){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Saulė – ne tik organizmą grūdinantis malonumas, vitaminas D, stiprus antidepresantas, bet ir pavojus sveikatai. Nepaisydami to, žmonės vis tiek stengiasi atverti kuo daugiau kūno saulės spinduliams. Odai tai nepatinka, ji ima gintis – gaminti melaniną, o žmonės džiaugiasi „sveiku įdegiu“.
Ar įdegis gali būti sveikas? Galbūt jei bronzinės kūno spalvos pavyko pasiekti be nudegimų ir paraudimų?
Kaip tinkamai elgtis, kad saulė nepakenktų? Konsultuoja Kauno Dainavos poliklinikos ir „Jaunatvės namų“ gydytoja dermatologė-kosmetologė Audronė Majerienė.
Truputį istorijos
Iki XX a. įdegis buvo laikomas žemos kilmės ženklu, o aristokratės didžiavosi porcelianine oda, kurią kruopščiai saugojo nuo saulės spindulių. Europoje tamsesnė oda tapo madinga XX a. pradžioje. Pagal vieną iš versijų, to kaltininke galėjo tapti iš Afrikos vežama itin spalvinga bižuterija, kuri visiškai netiko blyškios odos europietėms. Tad, norėdamos pasipuošti ryškiaspalvėmis grožybėmis, jos pradėjo degintis. Kita versija – kalta Coco Chanel, nes būtent ji įvedė į madą trumpus sijonus ir sukneles be rankovių. Šiandien įdegusi oda irgi populiari, ypač tarp jaunimo.
Saulės bučinys – spinduliai UVA ir UVB
Kalbama, kad dėl žemės atmosferos pokyčių kasmet didėja saulės radiacija, todėl saulės spinduliai tampa vis pavojingesni. Gydytoja A. Majerienė pripažįsta: saulei jautrių žmonių kasmet daugėja.
Žmogui pavojingi saulės skleidžiami ultravioletiniai (UV) spinduliai, kurie pagal bangų ilgį skirstomi į tris tipus – UVA, UVB ir UVC. Patys pavojingiausi UVC, tačiau laimei ozono sluoksnis kol kas sulaiko beveik visą šį spinduliavimą. Antroje vietoje yra UVA spinduliai, nes jie pasiskverbia į gilesnius (iki 1 cm) odos sluoksnius, ir manoma, kad būtent dėl jų vystosi vėžinės odos ligos, skatinamas odos senėjimas. Ne tokie skvarbūs UVB spinduliai, jie veikia tik odos paviršių (1–2 mm), tačiau būtent jie sukelia odos nudegimus. Beje, soliariumų saulė pavojingesnė, nes juose skleidžiami būtent UVA spinduliai.
Saulės spinduliai sukelia fibroblastų ir kolageno, t.y. medžiagos, kuri atsakinga už odos stangrumą ir elastingumą, nykimą. Beje, dėl to oda ne tik prarandą grožį ir sensta anksčiau laiko, bet ir gali vystytis tokios ligos, kaip aktininės ar seborėjinės keratozės, formuotis pigmentinės dėmės, kt.
Be žalingo UV poveikio, saulės spinduliai pasižymi ir imunitetą slopinančiu. Juk neretai pabuvę saulėje jaučiamės pavargę. Dėl to ilgas buvimas saulėje didina įvairių ligų riziką, gali provokuoti infekcines ligas (pvz., herpes).
Oda turi atmintį
Saulė pavojinga dar ir tuo, kad jos poveikis kaupiasi. „Oda nieko nepamiršta, ji turi atmintį, ir po 10–15 m. tai gali pasireikšti įvairiomis odos ligomis. Kiekvienas nudegimas, ypač jei jis buvo stipresnis, iki pūslių, didina odos ligų (pigmentinių dėmių, seborėjinės keratozės, kt.) riziką. Neretai jos vystosi toje pačioje nudegimo vietoje“, – teigia gydytoja dermatologė.
Be abejo, iš karto neigiamo saulės poveikio nepamatysime. Bet, metams bėgant, anot gydytojos A. Majerienės, mėgstančios stiprų įdegį moterys atrodys vyresnės nei jų bendraamžės, saugojusios odą nuo saulės spindulių. Yra net terminas fotosenėjimas, kuris reiškia priešlaikinį odos senėjimą, kurį sukelia kenksmingas saulės spindulių poveikis. Fotosenėjimo požymiai – odos išsausėjimas, daugybė ne tik smulkių, bet ir gilių raukšlių, išsiplėtę kapiliarai, pigmentinės dėmės, kt.
Patys jautriausi – raudonplaukiai
Kodėl vieni žmonės lygiai ir gražiai įdega, o kiti – smarkiai parausta ar net pasidengia pūslėmis? Tai priklauso nuo odos tipo. Europoje jų yra 4, pasaulyje – 6. Patys jautriausi saulei I odos tipo žmonės. Jų oda ir plaukai šviesūs (raudonplaukiai irgi), veidas strazdanotas, jie praktiškai niekada neįdega, o tik nudega. Jiems laikas, sukeliantis odos paraudimą būnant saulėje be jokios apsaugos, yra 5–10 min. II odos tipas – dažniausias Lietuvoje. Šie žmonės iki pirmųjų paraudimo požymių gali išbūti saulėje 10–20 min. III odos tipo žmonių oda tamsesnė, plaukai rusvi ar rudi. Šie žmonės nudega retai, jiems saugus buvimo saulėje laikas pailgėja iki 20–30 min. Ir IV odos tipo žmonės saulėje be apsaugos gali būti 45 min. ir ilgiau.
Kiek kiekvieno tipo žmonės gali būti saulėje, priklauso nuo minėto odos tipo ir apsauginių kremų SPF (angl. Sun Protection Factor – apsaugos nuo saulės faktorius) skaičiaus. Kuo oda šviesesnė (I ar II tipas), tuo žmogus greičiau nudega ir tuo dažniau reikia tepti apsauginį kremą.
Kiek saulės sveika?
Jeigu nenaudosime apsauginių kremų, saugaus buvimo saulėje laiką turėtume pasirinkti pagal savo odos tipą. Jei naudosime, tai jų SPF skaičių reikia padauginti iš 10. Standartiškai vasarą visiems rekomenduojama ne mažesnė kaip SPF 15 apsauga. Tai reiškia, kad pasitepus tokiu kremu saugiai galima degintis apie 150 min. Praėjus šiam laikui, būtina vėl pasitepti. Kita vertus, ir naudojant kremus nerekomenduojama saulėje būti ištisai, ypač 11–15 val., kai saulės aktyvumas didžiausias.
Jei oda probleminė, vargina rožiniai spuogai, aktininė keratozė, raudonoji vilkligė, ją būtina itin saugoti, nes saulė paūmina šias ligas. Beje, šiems žmonėms apsaugos nuo saulės priemones reikia naudoti visus metus. Taip pat neigiamas saulės poveikis gali padidėti, jei žmogus vartoja antibiotikų, imunitetą slopinančių vaistų. Kvepalai, dezodorantai, kosmetika veikiant saulės spinduliams irgi gali sukelti alergiją.
Mitai apie saulės poveikį ir apsaugines priemones
Mitas 1. Nusipirkę kremą, kurio SPF didžiausias (SPF 50 ar SPF 50 +), užsitikriname 100 proc. apsaugą nuo saulės ir galime joje būti visą dieną. Kuo didesnis SPF skaičius, tuo apsauga stipresnė, tačiau nė vienas kremas nesulaiko UV spindulių 100 proc. SPF 15 sulaiko 93 proc. UV spindulių, SPF 30 – 96,7 proc., SPF 50 + – 98,3 proc.
Mitas 2. Apsaugos nuo saulės priemonės pasižymi plačiu veikimo spektru ir apsaugo tiek nuo UVA, tiek UVB spindulių. Visos priemonės skirtingos, o jų UV spindulių nukenksminimo laipsnis priklauso nuo to, kokie filtrai – cheminiai (sugeriantys spindulius) ar fizikiniai (atspindintys spindulius) – yra jų sudėtyje. Cheminiai filtrai praktiškai visai neapsaugo nuo UVA spindulių.
Mitas 3. Įsigiję vandeniui atsparų apsaugos kremą, juo turėtume teptis tik vieną kartą. Vandeniui atsparus kremai užtikrina geresnę apsaugą maudymosi metu. Tačiau visiškai nenusiplaunančio kremo nėra, todėl po maudynių pakartotinai pasitepti būtina, taip pat jei gausiai prakaituojama.
Mitas 4. Kai debesuota, saulė nepavojinga. Debesys praleidžia apie 80 proc. UV spindulių, todėl nudegti, pagreitinti odos senėjimą galima ir debesuotą dieną.
Mitas 5. Odos vėžiu nesusirgsiu, jeigu nenudegsiu. Iš dalies taip. Saugiai deginantis, be nudegimų, odos vėžio rizika mažesnė nei nudegus iki pūslių.
Mitas 6. Apsauginiai kremai patys sukelia onkologines ligas. Tai neįrodyta, nors tokių versijų spaudoje buvo. Daugiau informacijos, kad jie reikalingi.
Mitas 7. Vasaros pabaigoje jokių apsaugos nuo saulės priemonių nereikia, nes oda jau būna įdegusi. Iš dalies tai tiesa, nes įdegusios odos SPF gali siekti 6–8. Tai atitinka IV odos tipą, tokie žmonės saugiai saulėje gali būti 45 min. ir ilgiau. Tačiau būnant visą dieną be apsaugos priemonių vis tiek nudegti galima. O I odos tipui, taip pat esant probleminei odai ir vasaros pabaigoje apsaugos priemonės yra būtinos.
Mitas 8. Apsauginių kremų reikia tik vykstant prie jūros ar ežero. Netiesa. Kasdieninės kelionės iki parduotuvės ar į darbą taip pat gali pakenkti odai.
Mitas 9. Stiklas apsaugo nuo žalingo UV poveikio. Langai nesulaiko UVA spindulių, todėl dirbdami visą dieną namie prie lango, į kurį šviečia saulė, taip pat kenkiame odai.
Patarimai
Pirkti apsaugos nuo saulės priemones rekomenduojama ne maisto prekių parduotuvėje, o vaistinėje ar specializuotose kosmetikos parduotuvėse, kur galima pasikonsultuoti su specialistu.
Gerdami daug vandens padėsime odai išlaikyti drėgmę, ir tai apsaugos ją nuo žalingų saulės spindulių poveikio. Vandens vaidmuo labai svarbus, dėl to pakeista net maisto piramidė. Dabar jos apačioje atsirado 8 stiklinės vandens. Vanduo yra odos draugas, ir jokie vaisvandeniai jo neatstoja.
Pasimėgavę saulės voniomis, odą turėtume papildomai patepti drėkinamaisiais kremais ar emulsijomis pagal odos tipą. Riebesnei odai tinka emulsijos, kurių sudėtyje yra alijošiaus, vitamino E, pantenolio. Tai padės odai nurimti, paskatins atsinaujinimo proc.sus.
Apsauginiu kremu būtina tepti 30 min. iki išeinant į lauką, o ne paplūdimyje. Po maudynių, suprakaitavus reikėtų pasitepti vėl.
Saulė – tai sveikata. Tačiau, kad pasigamintų vitamino D, suaktyvėtų medžiagų apykaita, užtenka joje pabūti 15–20 min. kiekvieną dieną.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę