Po tokio sudėtingo periodo sportininkas atsidūrė Druskininkuose. Būtent čia jį ir aptikome, žiemos sode, besimėgaujantį tyla ir krentančio vandens garsais. Beskanaudami žolelių arbatos su trintomis spanguolėmis bei medumi, įsišnekėjome apie sveikatą, judėjimą ir atostogas. Beje, olimpietis pokalbio metu ne kartą prajuokino. Pavyzdžiui, į frazę „jūs būsite ant mūsų žurnalo viršelio“ jis replikavo, kad gali į jį netilpti.
Pasak sportininko, pirmą kartą po daugelio metų jis iš tikrųjų atostogauja: mėgaujasi maistu, pasivaikščiojimais gryname ore bei procedūromis. Sportininkas sakė, kad daug metų galvojo apie tokias atostogas, kurios būtų naudingos sveikatai. Tačiau sumanymas vis buvo atidedamas, nes disko metikui norėjosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Ruduo yra tas periodas, kurį sportininkai vadina atostogomis, o nuo sausio iki rudens būna „sezonas“. Tuomet vyksta įvairios stovyklos kitose valstybėse, ruošiamasi varžyboms.
„Pirmą kartą skyriau tiek daug laiko poilsiui – net dešimt dienų. Užtat dabar galiu pasakyti, kad tikrai jaučiuosi pailsėjęs”, – šypsosi sportininkas. Ir priduria, kad jo sprendimui apsilankyti Druskininkuose įtakos turėjo ir šį sezoną patirta trauma. Save vadinantis brandaus amžiaus sportininku, Virgilijus Alekna sako, kad, matyt, atėjo laikas ilgesniam ir veiksmingesniam atsigavimui po aktyvaus sezono. „Mano trauma susijusi su nugaros nervu. Stuburo slanksteliai yra pažeisti, nusidėvėję. Kažkur užspaudė nervą, ir jis visiškai „išjungė“ blauzdos raumenį. „Išjungė“ taip, kad negalėjau valdyti kojos. Man taip nutiko pirmą kartą, tad buvo šiek tiek netikėta. Tas raumuo po kelių savaičių tapo normalus. Ilgą laiką toje stuburo vietoje vyko uždegimas. Jis praėjo, bet, matyt, atėjo momentas jam priminti apie save”, – šypteli sportininkas.
Alekna šio sveikatos sutrikimo net nevadina trauma, nes, pasak jo, niekas netrūko ir neplyšo. Jeigu tai būtų nutikę šiek tiek anksčiau, sportininkas būtų atsigavęs ir, tikėtina, gerai pasirodęs varžybose. Tačiau iki jų buvo likę vos savaitė, treniruotis negalėjo, o ir laiko pasirgti nebuvo… Be to, metant itin svarbi dešinė koja, ji turi būti labai tvirta.
Disko metikas Druskininkuose poilsiavo sveikatinimo centre „SPA Vilnius“. Olimpietis ne atsitiktinai pasirinko šią vietą. Šis vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse sveikatinimo centrų savo paslaugomis įsipareigojo prisidėti prie sėkmingo Lietuvos olimpinės rinktinės pasiruošimo, XXIX Pekino žaidynėms, vyksiančioms 2008 metais. Buvo net pasirašyta bendradarbiavimo su Lietuvos olimpinio komitetu sutartis.
„SPA Vilnius“ įsipareigojo tapti Lietuvos olimpinės rinktinės bei būsimų čempionų poilsio ir reabilitacijos centru. Čia olimpiečiai ras kvalifikuotą personalą, visus aukščiausius reikalavimus atitinkančią medicinos techniką, galės atlikti sveikatos tyrimus ir įvairias aukštos kokybės procedūros, o svarbiausia – sportininkai ir jų treneriai turės galimybę atsipalaiduoti, sveikai ir aktyviai ilsėtis bei mėgautis SPA malonumais.
Būtent tuo ir pasinaudojo Virgilijus Alekna. Jo buvimas sveikatinimo centre suteikė nemažai džiaugsmo ir kitiems lankytojams. Klausiate, kodėl? Pasirodo, Alekna vakarais užsukdavo į boulingo klubą, tad norintieji galėjo su Virgilijum „sumesti partiją“. Būdamas centre Alekna sumušė sveikatingumo centro klientų pataikymų rekordą. Nieko keisto turint tokią ranką…
Sportininkas kurį laiką kalbėdamas apie laiką, praleistą sveikatinimo centre vartojo žodį „stovykla“, vėliau ėmė sakyti „atostogos“. „Pirmąją savaitę šioje stovykloje didesnis dėmesys buvo skiriamas atsinaujinimui. Buvo trumpos treniruotės su svarmenimis salėje, daug vaikščiojau, bėgiojau miške, važinėjau dviračiu, žaidžiau tenisą. Man buvo „išrašytos” purvo vonios, mineralinės vonios, nemažai procedūrų sąnarių sveikatinimui, vertikalios vonios, druskos kambarys, įvairios aplikacijos. Visą laiką galima skirti į buvimą lauke ir procedūras“, – pasakojo Alekna.
Sportininkas sakė, kad panašų fizinį aktyvumą jis tęs ir grįžęs namo. Tokie užsiėmimai padeda palaikyti formą, tačiau nevargina.
„Pajutau, kad esu ne toks stiprus, kad reikia daugiau dėmesio skirti atsigavimui po sezono, į ką aš anksčiau mažai kreipdavau dėmesio. Jūs šyptelėjote, kai pasakiau, kad pensija ne už kalnų. Iš tiesų sportininkai anksti pasitraukia iš profesionalaus sporto. O mano amžiuje jau laikas galvoti apie išėjimą… Dar negalvoju, ką darysiu, kai „išeisiu į pensiją“. Žinau, kad nebūsiu toks, kaip kai kurie sportininkai, kurie, vos baigę profesionalų sportą nustoja sportuoti tą pačią sekundę. Dėl to po kurio laiko jie ima jausti visokius sveikatos sutrikimus. Jeigu sportavai ilgą laiką, tai kurį laiką – tiek metų, kiek metų sportavai, – reikia krūvį po truputį mažinti, t.y. „vaduotis“ nuo to krūvio. Gaunasi, kad visą gyvenimą turėsi sportuoti. Aišku, mažesniais krūviais. Nors jau per pirmus metus svoris tampa toks, koks buvo sportavimo pradžioje“.
Dar nespėjus įjungti diktofono, sportininkas pradeda samprotauti apie sveikatą. Pasak jo, profesionalūs sportininkai nėra itin sveiki žmonės. „Dirbame maksimaliais krūviais, širdis ir visi kiti organai labai apkraunami. Daugeliui paprastų, kasdien sportuojančių žmonių profesionalaus sportininko krūviai gali pasirodyti nepakeliami, alinantys. Todėl ir gyvename kitokiu režimu, atidžiau stebime maistą, kai ko sau neleidžiame. Pavyzdžiui, sportas ir alkoholis yra nesuderinama. Sezono metu nėra jokios kalbos apie alkoholį, nes alkoholis, patekęs į žmogaus organizmą, vyrišką hormoną testosteroną verčia moteriškuoju estrogenu. To visai nereikia vyrui sportininkui. Be to, esant tokiems krūviams, dar jausti nuo pagirių skaudančią galvą?.. To jau būtų per daug, – šypteli sportininkas.
Tačiau, kita vertus, galime vadintis labai sveikais, nes mūsų sveikata yra tikrinama gana dažnai. Mes negalime turėti jokio „šiek tiek sergančio“ organo. Net dantys negali būti pažeisti karieso, nes, jeigu dantų skausmas užklups sezono įkarštyje, viskas – gali pamiršti apie pergales. Kai yra maksimalūs krūviai, bet kuri silpna vieta tuoj pat išryškėja.“
Įdomu ir tai, kad, kai sportininkas yra geriausios formos, labai lengvai gali „pasigauti“ peršalimą ar kokią kitą virusinę ligą. Kai būna vadinamasis sportininko „pikas”, jo imuninė sistema būna labai „nusėdusi“. Pasak Aleknos, tuo metu svarbu saugotis net mažiausių skersvėjų. Peršalti tuo periodu tikrai nesudėtinga.
Aleknai yra atliktos kelios operacijos. „Esu patyręs labai rimtą traumą 2000 metais. Iki žaidynių likus pusantro mėnesio, plyšo kairiosios kojos kelio meniskas ir raiščiai. Buvo tikrai rimta trauma. Jeigu ji būtų buvusi dar šiek tiek sudėtingesnė, iš viso gal būtų nutrūkusi mano sportininko karjera. Bet vis tiek spėjau pasiruošti varžyboms”, – šypsosi sportininkas. Beje, ši trauma nesutrukdė Aleknai namo parsivežti auksinio medalio.
Sportininkas sakė, kad sąnariai, ypač kelio, yra labiausiai „amortizuojamos” jo kūno dalys. Dar sportininkui teko ištverti ir dešinės rankos alkūnės operaciją. „Tai kaip po tiek operacijų mane galima vadinti sveiku?” – juokdamasis klausia Alekna.
Sportininkas prisipažino, kad ir jį aplanko tingumo jausmas. Tuomet jis stengiasi suvokti, ar yra pavargęs, ar vis dėlto tingi. „Jaučiu savo organizmą. Jeigu matau, kad esu pavargęs, jaučiuosi išsekęs, nesistengiu įvykdyti treniruočių plano. Būna dienų, kai salėje praleidžiu apie keturias valandas. Normalu, kad kartais ateina „tinginiukas”. Tačiau prisiverčiu ir ropščiuosi iš lovos. Žinau, kad po lengvos treniruotės „tinginiuko” neliks”, – šypsosi sportininkas.
Aleknos įsitikinimu, daugeliui žmonių vertėtų išmokti atskirti tinginį nuo nuovargio. Pasiduodantys tinguliui žmonės galiausiai visai nustoja judėti. Pasak sportininko, tuomet ir prasideda įvairūs sveikatos sutrikimai, nuotaikų kaitos, sumažėjęs darbingumas. Sportininkas įsitikinęs, kad žmogus privalo judėti. Pasak olimpiečio, judėjime glūdi sveikata.
· 2000 m. ir 2004 m. vasaros Olimpinių žaidynių laimėtojas.
· 2006 metų Europos lengvosios atletikos čempionate iškovojo auksą ir tapo pirmuoju lietuviu, po Nepriklausomybės atkūrimo tapusiu Europos čempionu.
· V. Aleknos asmeninis rekordas – 73,88 m.
· 2000 m. žurnalo „Track and Fields News“ rinkimuose V. Alekna pripažintas Metų atletu.
· Apdovanotas Gedimino ordinu.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę