Virgilijus Alekna: Šį rudenį pirmą kartą atostogavau

Disko metiko Virgilijaus Aleknos 37 pergalių iš eilės serija nutrūko Osakoje (Japonija) vykusiose 11-osiose pasaulio lengvosios atletikos pirmenybėse. V. Alekna dalyvavo kęsdamas kojos skausmą. Jau treniruočių stovykloje jam sutraukė blauzdos raumenį. Pasak disko metiko, jis nesiryžo leisti nuskausminamųjų vaistų, nes tuomet koja tirpsta ir būna dar blogiau.
 

Po tokio sudėtingo periodo sportininkas atsidūrė Druskininkuose. Būtent čia jį ir aptikome, žiemos sode, besimėgaujantį tyla ir krentančio vandens garsais. Beskanaudami žolelių arbatos su trintomis spanguolėmis bei medumi, įsišnekėjome apie sveikatą, judėjimą ir atostogas. Beje, olimpietis pokalbio metu ne kartą prajuokino. Pavyzdžiui, į frazę „jūs būsite ant mūsų žurnalo viršelio“ jis replikavo, kad gali į jį netilpti.
 

Pirmosios atostogos


Pasak sportininko, pirmą kartą po daugelio metų jis iš tikrųjų atostogauja: mėgaujasi maistu, pasivaikščiojimais gryname ore bei procedūromis. Sportininkas sakė, kad daug metų galvojo apie tokias atostogas, kurios būtų naudingos sveikatai. Tačiau sumanymas vis buvo atidedamas, nes disko metikui norėjosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Ruduo yra tas periodas, kurį sportininkai vadina atostogomis, o nuo sausio iki rudens būna „sezonas“. Tuomet vyksta įvairios stovyklos kitose valstybėse, ruošiamasi varžyboms.
„Pirmą kartą skyriau tiek daug laiko poilsiui – net dešimt dienų. Užtat dabar galiu pasakyti, kad tikrai jaučiuosi pailsėjęs”, – šypsosi sportininkas. Ir priduria, kad jo sprendimui apsilankyti Druskininkuose įtakos turėjo ir šį sezoną patirta trauma. Save vadinantis brandaus amžiaus sportininku, Virgilijus Alekna sako, kad, matyt, atėjo laikas ilgesniam ir veiksmingesniam atsigavimui po aktyvaus sezono. „Mano trauma susijusi su nugaros nervu. Stuburo slanksteliai yra pažeisti, nusidėvėję. Kažkur užspaudė nervą, ir jis visiškai „išjungė“ blauzdos raumenį. „Išjungė“ taip, kad negalėjau valdyti kojos. Man taip nutiko pirmą kartą, tad buvo šiek tiek netikėta. Tas raumuo po kelių savaičių tapo normalus. Ilgą laiką toje stuburo vietoje vyko uždegimas. Jis praėjo, bet, matyt, atėjo momentas jam priminti apie save”, – šypteli sportininkas.
Alekna šio sveikatos sutrikimo net nevadina trauma, nes, pasak jo, niekas netrūko ir neplyšo. Jeigu tai būtų nutikę šiek tiek anksčiau, sportininkas būtų atsigavęs ir, tikėtina, gerai pasirodęs varžybose. Tačiau iki jų buvo likę vos savaitė, treniruotis negalėjo, o ir laiko pasirgti nebuvo… Be to, metant itin svarbi dešinė koja, ji turi būti labai tvirta.
 

Olimpiečių sveikatinimo centras


Disko metikas Druskininkuose poilsiavo sveikatinimo centre „SPA Vilnius“. Olimpietis ne atsitiktinai pasirinko šią vietą. Šis vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse sveikatinimo centrų savo paslaugomis įsipareigojo prisidėti prie sėkmingo Lietuvos olimpinės rinktinės pasiruošimo, XXIX Pekino žaidynėms, vyksiančioms 2008 metais. Buvo net pasirašyta bendradarbiavimo su Lietuvos olimpinio komitetu sutartis.
„SPA Vilnius“ įsipareigojo tapti Lietuvos olimpinės rinktinės bei būsimų čempionų poilsio ir reabilitacijos centru. Čia olimpiečiai ras kvalifikuotą personalą, visus aukščiausius reikalavimus atitinkančią medicinos techniką, galės atlikti sveikatos tyrimus ir įvairias aukštos kokybės procedūros, o svarbiausia – sportininkai ir jų treneriai turės galimybę atsipalaiduoti, sveikai ir aktyviai ilsėtis bei mėgautis SPA malonumais.
Būtent tuo ir pasinaudojo Virgilijus Alekna. Jo buvimas sveikatinimo centre suteikė nemažai džiaugsmo ir kitiems lankytojams. Klausiate, kodėl? Pasirodo, Alekna vakarais užsukdavo į boulingo klubą, tad norintieji galėjo su Virgilijum „sumesti partiją“. Būdamas centre Alekna sumušė sveikatingumo centro klientų pataikymų rekordą. Nieko keisto turint tokią ranką…
 

Patiko poilsio „stovykla”


Sportininkas kurį laiką kalbėdamas apie laiką, praleistą sveikatinimo centre vartojo žodį „stovykla“, vėliau ėmė sakyti „atostogos“. „Pirmąją savaitę šioje stovykloje didesnis dėmesys buvo skiriamas atsinaujinimui. Buvo trumpos treniruotės su svarmenimis salėje, daug vaikščiojau, bėgiojau miške, važinėjau dviračiu, žaidžiau tenisą. Man buvo „išrašytos” purvo vonios, mineralinės vonios, nemažai procedūrų sąnarių sveikatinimui, vertikalios vonios, druskos kambarys, įvairios aplikacijos. Visą laiką galima skirti į buvimą lauke ir procedūras“, – pasakojo Alekna.
Sportininkas sakė, kad panašų fizinį aktyvumą jis tęs ir grįžęs namo. Tokie užsiėmimai padeda palaikyti formą, tačiau nevargina.
„Pajutau, kad esu ne toks stiprus, kad reikia daugiau dėmesio skirti atsigavimui po sezono, į ką aš anksčiau mažai kreipdavau dėmesio. Jūs šyptelėjote, kai pasakiau, kad pensija ne už kalnų. Iš tiesų sportininkai anksti pasitraukia iš profesionalaus sporto. O mano amžiuje jau laikas galvoti apie išėjimą… Dar negalvoju, ką darysiu, kai „išeisiu į pensiją“. Žinau, kad nebūsiu toks, kaip kai kurie sportininkai, kurie, vos baigę profesionalų sportą nustoja sportuoti tą pačią sekundę. Dėl to po kurio laiko jie ima jausti visokius sveikatos sutrikimus. Jeigu sportavai ilgą laiką, tai kurį laiką – tiek metų, kiek metų sportavai, – reikia krūvį po truputį mažinti, t.y. „vaduotis“ nuo to krūvio. Gaunasi, kad visą gyvenimą turėsi sportuoti. Aišku, mažesniais krūviais. Nors jau per pirmus metus svoris tampa toks, koks buvo sportavimo pradžioje“.



 

Sportininkai nėra labai sveiki


Dar nespėjus įjungti diktofono, sportininkas pradeda samprotauti apie sveikatą. Pasak jo, profesionalūs sportininkai nėra itin sveiki žmonės. „Dirbame maksimaliais krūviais, širdis ir visi kiti organai labai apkraunami. Daugeliui paprastų, kasdien sportuojančių žmonių profesionalaus sportininko krūviai gali pasirodyti nepakeliami, alinantys. Todėl ir gyvename kitokiu režimu, atidžiau stebime maistą, kai ko sau neleidžiame. Pavyzdžiui, sportas ir alkoholis yra nesuderinama. Sezono metu nėra jokios kalbos apie alkoholį, nes alkoholis, patekęs į žmogaus organizmą, vyrišką hormoną testosteroną verčia moteriškuoju estrogenu. To visai nereikia vyrui sportininkui. Be to, esant tokiems krūviams, dar jausti nuo pagirių skaudančią galvą?.. To jau būtų per daug, – šypteli sportininkas.
Tačiau, kita vertus, galime vadintis labai sveikais, nes mūsų sveikata yra tikrinama gana dažnai. Mes negalime turėti jokio „šiek tiek sergančio“ organo. Net dantys negali būti pažeisti karieso, nes, jeigu dantų skausmas užklups sezono įkarštyje, viskas – gali pamiršti apie pergales. Kai yra maksimalūs krūviai, bet kuri silpna vieta tuoj pat išryškėja.“
Įdomu ir tai, kad, kai sportininkas yra geriausios formos, labai lengvai gali „pasigauti“ peršalimą ar kokią kitą virusinę ligą. Kai būna vadinamasis sportininko „pikas”, jo imuninė sistema būna labai „nusėdusi“. Pasak Aleknos, tuo metu svarbu saugotis net mažiausių skersvėjų. Peršalti tuo periodu tikrai nesudėtinga.
 

Turėjo nemažai traumų


Aleknai yra atliktos kelios operacijos. „Esu patyręs labai rimtą traumą 2000 metais. Iki žaidynių likus pusantro mėnesio, plyšo kairiosios kojos kelio meniskas ir raiščiai. Buvo tikrai rimta trauma. Jeigu ji būtų buvusi dar šiek tiek sudėtingesnė, iš viso gal būtų nutrūkusi mano sportininko karjera. Bet vis tiek spėjau pasiruošti varžyboms”, – šypsosi sportininkas. Beje, ši trauma nesutrukdė Aleknai namo parsivežti auksinio medalio.
Sportininkas sakė, kad sąnariai, ypač kelio, yra labiausiai „amortizuojamos” jo kūno dalys. Dar sportininkui teko ištverti ir dešinės rankos alkūnės operaciją. „Tai kaip po tiek operacijų mane galima vadinti sveiku?” – juokdamasis klausia Alekna.
Sportininkas prisipažino, kad ir jį aplanko tingumo jausmas. Tuomet jis stengiasi suvokti, ar yra pavargęs, ar vis dėlto tingi. „Jaučiu savo organizmą. Jeigu matau, kad esu pavargęs, jaučiuosi išsekęs, nesistengiu įvykdyti treniruočių plano. Būna dienų, kai salėje praleidžiu apie keturias valandas. Normalu, kad kartais ateina „tinginiukas”. Tačiau prisiverčiu ir ropščiuosi iš lovos. Žinau, kad po lengvos treniruotės „tinginiuko” neliks”, – šypsosi sportininkas.
Aleknos įsitikinimu, daugeliui žmonių vertėtų išmokti atskirti tinginį nuo nuovargio. Pasiduodantys tinguliui žmonės galiausiai visai nustoja judėti. Pasak sportininko, tuomet ir prasideda įvairūs sveikatos sutrikimai, nuotaikų kaitos, sumažėjęs darbingumas. Sportininkas įsitikinęs, kad žmogus privalo judėti. Pasak olimpiečio, judėjime glūdi sveikata.
 

Virgilijaus Aleknos pasiekimai


· 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių laimėtojas.
· 2006 metų Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą ir tapo pirmuoju lietuviu, po Nepriklausomybės atkūrimo tapusiu Europos čempionu.
· V. Aleknos asmeninis rekordas – 73,88 m.
· 2000 m. žurnalo „Track and Fields News“ rinkimuose V. Alekna pripažintas Metų atletu.
· Apdovanotas Gedimino ordinu.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai