Teigiamas gyvūnų poveikis sergančio žmogaus sveikatos būklei yra patvirtintas eksperimentais. Pripažintas mokslinis faktas, kad žmonės, kurie namuose laiko gyvūnus, gyvena ilgiau ir serga mažiau. Ir jų nervų sistemos būklė yra kur kas geresnė negu žmonių, kurie neturi naminių gyvūnų.
Gydymas gyvūnais vis dar laikomas netradiciniu gydymo metodu, tačiau iš tikrųjų jo istorija yra labai ilga. V a.pr.m.e. Hipokratas kalbėjo apie teigiamą jojimo poveikį sveikatai, o neurozes, be šalto dušo, vaikščiojimo basomis, ir jojimu. Senovės graikai prieš 3000 metų pastebėjo, kad šunys teigiamai veikia sveikatą, o senovės egiptiečiai tam naudojo kates. Senovės Indijoje vietoj vaistų rekomenduodavo ligoniams klausytis paukščių giedojimo.
Dar 1792 m. Jorko (Anglija) psichiatrijos ligoninėje gydymo tikslais buvo naudojami gyvūnai, nors tokia terapija kaip atskiras gydymo metodas išpopuliarėjo tik nuo XX a. antros pusės. Šio gydymo metodo pradininku laikomas JAV vaikų psichiatras Borisas Levinsonas, kuris psichoterapijos sesijų metu naudodavo savo šunį.
Šiuo metu terapija gyvūnais pripažįstama daugelyje šalių, rengiamos tarptautinės konferencijos, seminarai. Kaip gydymo priemonė dažniausiai naudojami gyvūnai yra šunys, katės, triušiai ir paukščiai. Šios terapijos programose dalyvauja medikai, socialiniai darbuotojai, psichologai. Gyvūnų terapijos mokslo darbai prasideda nuo žmonių santykių su savo augintiniais tyrimų. Žinoma, atkreipiamas dėmesys ir į neigiamus poveikius: alergiją, galimybę užsikrėsti parazitais, gyvūnų agresiją.
o Žmogaus fiziologinių funkcijų normalizavimas. Bendravimas su gyvūnais sumažina stresą, padeda reguliuoti vidaus organų funkcijas (pavyzdžiui, suretina širdies ritmą, gali sumažinti padidėjusį kraujospūdį).
o Kompetencijos jausmo stiprinimas. Šis žmogaus poreikis, kurį trumpai galima išreikšti fraze „aš galiu“, yra vienas iš svarbiausių, ir, rūpindamasis savimi negalinčiu pasirūpinti gyvūnu, žmogus pasijaučia stiprus ir geras.
o Savirealizacijos funkcija. Kitas svarbus žmogaus poreikis – realizuoti savo vidinį potencialą, būti svarbus kitiems.
o Bendravimo funkcija. Viena iš svarbiausių naminių ir gydančių gyvūnų „pareigų“ yra būti žmogaus bendravimo partneriu. Tai labai svarbu tiek vienišiems, tiek autistiškiems ir turintiems bendravimo problemų pacientams, kurie su gyvūnu gali lengviau užmegzti kontaktą nei su artimaisiais ar specialistu.
o Psichoterapinė funkcija. Psichoterapija yra asmens keitimosi procesas terapijos metu. Paprastas pavyzdys – bendravimas su gyvūnais gali palengvinti ir žmogaus tarpasmeninius santykius (juk pripažintas faktas, kad įsigiję šunį žmonės tampa labiau bendraujantys). Aišku, gyvūnų terapijos metu vyksta kur kas sudėtingesnės tarpusavio sąveikos.
Šunys pasižymi ypač gera uosle. Ši savybė padeda jiems rasti net nedideles cheminių medžiagų koncentracijas įkvepiamame ore ir jau yra pritaikoma ne tik policijoje, bet ir medicinoje diagnozuojant vėžines ligas. Šunys yra specialiai dresuojami ir turi atitinkamai sureaguoti, jei oro mėginyje yra atitinkamas kvapas, kurio žmogaus uoslė neužuostų.
Kalifornijos mokslininkai atliko bandymą su 5 dresuotais šunimis, kurie per specialius įrenginius turėdavo uostyti iškvepiamo oro mėginius, paimtus iš sveikų arba vėžiu sergančių žmonių. Tyrime dalyvavo 170 žmonių, iš jų 84 buvo sveiki, o 86 sirgo plaučių arba krūties vėžiu. Pagal ligos pobūdį, šunys atsitūpdavo arba atsiguldavo prie sergančio žmogaus oro mėginio. Šunys plaučių vėžį nustatė 97, o krūties – 87 proc. atvejų. Kaip žinoma, onkocitologinių ir vėžio žymenų tyrimų jautrumas dažnai yra mažesnis, todėl dresuoti šunys galėtų būti puikūs pagalbininkai atrenkant pacientus, kuriems reikalingas išsamesnis ištyrimas, ieškant galimai besivystančio vėžio.
Gyvūnų yra skirstoma į nekryptingąją – tai žmogaus sąveika su gyvūnais namų aplinkoje, neakcentuojant šios sąveikos gydomosios reikšmės, ir kryptingąją – tai tikslingas gyvūnų panaudojimas gydymo tikslais psichoterapijos procese.
Pagrindinė šuns savybė – jo ištikimybė. Dažnai šuo užpildo vakuumą, kuris atsiranda žmogaus gyvenime dėl bendravimo trūkumo. Gyvūnai gali atlikti psichologinę pakeitimo funkciją, kai nėra artimo žmogaus. Be to, šuniukas visada laimingas, kai bendrauja su žmogumi. Jam nesvarbu, kiek turime pinigų ir kaip mes atrodome, jį džiugina pats buvimo kartu su šeimininku faktas. Nustatyta, kad poros, kurių namuose gyvena šuo, rečiau konfliktuoja ir lengviau išgyvena šeimyninių krizių laikotarpius.
Kanisterapiją (lot. canis – šuo; taip pat dar vadinama dogoterapija, nuo angl. žodžio dog – šuo) propaguojantys specialistai mano, kad šunys gali padėti protiškai neįgaliems žmonėms, sergantiems neurozėmis, vienišiems, nepasitikintiems savimi, taip pat autizmu sergantiems vaikams. JAV iš visų gyvūnų terapijos 95 proc. atvejų į pagalbą pasitelkiami šunys. Toks populiarumas paaiškinamas iš dalies šių gyvūnų emocionalumu, taip pat puikiais socialinio bendravimo įgūdžiais, kadangi jų protėviai vilkai gyveno bandomis.
Šunys gali daug padėti ne tik vaikams, bet ir senelių namuose. Šuo sumažina baimę, blogą nuotaiką, įtampą, išsiblaškymą ir padidina senelių fizinį aktyvumą. Nekalbūs pradeda kalbėti, o emociškai nejautrūs – pradeda rodyti emocijas, pirmiausia gyvūnui.
Šuo, visa savo esybe išreiškiantys atsidavimą šeimininkui, suteikia jam didžiulę psichologinę pagalbą. Šis palaikymas yra netgi svarbesnis negu artimo žmogaus palaikymas. Atlikti psichologiniai tyrimai rodo, kad artimo žmogaus buvimas šalia atliekant sudėtingas užduotis pablogina rezultatus, nes žmogus galvoja, kaip bus įvertintas savo artimojo. O jei šalia šuo, rezultatai geresni negu atliekant užduotis vienam! Iš vienos pusės, žmogus jaučiasi palaikomas ir mylimas toks, koks yra, iš kitos pusės, nebijo būti neigiamai įvertintas.
Felinoterapija – tai kačių panaudojimas gydymo tikslais (lot. feles – katė). Šie švelnūs ir meilūs gyvūnai žmogui suteikia šilumos ir saugumo jausmą. Jų vibracijos murkiant (4–16 Hz) įveda žmogų į savotišką transą, taip pat gerai padeda sergant daugeliu vidaus organų ligų: osteochondroze, galvos ir sąnarių skausmais, slopina vidaus organų uždegimo procesus, greitina lūžių ir kitų sužeidimų gijimą, stiprina imunitetą. Daugelis kačių šeimininkų pastebi, kad katė gulasi ant skaudamos vietos. Seniai žinoma, kad katės glostymas normalizuoja kraujo spaudimą: pažemina aukštą ir padidina per žemą, taigi katės laikymas namuose mažina net infarkto riziką. Žmogui katės glostymas ir jos murkimas sukelia galvos smegenyse bangas, kurios rodo atsipalaidavimą ir malonumą, taip katės sukelia teigiamas emocijas ir pagerina nuotaiką. JAV katės netgi buvo pripažintos viena iš priemonių, padedančių sumažinti stresą.
Manoma, kad geriausiai gali padėti Europos trumpaplaukės, Siamo, Britų trumpaplaukės ir Sibiro katės. Katę namuose laikyti rekomenduojama žmonėms, kurie linkę į depresiją.
Padeda ne tik katės laikymas namuose. Taip pat malonus ir naudingas užsiėmimas yra kačių stebėjimas, jų piešimas, fotografavimas, figūrėlių lipdymas – tai rekomenduojama dažnai patiriantiems stresą, besiskundžiantiems bloga atmintimi, rankų drebuliu, depresija ir emocijų nevaldymu žmonėms.
Hipoterapija – ne tik jodinėjimas ant žirgo
Žodis kilęs iš graikų kalbos (graik. hippos reiškia žirgą). Arkliai labiausiai padeda koreguoti judėjimo sistemos sutrikimus. Jie reaguoja į žmogaus emocines reakcijas, balsą, judesius, kas svarbu gydant vaikus, kuriems pasireiškia autizmas, bloga socialinė adaptacija, uždarumas. Žirgai gali padėti vaikams, kuriems pasireiškia baimės, depresija, po stipraus išsigandimo, sustiprina komunikabilumą ir pasitikėjimą savimi. Jodinėjant gerėja dėmesio koncentracija, savikontrolė, judesių koordinacija. Hipoterapija padeda sumažinti nerimą, padidina prisitaikyti „čia ir dabar“.
Hipoterapijoje dalyvauja trise: pacientas, arklys ir hipoterapeutas. Hipoterapeutas žmogaus emocijas ir energiją nukreipia geriausia jam socialinės adaptacijos prasme vaga. Hipoterapeutas veikia raitelį, raitelis veikia žirgą, o žirgas – ir raitelį, ir terapeutą. Toks požiūris padidina paciento aktyvumą, iš kitos pusės – pacientas yra ir kitų veikiamas subjektas, to suvokimas svarbu psichologinei reabilitacijai.
Dar yra taikoma delfinų terapija (ji taikoma ir Lietuvoje), paukščių stebėjimo terapija, gydymas pasitelkiant akvariumines žuvytes, triušius, jūrų kiaulytes bei kitus gyvūnus. Psichoterapiniam darbui su vaikais labai padeda gyvūnų paveiksliukai, pasakojimai apie gyvūnus. Prie gyvūnų terapijos kartais priskiriama ir apiterapija – gydymas bičių produktais bei gydymas dėlėmis – hirudoterapija.
Gyvūnai daro poveikį kiekvienam, kas su jais susiduriame, tiek jų stebėjimas, tiek buvimas su jais, laikymas namuose. Gyvūnų gydomasis poveikis panaudojamas atskiros psichoterapijos šakos – animaloterapijos metu. Tačiau gydomąjį gyvūnų poveikį galime pajusti kiekvienas, kuris namie turime augintinių.
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę