Praėjusią vasarą rinkos tyrimų bendrovės „GfK Custom Research Baltic“ atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas apie ekologijos suvokimą ir ekologišką gyvenimo būdą parodė, kad pusė visų apklaustųjų (jų iš viso buvo 1277) sutinka, kad pirkdamas produktus su užrašu „ekologiškas“ labiau rūpiniesi savo ir šeimos narių sveikata bei gerove. Tik ekologiškas prekes ir produktus stengiasi pirkti penktadalis. Tai daryti labiau linkę ūkininkai, namų šeimininkės, vaiko priežiūros ar motinystės atostogų išėjusios moterys. Tyrimas atskleidė, kad ekologiškas gyvenimo būdas priimtinesnis tiems, kurie jaučiasi laimingi ir yra patenkinti gyvenimu.
Tačiau ar žmogus, ekologija besirūpinantis perdėtai, iš tiesų yra laimingas ir patenkintas? Galbūt tai, kaip ir bet kokia kita manija, kyla dėl neišspręstų problemų, dėl mados ar kitų priežasčių? Kaip iš pradžių iš teigiamų paskatų kilęs noras gyventi „žaliai“ gali virsti gyvenimą ir santykius apkartinančia našta? Apie visą taip kalbamės su psichologe Genovaite Petroniene.
Yra didelis skirtumas tarp žmogaus pažiūrų ir polinkių ir tarp susikoncentravimo į vienintelę gyvenimo sritį kaip į dalyką, kuris išgelbės nuo visų bėdų. Vienos manijos nepriklauso nuo gyvenamojo laikotarpio: tarkime, žmogus galvoja vien apie pinigus, kitą kamuoja pavydas ir jis persekioja sutuoktinį, trečias įsirašo į dvasinę sektą, ketvirtas nori išgarsėti ir užmiega ar atsibunda tik su ta mintimi ir taip toliau.
Kitos manijos yra madingos: pavyzdžiui, lieknėjimas, joga, o dabar – ir ekologiškumas. Visų manijų bėda yra ta, kad jų metu žmogus nebemato visumos, pakliūna tarsi į siaurą koridorių ir jam atrodo, kad to vienintelio tikslo pasiekimas jį padarys laimingą. Paprastai į manijos objektą kritiškai arba moksliškai nebežiūrima, kaip štai sektos dalyvis nemėgsta jokio skepticizmo dievo atžvilgiu, taip ir ekologiškumo šalininkas nebegali protingai įvertinti jo sveikatą veikiančių veiksnių svorio ir nebesuvokia, kad skaitydamas etiketes, įsitempdamas, pykdamasis jis išeikvoja daug daugiau energijos ir savo sveikatai pakenkia daug labiau nei tas, kuris iš viso nesidomi ekologija ir intuityviai išsirenka tai, kas jam sveikiau. Psichologai nustatė, kad visos panašios manijos linkusios atsirasti tada, kai žmogus nejaučia gyvenimo pilnatvės, prasmingumo arba turi neigiamų išgyvenimų – štai tada jam labai reikalingas toks ar kitoks gelbėjimosi ratas.
Manija žmogų padaro nelaisvą – jis nebegali pasirinkti naudoti ekologišką produktai ar ne. Netgi budistų vienuoliai, kurie, kaip žinoma, yra vegetarai, skatinami neprisirišti net prie šio priesako, išlaikyti širdingus santykius ir dvasinę ramybę, jei kas nors paaukoja mėsos. Taigi žmogus, kuris turi aistringą tikslą gali jį trumpam atidėti, jei tai kertasi su kitais svarbiais jo tikslais. Tas tikslas taip pat randa vietą tarp kitų gyvenimo vertybių, kaip geri santykiai su aplinkiniais, kūryba ir t.t., o ne juos užgožia.
Bandymas bet kuria kaina įtikinti kitus, rodo bandymą įtikinti save, t.y. tai, kad pasąmoningai pats žmogus nėra įsitikinęs savo teisumu, ir tą abejonę jam primena bet kas, kas galvoja kitaip. Žmogus kovoja su tuo kitu, o iš tikrųjų – ir su savimi pačiu. Juk labiausiai savo nuomonę gina paaugliai – žmonės, kurių nuomonė ką tik gimė ir yra visiškai silpna. Žinoma, agresyvus nuomonės piršimas gali pabloginti santykius su aplinkiniais ir kiek sveiki produktai pagerina žmogaus sveikatą, tiek blogi santykiai ir stresas ją sugadina, taigi gaunasi daug iššvaistytos energijos ir jokio rezultato.
Gal tokiu būdu ieškant to tobulo, sveiko, švaraus gyvenimo siekiama išspręsti kitas, su tuo visiškai nesusijusias problemas? Juolab kad gyvenant miestuose, to tikrai sveiko gyvenimo pasiekti iš tikrųjų neįmanoma, turint omeny aplinkos taršą ir pan.
Įdomu tai, kad ekologiškumo besivaikantys žmonės atmeta kitas svarbias sveiko gyvenimo dalis, kaip, pavyzdžiui, fizinį judėjimą, sportą. Ne visada jie daug laiko praleidžia ir gamtoje. Gana dažnai jie, kaip ir kiti, yra įnikę į internetą, kuris tikrai gali turėti neigiamą poveikį nervų sistemai.
Mano kukliais stebėjimais, ekologijos manija labiau apima žmones, kuriems materiali fizinė realybė yra gana svarbi – jie mėgsta geresnius daiktus, yra labiau susirūpinę dėl savo išvaizdos, labiau bijo ligų. Atitrūkę nuo žemės piliečiai, panirę į meilės manijas, kūrybą, karjeros darymą ekologišku maistu rūpinasi daug mažiau, nes fizinė realybė jiems nelabi įdomi.
Ką galėtumėte patarti žmonėms, kaip subalansuoti savo siekį gyventi ekologiškai ir nepersistengti? Ką gali padaryti žmogus jau suvokęs, kad turi problemą, tačiau nežinantis, kaip ją išspręsti?
Manau, kad nieko bloga domėtis, ką valgai ar naudoji, tačiau reikia paklausti savęs: ar ne per daug tam skiriu dėmesio? O galbūt per tą laiką galima užsiimti kita įdomia širdžiai veikla, artimiau bendrauti su žmonėmis, tiesiog ilsėtis ir būti? O gal verta tiesiog sustoti, nebesiblaškyti ir pajusti, kas mane padarytų iš tikro laimingą?
Ekologiški produktai – brangesni
Kai vieniems ekologija tampa manija, kiti į visą tai žiūri su didele skepticizmo doze. Ypač kai kalba pasisuka apie įvairiomis žaliomis etiketėmis ir „eko“ užrašais apklijuotas įvairiausių produktų pakuotes. Jau minėtasis vartotojų tyrimas parodė, kad dešimtadaliui apklaustųjų žodis „eko“ siejasi su prekiniu ženklu, padedančiu lengviau parduoti produktus. Net 82 proc. apklaustųjų pačių ar senelių soduose ir kaimuose užauginus produktus vertina daug labiau nei gulinčius parduotuvių lentynose ir pažymėtus „eko“ ženklu. Be to, dviem trečdaliams apklaustųjų iškyla klausimas, ar šie produktai tikrai ekologiški, ar tai tik reklaminis triukas.
Negana to, tokiais ženklais pažymėti produktai yra daug brangesni. Pažvelgus į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Statistikos departamento prie LRV 2010-aisiais atliktą įprastinių ir ekologiškų produktų kainų palyginimą, akivaizdu, kad už krepšelį tokių prekių teks mokėti net 72 proc. daugiau.
Įprastinių ir ekologiškų maisto prekių kainų palyginimas
Produktas Įprastas, Lt Ekologiškas, Lt Kainų skirtumas, proc.
Pienas (2,5 proc. rieb.), 1 l 1,91 3,98 108
Grietinė, 0,5 kg 3.8 5,5 45
Jogurtas be priedų, 0, 36 kg 1,99 2,8 41
Kvietiniai miltai, 1 kg 2,35 3,19 36
Juoda duona, 1 kg 4,88 8,33 71
Balta duona, 1 kg 4,39 8,38 91
Batonas, 1 kg 5,4 6,3 17
Manų kruopos, 1 kg 2,8 Lt 3,98 42
Bulvės, 1 kg 0,99 2,92 195
Morkos, 1 kg 1,24 (nefasuotos) 3,49 181
Baltagūžiai kopūstai, 1 kg 1,3 2,49 92
Svogūnai, 1 kg 2,3 (importuoti) 3,56 55
Fermentinis sūris, 1 kg 19 L 37 95
Kumpis be kaulo (jautiena), 1 kg ~ 20
(2009-10) 33
(2009-09) 65
VISAS KREPŠELIS 72,35 124,92 72
Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, Statistikos departamentas prie LRV
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę