Po tokio sudėtingo periodo sportininkas atsidūrė Druskininkuose. Būtent čia jį ir aptikome, žiemos sode, besimėgaujantį tyla ir krentančio vandens garsais. Beskanaudami žolelių arbatos su trintomis spanguolėmis bei medumi, įsišnekėjome apie sveikatą, judėjimą ir atostogas. Beje, olimpietis pokalbio metu ne kartą prajuokino. Pavyzdžiui, į frazę „jūs būsite ant mūsų žurnalo viršelio“ jis replikavo, kad gali į jį netilpti.
Pasak sportininko, pirmą kartą po daugelio metų jis iš tikrųjų atostogauja: mėgaujasi maistu, pasivaikščiojimais gryname ore bei procedūromis. Sportininkas sakė, kad daug metų galvojo apie tokias atostogas, kurios būtų naudingos sveikatai. Tačiau sumanymas vis buvo atidedamas, nes disko metikui norėjosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Ruduo yra tas periodas, kurį sportininkai vadina atostogomis, o nuo sausio iki rudens būna „sezonas“. Tuomet vyksta įvairios stovyklos kitose valstybėse, ruošiamasi varžyboms.
„Pirmą kartą skyriau tiek daug laiko poilsiui – net dešimt dienų. Užtat dabar galiu pasakyti, kad tikrai jaučiuosi pailsėjęs”, – šypsosi sportininkas. Ir priduria, kad jo sprendimui apsilankyti Druskininkuose įtakos turėjo ir šį sezoną patirta trauma. Save vadinantis brandaus amžiaus sportininku, Virgilijus Alekna sako, kad, matyt, atėjo laikas ilgesniam ir veiksmingesniam atsigavimui po aktyvaus sezono. „Mano trauma susijusi su nugaros nervu. Stuburo slanksteliai yra pažeisti, nusidėvėję. Kažkur užspaudė nervą, ir jis visiškai „išjungė“ blauzdos raumenį. „Išjungė“ taip, kad negalėjau valdyti kojos. Man taip nutiko pirmą kartą, tad buvo šiek tiek netikėta. Tas raumuo po kelių savaičių tapo normalus. Ilgą laiką toje stuburo vietoje vyko uždegimas. Jis praėjo, bet, matyt, atėjo momentas jam priminti apie save”, – šypteli sportininkas.
Alekna šio sveikatos sutrikimo net nevadina trauma, nes, pasak jo, niekas netrūko ir neplyšo. Jeigu tai būtų nutikę šiek tiek anksčiau, sportininkas būtų atsigavęs ir, tikėtina, gerai pasirodęs varžybose. Tačiau iki jų buvo likę vos savaitė, treniruotis negalėjo, o ir laiko pasirgti nebuvo… Be to, metant itin svarbi dešinė koja, ji turi būti labai tvirta.
Disko metikas Druskininkuose poilsiavo sveikatinimo centre „SPA Vilnius“. Olimpietis ne atsitiktinai pasirinko šią vietą. Šis vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse sveikatinimo centrų savo paslaugomis įsipareigojo prisidėti prie sėkmingo Lietuvos olimpinės rinktinės pasiruošimo, XXIX Pekino žaidynėms, vyksiančioms 2008 metais. Buvo net pasirašyta bendradarbiavimo su Lietuvos olimpinio komitetu sutartis.
„SPA Vilnius“ įsipareigojo tapti Lietuvos olimpinės rinktinės bei būsimų čempionų poilsio ir reabilitacijos centru. Čia olimpiečiai ras kvalifikuotą personalą, visus aukščiausius reikalavimus atitinkančią medicinos techniką, galės atlikti sveikatos tyrimus ir įvairias aukštos kokybės procedūros, o svarbiausia – sportininkai ir jų treneriai turės galimybę atsipalaiduoti, sveikai ir aktyviai ilsėtis bei mėgautis SPA malonumais.
Būtent tuo ir pasinaudojo Virgilijus Alekna. Jo buvimas sveikatinimo centre suteikė nemažai džiaugsmo ir kitiems lankytojams. Klausiate, kodėl? Pasirodo, Alekna vakarais užsukdavo į boulingo klubą, tad norintieji galėjo su Virgilijum „sumesti partiją“. Būdamas centre Alekna sumušė sveikatingumo centro klientų pataikymų rekordą. Nieko keisto turint tokią ranką…
Sportininkas kurį laiką kalbėdamas apie laiką, praleistą sveikatinimo centre vartojo žodį „stovykla“, vėliau ėmė sakyti „atostogos“. „Pirmąją savaitę šioje stovykloje didesnis dėmesys buvo skiriamas atsinaujinimui. Buvo trumpos treniruotės su svarmenimis salėje, daug vaikščiojau, bėgiojau miške, važinėjau dviračiu, žaidžiau tenisą. Man buvo „išrašytos” purvo vonios, mineralinės vonios, nemažai procedūrų sąnarių sveikatinimui, vertikalios vonios, druskos kambarys, įvairios aplikacijos. Visą laiką galima skirti į buvimą lauke ir procedūras“, – pasakojo Alekna.
Sportininkas sakė, kad panašų fizinį aktyvumą jis tęs ir grįžęs namo. Tokie užsiėmimai padeda palaikyti formą, tačiau nevargina.
„Pajutau, kad esu ne toks stiprus, kad reikia daugiau dėmesio skirti atsigavimui po sezono, į ką aš anksčiau mažai kreipdavau dėmesio. Jūs šyptelėjote, kai pasakiau, kad pensija ne už kalnų. Iš tiesų sportininkai anksti pasitraukia iš profesionalaus sporto. O mano amžiuje jau laikas galvoti apie išėjimą… Dar negalvoju, ką darysiu, kai „išeisiu į pensiją“. Žinau, kad nebūsiu toks, kaip kai kurie sportininkai, kurie, vos baigę profesionalų sportą nustoja sportuoti tą pačią sekundę. Dėl to po kurio laiko jie ima jausti visokius sveikatos sutrikimus. Jeigu sportavai ilgą laiką, tai kurį laiką – tiek metų, kiek metų sportavai, – reikia krūvį po truputį mažinti, t.y. „vaduotis“ nuo to krūvio. Gaunasi, kad visą gyvenimą turėsi sportuoti. Aišku, mažesniais krūviais. Nors jau per pirmus metus svoris tampa toks, koks buvo sportavimo pradžioje“.
Dar nespėjus įjungti diktofono, sportininkas pradeda samprotauti apie sveikatą. Pasak jo, profesionalūs sportininkai nėra itin sveiki žmonės. „Dirbame maksimaliais krūviais, širdis ir visi kiti organai labai apkraunami. Daugeliui paprastų, kasdien sportuojančių žmonių profesionalaus sportininko krūviai gali pasirodyti nepakeliami, alinantys. Todėl ir gyvename kitokiu režimu, atidžiau stebime maistą, kai ko sau neleidžiame. Pavyzdžiui, sportas ir alkoholis yra nesuderinama. Sezono metu nėra jokios kalbos apie alkoholį, nes alkoholis, patekęs į žmogaus organizmą, vyrišką hormoną testosteroną verčia moteriškuoju estrogenu. To visai nereikia vyrui sportininkui. Be to, esant tokiems krūviams, dar jausti nuo pagirių skaudančią galvą?.. To jau būtų per daug, – šypteli sportininkas.
Tačiau, kita vertus, galime vadintis labai sveikais, nes mūsų sveikata yra tikrinama gana dažnai. Mes negalime turėti jokio „šiek tiek sergančio“ organo. Net dantys negali būti pažeisti karieso, nes, jeigu dantų skausmas užklups sezono įkarštyje, viskas – gali pamiršti apie pergales. Kai yra maksimalūs krūviai, bet kuri silpna vieta tuoj pat išryškėja.“
Įdomu ir tai, kad, kai sportininkas yra geriausios formos, labai lengvai gali „pasigauti“ peršalimą ar kokią kitą virusinę ligą. Kai būna vadinamasis sportininko „pikas”, jo imuninė sistema būna labai „nusėdusi“. Pasak Aleknos, tuo metu svarbu saugotis net mažiausių skersvėjų. Peršalti tuo periodu tikrai nesudėtinga.
Aleknai yra atliktos kelios operacijos. „Esu patyręs labai rimtą traumą 2000 metais. Iki žaidynių likus pusantro mėnesio, plyšo kairiosios kojos kelio meniskas ir raiščiai. Buvo tikrai rimta trauma. Jeigu ji būtų buvusi dar šiek tiek sudėtingesnė, iš viso gal būtų nutrūkusi mano sportininko karjera. Bet vis tiek spėjau pasiruošti varžyboms”, – šypsosi sportininkas. Beje, ši trauma nesutrukdė Aleknai namo parsivežti auksinio medalio.
Sportininkas sakė, kad sąnariai, ypač kelio, yra labiausiai „amortizuojamos” jo kūno dalys. Dar sportininkui teko ištverti ir dešinės rankos alkūnės operaciją. „Tai kaip po tiek operacijų mane galima vadinti sveiku?” – juokdamasis klausia Alekna.
Sportininkas prisipažino, kad ir jį aplanko tingumo jausmas. Tuomet jis stengiasi suvokti, ar yra pavargęs, ar vis dėlto tingi. „Jaučiu savo organizmą. Jeigu matau, kad esu pavargęs, jaučiuosi išsekęs, nesistengiu įvykdyti treniruočių plano. Būna dienų, kai salėje praleidžiu apie keturias valandas. Normalu, kad kartais ateina „tinginiukas”. Tačiau prisiverčiu ir ropščiuosi iš lovos. Žinau, kad po lengvos treniruotės „tinginiuko” neliks”, – šypsosi sportininkas.
Aleknos įsitikinimu, daugeliui žmonių vertėtų išmokti atskirti tinginį nuo nuovargio. Pasiduodantys tinguliui žmonės galiausiai visai nustoja judėti. Pasak sportininko, tuomet ir prasideda įvairūs sveikatos sutrikimai, nuotaikų kaitos, sumažėjęs darbingumas. Sportininkas įsitikinęs, kad žmogus privalo judėti. Pasak olimpiečio, judėjime glūdi sveikata.
· 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių laimėtojas.
· 2006 metų Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą ir tapo pirmuoju lietuviu, po Nepriklausomybės atkūrimo tapusiu Europos čempionu.
· V. Aleknos asmeninis rekordas – 73,88 m.
· 2000 m. žurnalo „Track and Fields News“ rinkimuose V. Alekna pripažintas Metų atletu.
· Apdovanotas Gedimino ordinu.
Augalus mūsų namuose ant palangių, kaip drabužius spintoje, metai nepastebimai keičia pagal tam tikrus mados dėsnius. Išsišakojusiu, lanksčiu stiebu, giliai ir siaurai skiautėtais, plaukeliais padengtais ir itin kvapniais lapeliais jeronimas (kvapioji pelargonija), dažnai augintas mūsų senelių ir prosenelių, dabar tapo jau gana retu augalu. Tiesa, pasidairę vyresnių kaimo gyventojų namuose, jų dar aptiktume. Vaikštinėdama Vilniaus senamiestyje ir žvalgydamasi į auginamas gėles, taip pat ne kartą mačiau jeronimą. ...
Skaityti daugiauVasara… Kaip smagu pasinerti į visus šio šiltojo metų periodo malonumus – žydinčiose pievose paklausyti žiogelių svirpimo, smaragdo žaluma pasipuošusiame miške pasidžiaugti paukščių serenadomis, panardinti saulės įkaitintą kūną į gaivų ežerą, atverti langus ir pajusti aksominės nakties alsavimą… Viskas būtų labai puiku, jei ne milijonai uodų, musių, muselių, mašalų, sparvų, erkių ir kitų bjaurių padarų, kurie tik ir laukia, kad galėtų mus pakramsnoti. Daugybė gamtos gyvių, deja, įtraukė žmogų į savo meniu. O kur dar visos dryžuotos skraidančios teroristės – bitės, širšės, vapsvos, kamanės? Jos neminta mūsų krauju, tačiau labai atkakliai gina savo teritoriją nuo neprašytų įsibrovėlių, o jei dar neleisime joms pasmaguriauti mūsų stalo saldžiomis gėrybėmis – kerštas garantuotas. Kandantys ir geliantys įkyrūs skrajūnai apkartina stovyklavimo, žvejybos, medžioklės ir kitus laisvalaikio leidimo malonumus labiau nei lietūs, perkūnija, šaltas oras, negausūs laimikiai kartu. Kasmet mes išleidžiame daugybę pinigų, kad atsikratytume šių godžių padarų ar bent palengvintume kraugerių sukeltas kančias....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauAusų uždegimai – otitai – kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Vasarą padaugėja išorinės ausies uždegimo atvejų. Kokios otitų priežastys šiltuoju metų laiku, kaip to išvengti ir kaip gydytis?...
Skaityti daugiauKą reikia daryti, norint nuvykti pasigydyti į sanatoriją ar kitą reabilitacijos įstaigą? Toks klausimas kyla ne vienam, sergančiam ūmine ar lėtine liga ar tiesiog norinčiam sustiprinti sveikatą. Taigi kokia šiandien reabilitacinio gydymo tvarka? Šį klausimą uždavėme keliems mūsų šalies sanatorinio kurortinio gydymo specialistams....
Skaityti daugiauSkydliaukės ligos gana plačiai paplitusios visame pasaulyje. Statistikos duomenimis, net 30 proc. mūsų šalies gyventojų turi didesnių ar mažesnių skydliaukės pakitimų. Kas sukelia skydliaukės ligas ir kaip jas reikėtų gydyti? Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. Skydliaukė – kaklo priekinėje dalyje esanti nedidelė drugelio formos liauka. Ji gamina hormonus (tiroksiną ir trijodtironiną), kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą ir bendrą mūsų savijautą. Tireoidiniai hormonai yra atsakingi už optimalų organizmo augimą, vystymąsi bei visų organizmo audinių funkcionavimą....
Skaityti daugiauŠios vasaros pradžia atnešė neįprastus karščius, užtrukusius kelias savaites. Didžiausia problema – vidutinėse platumose dėl klimato atšilimo dažnėjančios šilumos bangos (JAV tai vadinama, kai ilgiau nei tris paras registruojama aukštesnė nei 32 laipsnių temperatūra, kai kuriose Europos šalyse – aukštesnė nei 30 laipsnių). Europoje daug šilumos smūgių registruota 2003 vasarą, dėl to įvyko apie 50 000 mirčių....
Skaityti daugiauYra šalių, kurias aplankyti ir pamatyti veržiasi daugybė žmonių iš viso pasaulio. Tačiau yra ir tokių, apie kurias iš žinių laidų žinome tik blogiausia ir kurias retas įtraukia į savo kelionių maršrutą. Vienas iš tokių – tai tolimasis Pakistanas, „garsus“ nuolatiniais pranešimais apie teroristinius išpuolius ir reportažais apie skurdą. Vis dėlto spalvos niekada nebūna vien juodos ar baltos, todėl papasakoti apie gyvenimą Pakistane paprašėme Andriaus Bagdonavičiaus, šioje šalyje, Karačio mieste, gyvenusio beveik pusantrų metų....
Skaityti daugiauSaulėtas ir šiltas vasaros sezonas – tikras malonumas mūsų kūnui. Nors daugeliui iš mūsų tolygiai įdegusi oda yra tikras grožio etalonas, reikia nepamiršti, kad per daug intensyvios saulės vonios gali padaryti nepataisomos žalos jūsų odai. Apie tai, kaip teisingai reikia degintis ir kokių klaidų vengti paplūdimyje, kalbamės su Vilniaus gydomosios kosmetologijos centro vadove gydytoja dermatologe Dalia Pusvaškiene....
Skaityti daugiauVasara – vadinamųjų keliautojų infekcijų metas. Apie tai ir kitas vasarą kylančias virškinimo problemas kalbamės su KMU Infekcinių ligų klinikos vadovu prof. habil. dr. Alvydu LAIŠKONIU. ...
Skaityti daugiauAr įdomu, kokius valgius šv. Kūčių stalui senovėje gamino lietuviai – dzūkai, aukštaičiai, žemaičiai ir suvalkiečiai? Gal, sužinoję naują nebrangų receptą, ir patys pagaminsime šeimynai ar brangiems sveteliams? Apie originalią senolių virtuvę ir jų receptus pasakoja Kauno kavinės „Suara“ vadovė maisto technologė Zeta Štarkevičienė. Nors kiekviename Lietuvos regione valgyta nemažai tik tam kraštui būdingų Kūčių valgių (pavyzdžiui, žemaičiams būdingi kanapių valgiai, dzūkams – grybų sriubos, patiekalai iš grikių miltų), tačiau visai Lietuvai buvo bendri žuvies, silkės, grybų, kviečių, žirnių, avižų patiekalą ar spanguolių kisielius. Baigiant vakarienę, visuose namuose buvo valgomi prėskučiai su aguonų pienu....
Skaityti daugiauSergantieji baltme, arba kitaip vadinama vitiligo liga, dažnai nepraranda optimizmo jausmo, nors liga ir neišgydoma. Kompleksus ir nevisavertiškumo jausmą dažnai sergantieji slepia po plačia šypsena, juokaudami, jog priklauso „dalmantinų klubui“. Dėl pigmentacijos sutrikimų atsiranda ir pigmentinių dėmių, kurios kartais laikomos žavesio ir individualumo ženklu... Labiausiai šie odos defektai dėl pigmentacijos išryškėja vasarą ir tada iškyla begalės klausimų: ką daryti, kaip paslėpti, maskuoti, kokią kosmetiką pasirinkti....Praktiniais patarimais dalijasi gydytojas dermatologas JUOZAS VALATKA....
Skaityti daugiauVieniems vasara – pats darbymetis, kitiems – atostogų, pramogų metas. Gyvename aktyviau: dirbame soduose, namų ūkyje, išvykstame į keliones. Vis daugiau žmonių poilsiui renkasi ekstremalias sporto šakas ir pramogas, aplanko egzotiškas šalis. Vasarą didesnis krūvis tenka ir kojoms. Kaip jas tausoti? Ką daryti, kad kojos kelionių metu nepavargtų, netintų? Apie tai pasakoja KMUK kraujagyslių chirurgas Linas Velička. ...
Skaityti daugiauDėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Kaip reikėtų elgtis, kad po saulės vonių nesijaustumėte blogai? Apie tai kalbėjomės su Kauno 2-ros klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus vedėja Janina Vasilavičiene ir Kauno klinikų gydytoja dermatologe Natalja Jasaitiene....
Skaityti daugiaunepamirškite, kad saulė: - skatina vitamino d gamybą. vitaminas d stiprina kaulus ...
Skaityti daugiauSaulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“. Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų? Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę