){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ekologinis pėdsakas – žmogaus poreikių ir Žemės ekosistemų matas, kuris yra naudojamas lyginant žmonių poreikius su Žemės planetos ekologijos sugebėjimu atsinaujinti. Naudojantis šiuo įvertinimu, yra įmanoma nustatyti, kiek Žemės planetų reikės žmonijai išlaikyti laikantis tokio gyvenimo būdo. Taigi visus skaitytojus kviečiame atsakyti į testo klausimus ir sužinoti, kiek tokių planetų reikėtų, jei visi pasaulio gyventojai gyventų taip, kaip gyvenate jūs.
EKOLOGINIO PĖDSAKO TESTAS
Vandens sunaudojimas
Per savaitę jūs maudotės:
Nesimaudote (0 taškų)
Trumpas dušas 3–4 kartus per savaitę (25 taškai)
Trumpas dušas kartą per dieną (50 taškų)
Ilgas dušas kartą per dieną (70 taškų)
Daugiau nei kartą per dieną (90 taškų)
Kai valotės dantis:
Užsukate vandenį (0 taškų)
Leidžiate vandenį (40)
Naudojate vandenį taupantį tualeto bakelį (minus 20 taškų)
Naudojate vandenį taupančias dušo galvutes (minus 20 taškų)
Iš viso taškų: __________
Maistas
Mėsą valgote:
Daugiau nei kartą per dieną (600 taškų)
Kartą per dieną (400 taškų)
Porą kartų per savaitę (300 taškų)
Esu vegetaras (200 taškų)
Esu veganas (150 taškų)
Maistą iš ūkininkų turgelių arba organiško maisto parduotuvių perkate:
Visą (0 taškų)
Kai kuriuos produktus (30 taškų)
Nieko (60 taškų)
Vaisių ir daržovių atliekas kompostuojate:
Taip (minus 20 taškų)
Ne (60 taškų)
Maistas, kurį perkate yra perdirbtas:
Visas (100 taškų)
Kai kurie produktai (30 taškų)
Niekas (0 taškų)
Maistas, kurį perkate, yra supakuotas:
Visas (100 taškų)
Kai kurie produktai (30 taškų)
Niekas (0 taškų)
Per dieną išmetate:
Nieko (0 taškų)
Ketvirtadalį nesuvartoto maisto (25 taškai)
Trečdalį nesuvartoto maisto (50 taškų)
Pusę nesuvartoto maisto (100 taškų)
Iš viso taškų:__________
Transportas
Į darbą/studijas/mokyklą kasdien vykstate:
Pėsčiomis arba dviračiu (0 taškų)
Viešuoju transportu (30 taškų)
Asmeniniu automobiliu, bet kartu su kolegomis (100 taškų)
Asmeniniu automobiliu, vienas (200 taškų)
Per dieną automobilyje praleidžiate:
Nevažinėju (0 taškų)
Mažiau nei pusvalandį (40 taškų)
30 min. – 1 val. (100 taškų)
Daugiau nei 1 val. (200 taškų)
Kiek automobilių turi jūsų šeima?
Nė vieno (20 taškų)
Vieną (50 taškų)
Du (100 taškų)
Daugiau nei du (200 taškų)
Kiek kartų per metus skrendate lėktuvu
0 (0 taškų)
1–2 kartus (200 taškų)
Daugiau nei 2 taškų (400 taškų)
Iš viso taškų:________
Namai
Jūs gyvenate:
Nuosavame name už miesto (50 taškų)
Nuosavame name mieste (0 taškų)
Blokiniame name (0 taškų)
Bute (minus 50 taškų)
Kiek kambarių jūsų namuose tenka žmogui?
1 kambarys žmogui arba mažiau (minus 50 taškų)
1–2 kambariai žmogui (0 taškų)
2–3 kambariai žmogui (100 taškų)
Daugiau nei 3 kambariai žmogui (200 taškų)
Ar turite antrą namą (pvz., sodybą), kuris didžiąją laiko dalį yra nenaudojamas?
Ne (0 taškų)
Turite, bet naudojatės kartu su kita šeima/draugais (200 taškų)
Taip (400 taškų)
Iš viso taškų:________
Energijos sunaudojimas
Šaltuoju metų laiku namuose temperatūra yra:
Mažiau nei 15 laipsnių (minus 20 taškų)
15–18 laipsnių (50 taškų)
19–22 laipsniai (100 taškų)
22 arba daugiau laipsnių (150 taškų)
Naudojate energiją taupantį šaldytuvą:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (50 taškų)
Turite du šaldytuvus/šaldiklius:
Taip (100 taškų)
Ne (0 taškų)
Naudojate 5 ar daugiau energiją taupančias lemputes:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (100 taškų)
Kai nenaudojate, televizorių, kompiuterį ir šviesas išjungiate:
Taip (0 taškų)
Ne (50 taškų)
Orui šaldyti naudojate:
Oro kondicionierių automobilyje (50 taškų)
Oro kondicionierių namuose (100 taškų)
Ventiliatorių (minus 10 taškų)
Nieko (minus 50 taškų)
Iš viso taškų:________
Drabužiai
Drabužius keičiate kasdien ir iškart dedate į skalbinių krūvą (80 taškų)
Dėvite lopytus ar kitaip taisytus drabužius (minus 20 taškų)
Ketvirtadalis jūsų drabužių yra siūti rankomis arba pirkti iš antrų rankų (minus 20 taškų)
Didžiąją dalį drabužių kasmet perkate naujus (200 taškų)
Labdarai atiduodate nebedėvimus drabužius:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (100 taškų)
Niekada nedėvite:
Mažiau nei 25proc. turimų drabužių (25 taškų)
50 proc. turimų drabužių (50 taškų)
75 proc. turimų drabužių (75 taškų)
Daugiau nei 75 proc. turimų drabužių (100 taškų)
Per metus perkate:
0–1 porą naujų batų (0 taškų)
2–3 poras naujų batų (20 taškų)
4–6 poras naujų batų (60 taškų)
7 ar daugiau porų naujų batų (90 taškų)
Iš viso taškų:______
Daiktai
Per šiandieną susidariusios jūsų šiukšlės tilptų į:
Batų dėžę (20 taškų)
Nedidelę šiukšliadėžę (60 taškų)
Didelę šiukšliadėžę (200 taškų)
Šiandien šiukšlių neturite (minus 50 taškų)
Rūšiuojate popierių, metalą, stiklą ir plastiką (minus 100 taškų)
Niekada neišmetate daiktų, jei galite juos suremontuoti/sutaisyti (minus 20)
Jei galite – vengiate naudoti vienkartinius daiktus:
Taip (minus 50 taškų)
Ne (60 taškų)
Naudojate įkraunamas baterijas kai tik galite (minus 30 taškų)
Jūsų namuose elektroninių prietaisų (televizorių, kompiuterių, DVD grotuvų ir t.t.) yra:
0–5 (25 taškų)
5–10 (75 taškų)
10–15 (100 taškų)
Daugiau (200 taškų)
Įvairia elektronika ir kitokia buitine technika kasdien naudojatės:
Nesinaudojate (0 taškų)
Labai retai (20 taškų)
Kartais (60 taškų)
Dažnai (80 taškų)
Iš viso taškų:________
Rezultatai
Sudėkite visus surinktus taškus ir padalinkite iš 300.
Vandens sunaudojimas _______
Maistas_______
Transportas _______
Namai _______
Energijos sunaudojimas _______
Drabužiai _______
Daiktai _______
Iš viso _______ ÷ 300 = ______ Žemės planetų
Jei kiekvienas gyventų taip kaip aš, reikėtų ______ Žemės planetų, kad galėtų išlaikyti visus pasaulio žmones.
Parengta pagal: http://www.easternct.edu/sustainenergy/
Pastaba: Nors terminas „ekologinis pėdsakas” yra plačiai vartojamas, jo apskaičiavimo metodai skiriasi. Šis testas pateikia tik apytikslius rezultatus. Ekologinį pėdsaką galite apskaičiuoti ir naudodami http://www.myfootprint.org/ elektroninę internetinę skaičiuoklę.
Ekologinis pėdsakas plačiau
Ekologinis pėdsakas – tai kiekis biologiškai produktyvios žemės ir jūros ploto, matuojamo pasauliniais hektarais, kurio šaliai reikia tam, kad galėtų apsirūpinti suvartojamais gamtiniais resursais, ir tam, kad būtų panaudotos atliekos. Jungtinių tautų organizacija, remdamasi nacionaliniais šalių duomenimis, apskaičiuoja vidutinį kiekvienos šalies gyventojo ekologinį pėdsaką. Padalinus visus biologiškai produktyvius planetos sausumos ir jūros hektarus iš planetos gyventojų skaičiaus, nustatyta ekologinio pėdsako norma – maždaug 2,1 ha vienam žmogui. Jei visi planetos gyventojai paskui save paliktų tokį ar mažesnį pėdsaką, planetos ekosistemos išlaikytų stabilumą. Vidutinis Lietuvos gyventojo ekologinis pėdsakas – 4,7 ha, Latvijos – 5,6 ha, Estijos – 7,9 ha, Didžiosios Britanijos – 5,45 ha.
Šaltinis: http://www.zaliojilietuva.eu/
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę