvybės draudimu, nuo nelaimingų atsitikimų ar traumų. Atsitikus nelaimei, susirgę ar patyrę traumą, gausite išmoką, be to, valstybė remia besidraudžiančius gyvybės draudimu, ir dalį įmokų galima susigrąžinti deklaravus pajamas. Taip pat rekomenduojama drausti turimą turtą – būstą, automobilį ir kt. Ir ketvirtas principas: jei tenka skolintis, darykite tai atsakingai. Rekomenduoju apskaičiuoti, kiek iš tiesų kainuos jūsų pirkinys, įvertinę visas banko apskaičiuotas palūkanas per visą sutarties laikotarpį, administracinius mokesčius. Tada savęs paklauskite: ar pirkčiau šį daiktą už tokią sumą? Skolindamiesi atidžiai vertinkite savo pajamas ir išlaidas būtiniems poreikiams bei paskoloms.
Kiek patartina atidėti „juodai dienai“?
Reiktų turėti šešių mėnesių jūsų darbo užmokesčio dydžio „taupyklę“. Tiek turint, galima pradėti taupyti ir investiciniuose fonduose, investuoti akcijų biržose. Ši sukaupta suma sušvelnintų situaciją, jei, tarkime, netektumėt darbo ar susirgtumėt.
Kaip saugoti šią taupyklę?
Geriau – ne namuose. Sąskaita banke yra patikimas būdas. Jei pinigų turite daugiau, kaupkite ne viename, o skirtinguose bankuose, pavyzdžiui po 10 tūkst. litų.
Kaip elgtis, kad laisvi pinigai ne „tirptų“, o augtų?
Su pinigais reikia elgtis atsakingai. Iš tiesų Lietuvoje palyginti daug žmonių gyvena nuo algos iki algos. Taigi viena kalba apie tuos, kurie mažai uždirba, kita – apie neplanuojančius savo išlaidų, įsigyjančius nebūtinų dalykų. Mažai uždirbantiems tiesiog reiktų pamąstyti, o ką gali padaryti patys, kad uždirbtų daugiau. Tiems, kurie nesugeba taupyti, reikia nuolat įvertinti, ar tikrai visi pirkiniai būtini.
Specialistai, tyrinėję žmonių elgseną, teigia: jeigu pasaulyje iš turtingųjų, o jų yra apie 5 proc., būtų paimti visi pinigai ir padalinti visiems pasaulio žmonėms po lygiai, tai maždaug po dvejų metų visi pinigai sugrįžtų atgal tiems 5 proc. turtingųjų.
Ką turėčiau daryti, kad tapčiau turtingas? Pasidomėkite, ką tie žmonės daro kitaip nei jūs. Kaip jie mąsto, kaip elgiasi? Turtingais tampa ne tik tie, kurie uždirba daug pinigų, o tie, kurie žino, kaip su pinigais elgtis.
Kokių klaidų nepadaryti skolinant?
Visuomet sudarykite sutartį ir patvirtinkite ją pas notarą. Ir neskolinkite, jeigu abejojate, ar grąžins. Kartais reikia mokėti pasakyti „ne“.
Kaip išmokyti skaičiuoti, taupyti vaikus?
Vaikai kopijuoja tėvus ir jų elgsenos modelius. Nuo pat mažens vaikai turi žinoti, kaip uždirbami pinigai. Kalbėkimės su savo vaikais. Reklaminiai pranešimai skatina vaiką norėti visko. Suaugusiems lengviau atsispirti, tačiau vaikas mato, girdi ir nori. „Jeigu tu šiandien gautum tiek pinigų, ką už juos pirktum?“ – diskutuokite su vaikais, aptarkite jų poreikius. Jau 5–6 metų vaikas gali turėti savo pinigų, kuriuos skirtų savo poreikiams, norams. Vaikas turėtų išmokti sukaupti norimą sumą ir po kurio laiko nusipirkti trokštamą daiktą. Einantiems į mokyklą vaikams galima duoti rankpinigių, pavyzdžiui, kartą per savaitę. Taip jis jaus atsakomybę planuoti išlaidas pats. Matydamas, kad tėvai atsakingai planuoja didelius pirkinius, tariasi tarpusavyje ir su visais šeimos nariais, vaikas vadovausis šiuo pavyzdžiu. Leiskime vaikams būti atsakingiems už nedidelius, bet savus pinigus.
Pinigai gali būti ir laisvė, ir egzaminas, ir...
Kuo daugiau pinigų, tuo daugiau atsakomybės. Ir tuo daugiau reikia žinių juos tinkamai tvarkyti. Ekonominė krizė paskatino žmones atsakingiau investuoti, pagrįstai išleisti ir nesiskolinti, jei nėra būtinybės.
Reali istorija: jauni žmonės prieš šešetą metų nenaujos statybos name pirko butą, mokėjo beveik 200 tūkst. litų, ėmė paskolą. 20 metų šeima grąžins paskolą su palūkanomis ir iš viso už butą sumokės beveik 400 tūkst. litų. Šiuo metu tokio buto vertė – 90 tūkst. litų. Ką patarti tokia šeimai? Kuo greičiau „gesinti“ paskolą: gal parduoti kitą nekilnojamąjį turtą ir iš karto grąžinti didelę dalį paskolos, gal važinėti paprastesniu automobiliu ar mažinti kitas šeimos išlaidas.
O kaip turėti pinigų daugiau?
Pažvelkite plačiau, kūrybiškai, ieškokite galimybių. Gal mokate arba galite išmokti gaminti papuošalus, suvenyrus? O gal nesudėtinga būtų padėti buityje kaimynei, kuri mielai atsilygins. Manyti, kad man nepavyks, nes dabar krizė, dabar darbo nėra, – nėra gerai. Kai ką nors neigiame, nesuteikiame sau šansų užsidirbti daugiau. Neieškokime kaltų, patys galvokime, kaip padėti sau, savo šeimai. Apsidairykite kasdienos rate, įvertinkite, ką kasdien darote, ką mokate, sugebate.
Atradęs būdų užsidirbti papildomai, žmogus pradeda labiau pasitikėti savimi. Bet kuris verslininkas taip pat kažkada žengė pirmąjį žingsnį. Juk turtingi verslininkai – lygiai tokie patys žmonės, kaip ir tie, kurie dirba samdomą darbą. Tik mąsto kitaip, nebijo prarasti, suklupti, nuolat ieško ir bando.
Būkite kūrybiški ir nebijokite veikti. Kurkite patys gyvenimą, kokio norite, ir tegul pinigai ne pririša, ne varžo, o suteikia laisvės.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę