Sanatorinis gydymas Lietuvoje: svarbu ir žmogui, ir valstybei

Kokį kurortą pasirinksite šią vasarą? Ar šiais metais jau buvote sanatorijoje? Daugiau kaip prieš porą dešimtmečių šie klausimai skambėjo labai natūraliai, kaip savaime suprantamas dalykas. Jei jūs bent vidutinio amžiaus, pritarsite – tai buvo madinga. Ir labai naudinga. Sanatorijų teikiamos paslaugos – puiki ligų prevencija. Dar daugiau – neįgalumo prevencija. Taip vieningai tvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos, sanatorijų ir medicinos įstaigų darbuotojai.
 

Tačiau dabar belieka nostalgiškai prisiminti tuos laikus, kai profsąjungos, kurių žinioje ir būdavo kelialapiai į sanatorijas, suteikdavo galimybę ten pailsėti ir sustiprėti. Dabar kur kas mažiau žmonių gydosi ar ilsisi sanatorijoje.
Apie tai, kas pasikeitė, kodėl, kokios Lietuvos perspektyvos šioje srityje ir kam išvis reikalingas kurortinis ir sanatorinis gydymas, klausiame žmonių, kurie dirba šį darbą visą gyvenimą, mato pokyčius ir gali prognozuoti perspektyvas.

 

Situacija pasikeitusi, bet pacientų nestokojama


Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Vytautas Stalmokas teigia, kad kurortus pastaraisiais metais aplanko vis daugiau žmonių: „Gal skiriasi jų poilsio finansinė išraiška, tačiau Lietuvos kurortai lankomi ir vietinių, ir svečių iš užsienio. Aišku, yra sudėtingų momentų. Kad ir PVM mokestis, kuris taikomas viešbučiams. Jis yra antras Europoje pagal dydį. Šiandien vyksta derinimo procesas dėl turizmo įstatymo. Norime, kad būtų įtrauktas punktas dėl sveikatos turizmo. Turime gerus gamtinius išteklius, galėtume priimti daug svečių iš užsienio. Nors darbas šioje srityje dirbamas ir dabar. Pristatome Lietuvą visoje Europoje ir Rytuose ir gauname rezultatų.“
Ilgametis Druskininkų gydyklų direktorius Virgaudas Taletavičius džiaugiasi, kad gydyklos po didelės rekonstrukcijos jau dirbančios dešimt metų, nestokoja pacientų. Aišku, situacija pasikeitusi, bet kurortologija gyvuoja ir užima labai svarbią vietą sveikatos srityje.
Jis prisimena, kad anksčiau Druskininkuose buvo stipri mokslinė bazė, parašyta daug mokslinių darbų apie kurortinių veiksnių poveikį. Prie procedūrų kabinetų nusidriekdavo pacientų eilės, ištisus metus gydyklose lankydavosi tūkstančiai norinčiųjų sustiprinti sveikatą. Dabar žmonės elgiasi kiek kitaip, ir tai suprantama. Valstybės pagalbą gali gauti tik sergantys įvairiomis ligomis, o ligų prevencija – pačių reikalas. Tačiau tokių sąmoningų žmonių yra.
 

Besirūpinančių savimi daugėja, ir tai džiugina


„Mes džiaugiamės tais pacientais, kurie galbūt iš tėvų, galbūt iš senelių išmoko patys rūpintis savo sveikata, paveldėjo sveikatos kultūros tradicijas, – pasakojo Druskininkų gydyklų direktorius. – Jie ir su tėvais, ir su vaikais atvyksta į kurortą, žino natūralių gydomųjų veiksnių ir procedūrų poveikį ir mielai naudojasi mineralinio vandens, gydomojo purvo, švaraus klimato sveikatai teikiamomis galiomis. Tai duoda galimybę daugiau pažinti, pajusti save ir skatina toliau savimi rūpintis.
Atsiranda sąmoningumas. Tik mes patys už save atsakingi. Jei viską suplanuotume – ir galimybių atsirastų. Jei iš keturių atostogų savaičių dvi galėtume skirti sveikatinimui – jau būtų puiku. Net ir savaitgaliai duoda didžiulės naudos. Tai jau yra nors ir trumpas, bet gydymo kursas.


Pasitarus su gydytoju, galima sužinoti, kaip galima tapti sveikesniems ir darbingesniems.
Mineralinio vandens, gydomojo purvo procedūros, masažai, kitos terapinės priemonės labai daug gali. O, pakeitęs aplinką, žmogus pailsi psichologiškai, kas gali būti dar svarbiau stresų išvargintam organizmui.
Tam sanatorijose, SPA centruose ir gydyklose sudarytos visos sąlygos. Yra daug pacientų, kurie pabandė ir suprato, kad profilaktinis gydymas sanatorijose gali pakeisti ar atitolinti medikamentų vartojimą. Reabilitacinis gydymas Lietuvoje yra aukšto lygio, bet geriau ne prieiti iki reabilitacijos o stiprinti sveikatą iš anksto.
 

Valstybės vaidmuo – užtikrinti, kad gydymas būtų naudingas žmogui


Virgaudas Taletavičius pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymu buvo patvirtinti mineralinių vandenų naudojimo ir saugos reikalavimai bei higienos normos, kurios apibrėžia, kaip šie kurortiniai veiksniai turi būti naudojami, kad būtų galima padėti sveikatai, o ne pakenkti. Direktoriaus nuomone, valstybės vaidmuo – užtikrinti, kad gydymas būtų saugus, pagrįstas tyrimais ir padėtų žmogui. Žmogui, kuris ir pats savimi rūpintųsi.
Panašiai mano ir Birštono sanatorijos Tulpė direktorė Liucija Patinskienė: „Kas yra valstybė? Valstybė – tai jos piliečiai. Ji gali koreguoti svarbiausias investicijas ir nukreipti jas į žinias ir į sveikatą. Šios visada atsiperka.“
 

Profilaktinis gydymas turi prasidėti nuo gamtos teikiamų galimybių


Tai žinoma ir patikrinta tūkstantmečiais. Visose kultūrose, pradėdami nuo senovės Egipto, rastume puikių pavyzdžių. Džiugu, kad tie dalykai atgimsta. Žmogus atsigręžia į tikruosius, žemės teikiamus lobius. Tik svarbu, kaip tai pateikiama. Pats sveikatos išsaugojimas turėtų būti truputį kitaip traktuojamas. Aišku, reikia ir vaistų, ir maisto papildų. Tačiau pirmiau reikia išbandyti tai, ką dovanoja gamta.
Šviesūs žmonės, politikos kultūros veikėjai visuomet nepraleisdavo progos sustiprinti sveikatą ar pasigydyti nuo kamuojančių ligų to meto sanatorijose ir kurortuose. Birštone mielai viešėdavo B.Sruoga. T.Vaižgantas, Maironis, G.Petkevičaitė-Bitė. Net jų kūriniuose išlikę gijimo proceso aprašymai, matosi, kaip keitėsi sveikata, nuotaika.
Šiuolaikiniai žmonės iš naujo atranda šį profilaktikos būdą. Atvažiavę ir pabandę, jie supranta, kad tai vertinga. Vertinga, nes gerėja ne tik fizinė savijauta, bet ir dvasinė, psichologinė. Juk pavyksta išsiveržti iš skubos kupino gyvenimo. Stresas, užteršta aplinka, nesubalansuota ar nesveika mityba – štai kas mus žlugdo. Sanatorijos dirba ir švietėjišką darbą. Aišku, jose atliekama daug ir svarbių procedūrų. Bet, be to, pacientas, išvykdamas namo išsiveža ir pakeistą nuomonę apie gyvenimo būdą. Kurortiniai veiksniai – ne tik neeiliniai pasimaudymai ar kompresėliai. Tai yra tai, ką mes pajuntame realiu savijautos pagerėjimu, ir tas poveikis yra ilgalaikis.
Sanatorinis gydymas ir profilaktinės procedūros – tai tarsi sugrįžimas į gamtą. Iš trijų ar keturių šimtų metrų trykštantys šaltiniai yra mūsų žemės dalis. Jie turi unikalų, ypatingą poveikį mūsų kraujagyslėms, sąnariams, skrandžiui – visam kūnui. Ir, net neturint galimybių ilgiau pailsėti, naudingos net kelių dienų programos.
 

Sanatorinis gydymas – mūsų turtas, kuriuo turi rūpintis valstybė


Profilaktinis sanatorinis gydymas labai svarbus ir valstybei, jos ekonomikai. Užsienio šalys tam skiria didelį dėmesį, todėl ir gyvenimo trukmė ten gerokai ilgesnė. Tikimasi, kad ir Lietuva nueis šiuo keliu. Labiausiai laukiama gydomųjų veiksnių sertifikavimo, kaip yra visoje Vakarų Europoje. Dabar jie patvirtinti tik sanatorinių įstaigų vidaus dokumentais, bet labai laukiama valstybinių sertifikatų. Mūsų pacientai, ir lietuviai ir užsieniečiai, nori žinoti, kokia iš tiesų vertė to, ką jis gauna, ar tai tikra, pagrįsta moksliškai.
Paklausta, kuo mūsų sanatorijų paslaugos skiriasi nuo užsienio, Liucija Patinskienė atsakė: „Kainos ir kokybės santykiu. Ten kokybė labai aukšta, bet ir kaina labai aukšta. Pas mus kokybė taip pat aukšta, specialistai tobulinasi užsienyje, atvežamos naujos metodikos, bet kainos nėra didelės. Užsieniečiai klausinėja, kodėl už tokias puikias paslaugas tiek nedaug mokama. Taigi turime tikrai didelį turtą, ir juo reikia naudotis aktyviau. Galų gale tai yra ir mūsų valstybės eksportas, bet jo skatinimo priemonių dar šiek tiek trūksta. Šito tikimės artimiausiu laiku.“
Kad sanatorinis gydymas ir profilaktika labai svarbu visai valstybei, sutinka ir SAM asmens sveikatos departamento bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyr.specialistė Rasa Biekšienė: „Jo reikšmė labai didelė, nes tai – neįgalumo prevencija. Jei žmogus laiku gauna kompleksinį gydymą po ūminės ar lėtinės ligos, tai negalios visai pavyksta išvengti arba jos mastai daugi mažesni. Kaip tai svarbu žmogui, nereikia net kalbėti, bet valstybei taip pat labai svarbu, nes sumažėja sąnaudos. Aišku, yra problemų. Sunku sanatorinį gydymą valstybės lėšomis skirti kuo didesnei grupei žmonių, bet visuomet stengiamasi, kad tai būtų prieinama kiekvienam. Kartais manoma, kad neveikia įvairūs mechanizmai ir teisiniai aktai, todėl sanatorinis gydymas sunkiau pasiekiamas. Netiesa. Šis procesas dažniausiai stringa ligonius gydančių medikų kabinetuose.“
Apie tai, kas vyksta gydytojų kabinetuose, kokias galimybes kiekvienas, kuriam reikia sanatorinio gydymo, turi ir kaip įstatymo numatytu keliu galima patekti į sanatoriją, – kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje. Tai turime žinoti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai