){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Visi žino, kad veikiantys elektros prietaisai aplink save sukuria elektromagnetinį lauką, dėl kurio poveikio kol kas vyksta labai aštrios diskusijos. Mikrobangų krosnelės, šaldytuvai, skalbimo mašinos, televizoriai, kompiuteriai ir t. t. ir t. t. Visi šie prietaisai tapo kasdieniniais mūsų palydovais, kai kam net artimesniais ir dažniau matomais nei artimieji. Mokslininkai sako, kad nuolatos vienu metu naudojami elektriniai įrenginiai kenkia centrinei nervų sistemai, akims ir lytinei (reprodukcinei) sistemai. Tačiau vienareikšmio atsakymo čia kol kas nėra.
Valstybinio aplinkos sveikatos centro Visuomenės sveikatos ekspertizės skyriaus vedėjas Marius Urbonas sako, kad kenksmingas prietaisų poveikis jaučiamas tik tuomet, jei jų spinduliavimas viršija nustatytas normas. Tokį elektromagnetinį lauką esą sukelia ne buitiniai, o pramoniniai prietaisai, pvz., generatoriai, elektrinio suvirinimo aparatai. „Techniškai tvarkingi teisingai ir su saiku eksploatuojami prietaisai negali turėti kenksmingos įtakos sveikatai“, – teigia M. Urbonas. Tiesa, pasak jo, šiuo metu iš prietaisų, naudojamų namuose, sąlyginai pavojingiausias populiarusis kompiuteris, jeigu šis techniškai netvarkingas, netinkamai eksploatuojamas ar per dažnai be reikalo naudojamas.
Aplinkos sveikatos centro atstovo teigimu, daug labiau sveikata rizikuojame elektros prietaisus naudodami nesaugiai. „Dažnai didesnį pavojų sveikatai gali turėti ne elektromagnetinė spinduliuotė, o blogai izoliuotais laidais tekanti elektros srovė, – perspėja M. Urbonas. – Kenksmingo poveikio sveikatai išvengsite atidžiai perskaitę naudojimo instrukciją ir kruopščiai techniškai prižiūrėdami buitinę techniką, o ypač techniką, spinduliuojančią labai aukšto dažnio elektromagnetines bangas, pvz., mikrobangų krosneles“. Todėl vyrai, kuriems naudojimosi instrukcijų prireikia tik kraštutiniu atveju ar tie, kurie apskritai nemato nieko bloga, jei elektros prietaisų laidai „kiek suskilę“, – šeimai kur kas pavojingesni už „baisiąją“ mikrobangų krosnelę...
Todėl, pasak eksperto, nereikia bijoti, jei vienu metu bute veikia keli elektros prietaisai: šeima žiūri televizorių svetainėje, o tuo pat metu patalpas šildo elektriniai šildytuvai, vonioje dirba skalbimo mašina, virtuvėje mikrobanginėje krosnelėje gaminami pietūs, o vaikai žaidžia su kompiuteriu – tai nesudaro pavojaus sveikatai, svarbu tiesiog per ilgai prie jų neužsibūti. „Tiesa, pageidautina, kad miegamuosiuose kambariuose būtų kuo mažiau buitinės technikos, – įspėja specialistas, – Tačiau ne dėl skleidžiamų elektromagnetinių, bet dėl triukšmo bangų. Tokias bangas skleidžia, pvz., televizorius, dulkių siurblys“.
Vaikai yra jautresni aplinkos veiksniams, tarp jų ir elektromagnetinei spinduliuotei. Todėl ten, kur jie žaidžia, geriau, kad nebūtų nei įjungtų, nei išjungtų buitinių prietaisų. „Vaikas dėl smalsumo gali pažeisti laidų elektrinę izoliaciją, sukelti trumpą sujungimą, netgi gaisrą, ar paprasčiausiai sugadinti elektros prietaisą“, – perspėja M. Urbonas. Taip pat reikėtų skatinti vaiką kuo daugiau su draugais bendrauti tiesiogiai, lauke. Taip ne tik išmokysite mažąjį socialinių įgūdžių, bet ir apsaugosite jo sveikatą. Mat mobiliaisiais telefonais plepėti vaikams rekomenduojama ne ilgiau kaip 30 min. per dieną. Ne mažiau pavojinga vaikams... muzika. „Ilgai ir garsiai klausantis muzikos per ausines ar grotuvus galima visam laikui pakenkti klausai“, – teigia ekspertas. Pasak jo, jau šiandien skaičiuojama, kad visiškai apkursti rizikuoja 5–10 proc. grotuvų klausytojų. Garsas turi neviršyti 80 dB (maždaug atitinka netoli kelyje automobilių keliamą triukšmą arba kieno nors šauksmą). Tokio garso galima be baimės klausytis iki 40 val. per savaitę. Bet šiek tiek pagarsinus, pavojus pakenkti klausai labai išauga“. Pavyzdžiui, klausytis muzikos 89 dB garsu rekomenduojama ne ilgiau nei 5 val. per savaitę. Europos Komisija pastaruoju metu siekia įpareigoti gamintojus nustatyti mažesnį nešiojamųjų muzikos grotuvų saugaus garso lygį ir pateikti aiškius įspėjimus dėl kenksmingo pernelyg didelio garso poveikio.
„Per dieną dirbti kompiuteriu (ir mokykloje, ir namuose) moksleiviams rekomenduojama ne daugiau kaip 2 valandas. Po pusvalandžio įtempto regimojo darbo būtina daryti 5 minučių poilsio pertraukėles, po 40–45 minučių – 10 minučių pertrauką ir t. t. O pažaidus kompiuteriu prie televizoriaus prisėsti ne anksčiau kaip po 1–2 valandų, – sako specialistas. – Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, televizorių žiūrėti rekomenduojama iš ne mažesnio kaip metras atstumo, kompiuteriu dirbti ne arčiau kaip 40 cm nuo ekrano ir būti pakankamai saugiu atstumu nuo veikiančių elektrinių skrudintuvų, viryklių ir t.t. (ne tiktai dėl elektromagnetinio lauko, elektrinės kontaktinės srovės pavojaus, bet ir dėl nudegimo pavojaus), – vardina M. Urbonas. Būtina atminti, kad, tolstant nuo prietaiso, elektros laukas sparčiai mažėja. Tad laikykime savo pavojinguosius elektrinius draugus saugiu atstumu ir mėgaukimės XXI amžiaus teikiamais malonumais.
• Nepalikti vaikų be priežiūros šalia veikiančių buitinių prietaisų
• Atsargiau elgtis su buitiniais elektros prietaisais žmonėms, kurie turi elektostimuliatorius
• Nuo televizorius būtina laikytis ne mažesniu kaip 1 m atstumu
• Nuo namų kompiuterio būtina laikytis ne mažesniu kaip 40 cm atstumu
• Nenaudoti buitinių prietaisų be reikalo
• Išjungti buitinį prietaisą (kompiuterį, televizorių), jeigu jis nenaudojamas
• Naudoti energiją taupantį režimą, jeigu toks yra numatytas
• Nukentėjus nuo stipraus elektros srovės arba elektromagnetinės spinduliuotės poveikio, nedelsiant kreiptis į gydytoją
Mūsų namų mikroklimatas turi didelę įtaką sveikatai. Turbūt daugelis ne kartą esame pajutę, kaip, ilgiau pabuvus sausame kambaryje, pradeda džiūti akys ar kaip kambario drėgmė, atrodo, ima skverbtis į kaulus. O kokios aplinkos sąlygos žmogui tinkamiausios – sveikos ir leidžiančios jaustis patogiai? Patalpų mikroklimatą nulemia trys pagrindiniai oro veiksniai – oro temperatūra, oro drėgmė ir oro judėjimas. Specialistai yra nustatę, kokie jie turėtų būti namuose, kad būtų „kaip tik“....
Skaityti daugiauKonservavimas žema temperatūra – puikus konservavimo būdas, kadangi galima ilgai išlaikyti greitai gendančius maisto produktus esant minimaliam jų maistinės ir biologinės vertės sumažėjimui. Išlieka vitaminai, fermentai ir kitos vertingos maistinės medžiagos. Užšaldyti maisto produktai išlaiko spalvą, sultingumą, aromatą ir tvirtumą, nes užšaldžius produktus jų viduje temperatūra nukrinta iki -18 laipsnių, kai sustoja visi gyvybiniai-biocheminiai procesai. Ar visas sodo ir miško gėrybes galima šaldyti? Iškyla ne tik šis klausimas, bet ir dar daug kitų. Kokiais pagrindiniais principais vadovautis užšaldant ir atšaldant produktus konsultuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Visuomenės sveikatos instituto direktorius Rimantas Stukas....
Skaityti daugiauBesirūpindami sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose verdame maistą. O juk netinkamas indas gali tapti įvairių negalavimų priežastimi. Kokį puodą pasirinkti? ...
Skaityti daugiauBuities tvarkymas be chemikalų Dauguma buitį tvarkome naudodami įvairias tam skirtas priemones su cheminėmis medžiagomis, tikėdamiesi geriausio rezultato. Tačiau žinome, kad priemonės su cheminėmis medžiagomis yra kenksmingos sveikatai (gali sukelti alergiją, bėrimus ant odos ir pan.), o ekologiškos priemonės, nors ir veiksmingos, bet ne visiems prieinamos. Todėl pamėginkime prisiminti keletą senų, tačiau veiksmingų priemonių ir būdų, kaip tvarkytis buityje naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų ir taip saugant savo sveikatą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauDaugelio mūsų gyvenimas yra dinamiškas, aktyvus ir užimtas. Dirbantieji įstaigose turi rengtis gražiai ir patogiai kiekvieną darbo dieną. Laisvalaikio metu taip pat norime dėvėti ne tik gražius bei madingus, bet ir patogius, praktiškus drabužius. Pirkdami juos dažnai atkreipiame dėmesį į gaminio sudėtį, bet ne visada tai mums ką nors sako. Ką reiktų žinoti apie įvairius pluoštus, renkantis rūbus kasdienai, išeigai ar poilsiui, ką pasirinkti konkrečiu atveju ir kodėl, papasakojo „Monton“ parduotuvės konsultantė Kristina JUOZAPAVIČIENĖ ir AB „Audimas“ rinkodaros specialistas Tomas MOTIEJAITIS. ...
Skaityti daugiauMūsų patalpų gaiva pirmiausia priklauso nuo švaros ir dažno vėdinimo, nuo kiekvieno gyvenančiojo ar dirbančiojo asmeninių higienos įpročių. Gaivų ir švarų patalpų orą malonu pakvėpinti natūraliais eteriniais aliejais, smilkalais. „,Aromatinės žvakės, eteriniai aliejai švarina, dezinfekuoja orą mūsų aplinkoje, skleidžia malonų kvapą, pakelia nuotaiką, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytoja alergologė-pulmonologė doc.dr. Eglė Vaitkaitienė. – Dar geriau, jei namai kvepia džiovintais rožių žiedlapiais, levandomis, rozmarinais ar čiobreliais.“ Apie tai, kokios sveikatai saugios priemonės padeda palaikyti namuose malonų kvapą ir kaip jas tinkamai naudoti, ir kalbamės su docente....
Skaityti daugiauTelevizorius – neatsiejamas daugelio lietuvių laisvalaikio atributas. 2014-ųjų pavasarį tyrimų bendrovės GfK atliktas tyrimas rodo, kad net 89 proc. mūsų šalies piliečių žydrąjį ekraną įsijungia kasdien, 9 proc. – bent kartą per savaitę. Žinių laidos, sporto varžybos, dokumentiniai filmai ar animaciniai filmukai – televizorių mėgsta žiūrėti ir vaikai, ir suaugusieji. Tam, kad laikas prie ekrano nenuvargintų akių, svarbu laikytis keleto taisyklių. Kokios jos, pasakoja gydytoja oftalmologe Rūta Kėvelaitienė....
Skaityti daugiauTurbūt bent viename kiekvieno namo, buto ar biuro kambaryje galima aptikti vazonėlį su gėlėmis. Jos ne tik puošia namus ar maloniai kvepia, bet ir grynina orą. Dar iš mokyklos laikų biologijos pamokų prisimename, kad dieną augalai, sugerdami anglies dvideginį, išskiria deguonį. Be to, augalai turi ir emocinį poveikį žmogaus organizmui. ...
Skaityti daugiauMokslininkai nustatė, kad maždaug 6–12 proc. gyventojų yra alergiški namų dulkėms, dažnai to net nežinodami. Palyginti su ankstesniais metais, pastebimas gana didelis tokių alergijų padidėjimas. Alergijos namų dulkėms priežastis yra mažyčiai voragyviai – namų dulkių erkės....
Skaityti daugiauNenuostabu, kiekvienas nori gyventi gražiuose, jaukiuose ir skoningai įrengtuose namuose. Tačiau specialistai perspėja: jei nebūsite atsargūs ir nekreipsite dėmesio į tai, kokias statybines medžiagas renkatės, atnaujintuose namuose dar ilgai negalėsite gyventi, nes teks rūpintis savo pašlijusia sveikata. Kaip išvengti nelaimių remontuojant namus ir išsaugoti sveikatą, pasakoja Šiaulių visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė....
Skaityti daugiauApie vilną esame girdėję daug. Galbūt vaikystėje nekęsdavom „piktų“ megztinių, o susirgę žinodavom, kad, pakaitinus kojas, mama vis vien užmaus vilnones kojines ir lieps taip miegoti visą naktį. Kas tai: mamų prasimanymai ar gydymo metodas? Ar iš tikrųjų vilna tokia reikalinga norint būti sveikam?...
Skaityti daugiauPoreikis periodiškai atsitraukti į privatų prieglobstį užkoduotas daugeliui žinduolių, paukščių, varliagyvių ir net kai kuriems vabzdžiams. Tam vieni randa natūralią pastogę gamtoje, kiti kasasi urvus. Štai jau septynerių devynerių metų amžiaus vaikai pradeda statyti „namus“ iš antklodžių ar įsirengia keistas konstrukcijas medžiuose. Taigi asmeninio kampo reikia visiems, ir jo funkciją paprastai atlieka mūsų būstas. Tačiau kiek erdvės reikia žmogui, kad jis jaustųsi patogiai, ir kokia ji turėtų būti?...
Skaityti daugiauSunku įsivaizduoti šiuolaikinę iškylą gamtoje be vienkartinių indų. Vis dažniau plastikinės lėkštės, įrankiai ir puodukai atsiduria ant šventinio stalo (pavyzdžiui, per vaikų gimtadienį). Žinoma, juk taip patogiau, po šventės namų ruoša užtrunka itin trumpai – sumetei į šiukšlių dėžę, nuvalei stalus – ir viskas. Be plastikinio vandens butelio neįmanoma nė viena tolimesnė kelionė, nesvarbu – riedučiais, dviračiu ar automobiliu. Tačiau ar visos plastikinės pakuotės yra saugios? Kokias geriau rinktis maistui, o kurias apeiti ratu? Apie visa tai pasakoja Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Justė Buzelytė....
Skaityti daugiauvasarą baltijos bangose atsigaivinti panorę poilsiautojai patyrė nemalonių...
Skaityti daugiauĮvairioms technologijoms sparčiai tobulėjant, atsirado puiki galimybė išsirinkti reikalingus ir tinkamus stalo įrankius, indus, kuo įvairiausių ir įmantriausių formų ir spalvų. Dažnai prie pirkimo prisideda ne vien poreikis, mada, progos, šventės, bet ir įvairios akcijos, maža indų ir įrankių kaina. Prieš perkant naujus indus ar naudojant turimus, svarbu žinoti jų privalumus, trūkumus ir poveikį mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę