Prof. Algimantas Kirkutis, LR SAM darbo grupės narys, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų (LSNR) prezidentas Rolandas Petkevičius, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto doktorantas, LSNR narys
Lietuvoje yra susidariusi neapibrėžta situacija dėl natūraliosios medicinos ir jos įjungimo į bendrą sveikatos sistemą. Ir pirmiausia – vartojami labai prieštaringi ir nepakankamai konkretūs pavadinimai: netradicinė medicina, liaudies medicina, pakeičiamoji medicina, natūralioji medicina ir pan. Gerai, kad žengiami pirmieji žingsniai sukurti vieningą sistemą, bet pradžia, kaip visada, sunki.
Didžiausia problema – terminų įvairovė ir neapibrėžtumas
Terminų įvairovė susiklostė dėl įvairių priežasčių. Sakykime, tarptautiniame profesinės veiklos klasifikatoriuje šios medicinos srities specialistams apibūdinti vartojamas terminas „tradicinės ir papildomosios medicinos profesionalai“ (angl. Traditional and complementary medicine profesionals). Lietuviškai tai išversta kaip „tradicinės ir liaudies medicinos specialistai“. Toks pavadinimas, aišku, kelia sumaištį.
Kitas pavyzdys. Viename populiariausių lietuviškų elektroninių anglų–lietuvių kalbų žodynų angl. complementary medicine verčiama kaip „netradicinė medicina“ .
Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.
Didelė problema yra ta, kad Lietuvoje pavadinimą „tradicinė medicina“ iki šiol įprasta taikyti oficialiajai medicinai (biomedicinai) apibūdinti.
Chaosą būtina sutvarkyti
Siekiant sutvarkyti įsivyravusį chaosą, pirmiausia reikia labai aiškiai įvardinti sąvokas, pagaliau Lietuvoje įvedant pasaulyje pripažintus terminus. Tik tada galima paruošti reikalingus dokumentus veiklai reglamentuoti.
Pasaulio patirtis
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) šios medicinos srities visumai apibūdinti pasiūlė vartoti terminą „tradicinė medicina ir papildomoji – alternatyvioji medicina“ (TM/PAM) (angl. Traditional medicine and complementary, alternative medicine (TM/CAM)).
Tradicinė medicina ir papildomoji – alternatyvioji medicina – tai du skirtingi terminai.
Tradicinė medicina yra platus terminas, apimantis tokias gydymo sistemas, kaip kinų medicina, indų ajurveda, arabų unani, ir gausias vietinių medicinos tradicijų formas.
PSO dokumentuose šis terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie Afriką, Lotynų Ameriką, Pietryčių Aziją ir Okeaniją, o papildoma ir alternatyvioji medicina – Europą, Šiaurės Ameriką ir Australiją. Mat šiuose regionuose tradicinė medicina nėra įtraukta į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, taigi iš esmės yra alternatyvi.
Kai kalbama apie visus regionus bendrai, vartojama minėtoji apibendrinanti sąvoka TM/PAM.
Pritarta pripažintam terminui
Būtent todėl specialiai šiam klausimui spręsti prie Sveikatos apsaugos ministerijos sukurta Liaudies ir netradicinės medicinos sistemų problemų nagrinėjimo darbo grupė siūlo oficialiam aptariamos medicininės veiklos įvardijimui vartoti PSO pripažintą terminą „tradicinė medicina / Papildomoji ir alternatyvioji medicina“ (TM/PAM).
Kad visuomenė geriau suprastų šios medicininės praktikos esmę, siūlomas ir trumpesnis terminas – natūralioji medicina.
Preliminarus metodų klasifikavimas
Antras svarbus klausimas yra naudojamų klinikinėje praktikoje šių diagnostikos ir gydymo metodikų klasifikavimas. Sudarytas preliminarus jų klasifikatorius ir išskirtos šešios grupės:
1. Biosisteminio poveikio metodikos: natūraliosios mitybos sistemų taikymas, kvapų (aromoterapija), augalų (fitoterapija), gyvūnų (apiterapija, hirudoterapija, delfinoerapija, hipoterapija) ir kt. gydomojo poveikio metodai.
2. Manualinio kontakto su pacientu metodikos: masažas, akupunktūra;, chiropraktika, osteopatija, su-džok ir kt.
3. Integruotų fizinių pratimų metodikos: kineziterapija, šiaurietiškas vaikščiojimas, joga, chi-gun, tai chi ir kt.)
4. Gamtinių-fizikinių veiksnių metodikos: pirčių terapija, balneoterapija, šviesos, šilumos, šalčio terapija, Folio metodas ir kt.
5. Psichosomatinio gydomojo poveikio metodikos: meno terapijos, dvasinė ir psichinė meditacija, hipnoterapija, sielovada, malda ir kt. psichoterapinio poveikio metodikos.
6. Bioenergetinio gydomojo poveikio metodikos: gydymas biolaukais, reiki – gydymas rankomis neliečiant paciento ir kt.
Turint galvoje ribotas darbo grupės galimybes, atsakomybę, mastą ir problemos naujumą, reikalinga visuomenės diskusija ir parama šiam darbui.
Tad darbo grupė kviečia kiekvieną pareikšti savo samprotavimus ir nuomonę.
Pasiūlymus ir informaciją prašome siųsti elektroniniu paštu darbo grupės pirmininkei LR SAM viceministrei dr. Jadvygai Zinkevičiūtei jadvyga.zinkevičiute@sam.lt ir prof. Algimantui Kirkučiui algimantas.kirkutis@gmail.com
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę